Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1261-467/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
2S-1261-467/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis
Kreditorius
UAB „Omax Baltic“
Skolininkas
UAB „Vilgitra“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1261-467/2009Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Omax Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Omax Baltic“ pareiškimą skolininkui UAB „Vilgitra“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Omax Baltic“ 2009-06-12 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Vilgitra“ 1026,43 Lt skolos, 493,19 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko piniginių lėšų, esančių skolininko banko sąskaitoje, areštą, kadangi skolininkas prievolės nevykdo ilgą laiką, į raginimus atsiskaityti geruoju nereaguoja, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Omax Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, kad reikalaujama priteisti suma nelaikytina didele atsiskaitymuose tarp juridinių asmenų, kreditorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tokio dydžio įsiskolinimas gali padidinti teismo įsakymo neįvykdymo riziką. Kreditorius pareiškime nenurodė faktų ir nepateikė įrodymų, kad skolininkas slepia turtą ar lėšas, perduoda turtą tretiesiems asmenims. Skolininko vengimas atsiskaityti su kreditoriumi, nesumokant reikalaujamos sumos, yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Omax Baltic“ prašo nutartį pakeisti ir priimti naują sprendimą – apelianto UAB „Omax baltic“ naudai. Nurodo, kad kreditorius užsiima statybinių tvirtinimo elementų didmenine prekyba ir apie 30 procentų skolininkų sumos sudaro nuo vieno iki dviejų tūkstančių litų, o susidariusi nepalanki situacija statybų rinkoje neigiamai paveikė atsiskaitymus, dalis klientų vėluoja atsiskaityti ar apskritai neatsiskaito, kas daro įtaką kreditoriaus mokumui, todėl skolos suma yra reikšminga. Didelė dalis klientų grąžino įsigytas prekes, todėl kreditorius tiek praeitais metais, tiek šiuo laikotarpiu patyrė didelius nuostolius. Kreditoriaus galimybės pateikti įrodymus apie tai, kad skolininkas slepia turtą ar lėšas, yra labai ribotos ir tokios informacijos kreditorius gauti negali, todėl pateiktų įrodymų pakanka, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Kreditorius UAB „Omax Baltic“ kreipėsi į teismą pareiškimu CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka. Sutinkamai su CPK 432 straipsniu, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Viena iš tokių taisyklių yra CPK XI skyriaus 5 skirsnyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimo taisyklės.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo, nagrinėjamu atveju teismo įsakymo, įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui (įsakymui) įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Omax Baltic“ pareiškime, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokias aplinkybes nurodė, tačiau nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad reikalaujama priteisti suma (1519,62 Lt) nėra didelė atsiskaitymuose tarp juridinių asmenų, į tai, kad nepateikti įrodymai, jog skolininkas slepia turtą ar lėšas, perduoda turtą tretiesiems asmenims, padarė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti laikinų apsaugos priemonių. Teisėjų kolegija tokiai teismo išvadai pritaria.

Teismų praktikoje preziumuojama, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y., ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, ūkine veikla, gaunamu pelnu, o taip pat su atsakovo turimais įsipareigojimais. Nustačius, kad konkretaus atsakovo atžvilgiu ieškinio suma yra didelė, galima daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Nagrinėjamu atveju reikalaujama priteisti suma – 1519,62 Lt akivaizdžiai nėra didelė juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo to, kokia veikla jie verčiasi. Apelianto atskirojo skundo teiginys, kad jis užsiima statybinių tvirtinimo elementų didmenine prekyba, daugumos jo skolininkų įsiskolinimų sumos yra nuo vieno iki dviejų tūkstančių litų, o susidariusi nepalanki situacija statybų rinkoje neigiamai paveikė atsiskaitymus ir kreditoriaus mokumą, nėra pagrįstas įrodymais (CPK 178 str.), todėl pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje byloje.

Pažymėtina, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo yra nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Tai lemia šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie nustatyti CPK XXIII skyriuje. Priimdamas teismo įsakymą teismas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo netikrina (CPK 437 str. 2 d. 4 p.). CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tam yra pagrindas, bei duomenys apie skolininko turtą. Tai reiškia, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pakankamai motyvuotas ir pagrįstas duomenimis apie skolininko turtą. Tačiau tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde savo argumentams pagrįsti apeliantas nepateikė teismui duomenų apie skolininkui priklausantį turtą, nenurodė, dėl kokių priežasčių jis negalėjo pateikti tokių duomenų, taip pat nepateikė įrodymų apie paties apelianto (kreditoriaus) mokumą, patirtus nuostolius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėHenrichas Jaglinskis