- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- PK-930-870/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00031-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kategorijos
- 2.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi L. P., gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš I. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kurią kaltina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,-
Aprašomoji dalis
n u s ta t ė:
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-01-28 gautas L. P. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn I. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį. Skunde pareiškėja nurodo, kad 2012 m. gegužės 28 d. jos brolis V. K. Kėdainių rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei santuokoje įgyto turto padalijimo, kurio pagrindu iškelta civilinė byla. Kaltinamoji nesutinka su ieškinyje nurodoma santuokoje įgyto turto padalijimu. Daro išvadą, kad ginčai ir įžeidinėjimai prasidėjo tuomet, kai tarp jos brolio Vaclovo ir kaltinamosios prasidėjo skyrybų procesas. Atsižvelgiant į tai, kad jos brolis yra šiuo metu užsienyje jos su mama yra šioje situacijoje lyg tarpininkės. 2014-01-02 kaltinamoji paskambino jos mamai, pradėjo ją įžeidinėti bei grasinti. Mama yra senyvo amžiaus, todėl ji patyrė didelį stresą, turėjo gerti raminamuosius. Tą pačią dieną 2012-01-02 kaltinamoji pradėjo siuntinėti jos mamai ir pareiškėjai grasinamo ir įžeidžiančio pobūdžio trumpąsias sms žinutes. Kaltinamoji siuntė tokio pobūdžio trumpąsias sms žinutes „tu nuskriaudei mano sūnų, tegu Dievo bausmė kris ant tavęs, tavo vaikų ir anūkų .Ina“. Ji jai atrašė, kad ir jai linki to paties. Gavo tokio turinio sms žinutę: „Nuo Dievo bausmės neišsisuksi, prakeikiu tave, tavo vaikus ir anūkus. Nedrįsk prie manęs artintis“. Ji jai parašė, kad eitų pasigydyti. Tuomet ji parašė „Kai nudvėsi nereikės ir gydytis“. Ji parašė, kad jai neįdomu skaityti kvailos mokytojos žinutes (pažymi, kad kaltinamoji dirba Kėdainių r. Akademijoje, lietuvių kalbos mokytoja-metodininke). Į šią žinutę kaltinamoji atrašė: „Kai nudvėsi tu ir tavo išsigimėliai, niekas netrukdys“. Ji jai padėkojo už žinutes, ir parašė, kad jai jos pravers. Tuomet gavo tokį atsakymą: „Girdėjau tavo duktė vos nenudvėsė, tai Dievo bausmė už mano sūnaus skriaudą. Laukiu kitos ir labai džiaugiuosi“. Tuo jų susirašinėjimas ir baigėsi. Tokio turinio žinutės ją neigiamai paveikė – jaučia nuolatinę baimę ir įtampą. Baimę jaučia ne tik dėl savo, tačiau ir artimųjų sveikatos. Dėl tokio kaltinamosios elgesio negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Kaltinamosios sms žinutės labai paveikė jos dvasinę ir emocinę būseną. Kaltinamoji savo veiksmais siekia, kad ji ir jos artimieji patirtų kančias, pažeminimą, stresą.
Prašoma pripažinti I. K. kalta pagal BK 155 str. 1 dalį bei paskirti jai 10 MGL dydžio baudą, priteisti pareiškėjai 10 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti bei priteisti turėtas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas grąžintinas pareiškėjai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje numatyta įžeidimo nusikalstama veika yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas veiksmu visada yra padaromas užgaulia forma, siekiant pažeminti, morališkai įskaudinti žmogų. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį ir to nori. Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinas subjektyvus požymis yra tyčia, objektyvusis požymis - užgaulumas, akivaizdžiai prieštaraujantis įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams.
Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, tam, kad nustatyti ar yra padaryta nusikalstama veika, teismas turi ne tik įvertinti ar yra nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet ir įvertinti tai ar veika, kurios padarymu kaltinamas asmuo, atitinka BK 11 ir 12 straipsniuose nurodytus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo apibūdinimus. BK 11 str. nusikaltimą apibūdina kaip pavojingą ir šiame kodekse uždraustą veiką, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš pateikto nusikaltimo apibūdinimo, kiekviena veika tam, kad būtų pripažinta nusikaltimu, turi būti pripažinta pavojinga. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamąsias teisines normas, valios. Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu, ir apibūdinamas dviem rodikliais - pavojingumo pobūdžiu, t.y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu, t.y. kokio dydžio žala yra padaryta tam tikram įstatymo saugomam teisiniam gėriui. Tik pavojinga veika gali būti pripažinta nusikaltimu. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ginant pažeistas teises, siekiant apsaugoti teisinius gėrius, vertybes.
Vertinant L. P. privataus kaltinimo tvarka pateiktą kaltinimą dėl įžeidimo, būtina atsižvelgti į tai, kad iš skundo turinio matyti, jog tarp L. P. ir I. K. vyko tarpusavyje susirašinėjimas sms žinutėmis. Abi pusės (L. P. taip pat) buvo aktyvios. Skunde išdėstytų žinučių turinys nepaneigia, kad nurodytų žinučių turinys galimai neatitinka įprastų bendravimo, elgesio normų, bendrų moralės reikalavimų, tačiau skunde išdėstytos aplinkybės galimai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad veiką būtų galima pripažinti nusikaltimu.
Pastebėtina, kad nėra suprantama iš skundo turinio kaip pasireiškė viešas užgaulus pažeminimas, jeigu tai buvo privatus dviejų tarpusavyje nesutariančių moterų susirašinėjimas.
Teismo vertinimu, iš skundo turinio taip pat yra neaiškios kaltinimo ribos. Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 str.). Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas.
Teismas pažymi, kad formuluojamas skunde kaltinimas turi būti tikslus, pats teismas koreguoti kaltinimo negali, nes taip teismas prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį.
L. P. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn I. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį. Iš skunde išdėstytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja į teismą kreipiasi dėl susirašinėjimo telefonu sms su I. K. gautų žinučių turinio. Kokie žodžiai įžeidė L. P. yra nenurodyta, kas vertintina, jog pateiktas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Vadovaudamasis BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti L. P. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.