Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. gruodžio 27 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma išspręsti nepilnamečiam nukentėjusiajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 163,56 Eur baudžiamojoje byloje Nr. 1-375-369/2021 priteisimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu, be kita ko, turi teisę išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal BPK 55 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos šio Kodekso 51 ir 52 straipsnių nuostatos.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-375-369/2021 A. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnyje 1 dalyje, jo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į mažamečio asmens (duomenys neskelbtini) neliečiamumą, nuo jų nukentėjo mažametis, todėl įgalioto atstovo (advokato) dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nepilnamečiui nukentėjusiajam T. K. buvo paskirtas įgaliotas atstovas BPK 55 straipsnio 4 dalies pagrindu. Mirus prieš tai jį atstovavusiai advokatei, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl kito įgalioto atstovo parinkimo nepilnamečiam nukentėjusiajam T. K.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiojo T. K. įgaliotuoju atstovu buvo parinktas advokatas K. O..

Iš 2021 m. rugpjūčio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad advokato K. O. teiktos antrinės teisinės pagalbos T. K. išlaidos sudaro 163,56 Eur.

Nagrinėta baudžiamoji byla nėra didelės apimties, byla buvo išnagrinėta per tris teismo posėdžius, tačiau advokatas K. O. įstojo į procesą tik bylos nagrinėjimo pabaigoje ir dalyvavo tik paskutiniame teismo posėdyje, todėl nereikalavo bylai skirtų didelių laiko sąnaudų. Kita vertus, kaltinamasis savo kaltės nepripažino, įgaliotajam atstovui reikėjo viduryje proceso susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme bylos medžiagos apimtimi, atlikti duomenų analizę, parengti baigiamąją kalbą. Teismas negali neatsižvelgti į tai, jog būtinas atstovo dalyvavimas buvo nustatytas labiau pažeidžiamai šaliai procese, t. y. nepilnamečiui nukentėjusiajam, kuris pats nebūtų pajėgus tinkamai atstovauti savo teisių ir teisėtų interesų teisme. Šiuo aspektu atsižvelgtina ir į paties kaltinamojo elgesį proceso metu, jis savo kaltės nepripažino ir jokios atgailos neišreiškė. Spręsdamas dėl priteistinų išlaidų dydžio teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma priteisti suma nėra didelė, ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintoms „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ taisyklėms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaujantis teisingumo, proporcingumo bei protingumo principais, įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, teisinių žinių reikalingumą, nusikalstamos veikos, už kurios padarymą kaltinamasis nuteistas, pobūdį, tai, kad nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš labiau pažeidžiamą asmenį – nepilnametį, kaltinamojo elgesį proceso metu, spręstina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma priteisti 163,56 Eur suma nėra aiškiai per didelė, ji atitinka šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteistina iš nuteistojo A. V. valstybės naudai pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti.

Priteisti iš nuteistojo A. V. valstybės naudai 163,56 Eur už nukentėjusiajam T. K. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti, kad priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“ bankas Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius LT74 4010 0510 0132 4763, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.