- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-11
- Bylos Nr.
- e2-789-748/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16100-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Vilutienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- H. K.
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį dėl įsipareigojimų, kylančių iš vartojimo kredito sutarties nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo negrąžintą paskolą, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, ieškinio suma 1007,93 Eur (e-b. t. I, b. l. 1-4).
Ieškinyje nurodoma, kad 2014-08-19 ieškovas ir atsakovas nuotoliniu būdu per www.smscredit.lt sistemą sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 991588009, pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovas paskolins atsakovui 579,24 Eur 30 dienų terminui su 114,37 procentų dydžio metine palūkanų norma. Atsakovas, pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 p., pratęsė skolos grąžinimo terminą, todėl 2015-06-02 atsakovas turėjo grąžinti 579,24 Eur skolos ir 27,23 Eur palūkanų, iš viso 606.47 Eur sumą. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė visiškai ir pervedė atsakovui 579,24 Eur. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu negrąžino ieškovui skolos ir palūkanų. Šalys Vartojimo kredito sutarties 7.1. p. nustatė palūkanų skaičiavimo taisykles po paskolos termino praleidimo, todėl nuo 2014-09-19 iki 2015-10-06 (kadangi atsakovas kredito grąžinimo termino tęsimą darė vėluodamas) atsakovas privalo sumokėti ir sutartyje nustatytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę palūkanų normą (153,70 procentų dydžio), skaičiuotiną ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų. Iš viso iš atsakovo priteistina 401,46 Eur palūkanų suma už tolesnį naudojimąsi pinigais po Vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino praleidimo. Dėl atsakovo laiku neįvykdytos prievolės (neteisėtų veiksmų) ieškovas negavo realių pajamų - patyrė nuostolių, nes atsakovui laiku grąžinus kreditą ir palūkanas, šios sumos būtų nedelsiant perskolintos kitiems klientams su ne mažesne kaip 109,89 procentų dydžio metine palūkanų norma. Ieškovo veikla – teikti vartojimo kreditus klientams nuotoliniu būdu. Per metus ieškovas sudaro vidutiniškai 168972 vartojimo kredito sutarčių, kuriomis paskolina vidutiniškai 26128527 Eur su vidutine 109,89 procentų dydžio palūkanų norma. Dėl didelės ir nuolatinės šių kreditų paklausos iš esmės visas klientų grąžinamas kreditų sumas ieškovas iškarto perskolina naujiems klientams. Pagal Vartojimo kredito sutarties 4.4. p. palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas ieškovui, t. y., iki visiško prievolės įvykdymo. Todėl iš atsakovo yra priteistinos ir penkių procentų dydžio procesinės palūkanos per metus už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (e-b. t. I, b. l. 1-4).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė K. R. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovui sutikus su kredito suteikimo sąlygomis, su atsakovu 2014-08-19 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis 30 dienų terminui su vartojimo kredito metine palūkanų norma 114,37 procentų dydžio. Atsakovas suteikto kredito laiku negrąžino ir pratęsė kredito grąžinimo terminą, tačiau tai padarė vėluodamas. Pagal Vartojimo kredito sutartį atsakovas yra įmokėjęs tik vieną įmoką - 10 Eur, kurios sumą ieškovas įskaičiavo palūkanoms dengti. 2015-08-25 Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Sudarius sutartį šaliai sutartis yra išsiunčiama automatiškai. Atsakovui laiškas buvo išsiųstas tą dieną, kai sudaryta sutartis, iš ieškovo sistemos. Ieškovas palūkanas skaičiavo iki 2015-10-06, o ne iki kredito grąžinimo termino, kaip numatyta Vartojimo kredito sutartyje. Atsakovas nevėluodamas kredito grąžinimo terminą pratęsė keturis kartus, tuomet ieškovas neskaičiavo palūkanų, o kai atsakovas vieną kartą pratęsė kredito grąžinimo terminą vėluodamas, tuomet ieškovas skaičiavo palūkanas. Pagal nustatytą tvarką, kad būtų suteiktas kreditas, atsakovas turėjo pervesti 1 ct, patvirtindamas, kad susipažino su sutarties sąlygomis. Atsakovas kreditą paėmė internete, užpildęs paraišką iš atsakovo IP adreso. Atsakovui sutartis buvo išsiųsta elektroniniu paštu. Pagal tokią Vartojimo kredito sutartį atsakovui buvo suteiktas kreditas devintą kartą, todėl atsakovui buvo žinomos visos Vartojimo kredito sutarties sudarymo sąlygos. Kiekvieną kartą atsakovui imant kreditą jam buvo atsiunčiama sutartis. Ieškovo atstovė sutiko, kad atsakovui būtų išdėstytas priteistinos sumos sumokėjimas maksimaliai 12 mėn. terminui.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad paraiška kreditui nuotoliniu būdu gali būti teikiama tik iš anksto susipažinus su standartine informacija, kuri yra pateikiama https://www.smscredit.lt/. Atsakovas elektroniniu būdu užpildė ir pateikė paraišką (e-b. t. I, b. l. 43-45).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti (t. I, b. l. 11-12; e-b. t. I, b. l. 29-30, 36-37, 40-41).
Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovui priteisiant suteiktą vartojimo kreditą 563,24 Eur, kurio sumą išdėstyti po 5 Eur per mėnesį, ir žyminį mokestį 23 Eur. Nesutiko dėl palūkanų 27,23 Eur ir 401,46 Eur priteisimo. Taip pat nesutiko, kad negrąžinta kredito suma sudaro 579,24 Eur, nes 10 Eur yra gražinta. Atsakovas prašė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 5proc. palūkanos ieškovui nepriteistinos, atsižvelgiant į šalių elgesį sutartinių santykių metu. Atsakovas paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateikė per ieškovo internetinį puslapį paraišką dėl kredito 2000 Lt sumai. Internete buvo nurodytos bendrosios sąlygos, bet jos buvo kitokios, nei pateiktos teismui. Ieškovas, jo nuomone, neįrodė, kad elektroniniu paštu jam buvo pateikęs sutartį. Atsakovas nurodė, jog jis mano, kad nebuvo gavęs sutarties, tačiau dėl to nėra įsitikinęs. Atsakovas tvirtino, kad nepervedė 1 cento ieškovui prašydamas kreditą suteikti. Nurodė, kad sutartį pasirašė elektroniniu būdu ir gavo vartojimo kreditą, tačiau neprisimena, kad buvo susitarta dėl palūkanų. Nurodė, jog jam nežinoma, kada buvo nutraukta sutartis ir kaip apskaičiuotos palūkanos po kredito grąžinimo termino pasibaigimo. Atsakovas nesutiko, kad 401,46 Eur nuostoliai gali būti vertinami kaip palūkanos, nes ieškovas neįrodė nuostolių. Atsakovo manymu teisinga būtų metines palūkanas skaičiuoti nuo negrąžintos skolos sumos (2000 Lt – 10 Eur).
Atsakovas 2016-12-09 ieškinio pripažinimu ieškinį iš dalies pripažino dėl „negrąžintos paskolos sumos, kurios dydis 563,24 Eur, taip pat su metinėmis palūkanomis, kurios byloje nėra, kadangi nėra sutarties, kurią sudarė paimant paskolą“ (e-b. t. II, b. l. 194).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2014-08-19 ieškovas ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 991588009 dėl kredito 579,24 Eur (kas atitinka 2000 Lt) 30 dienų terminui, vartojimo kredito metinė palūkanų norma 114,37 procentų dydžio, bendra kredito kainos metinė norma 153,70 procentų, bendra vartojimo kredito kaina 54,45 Eur (kas atitinka 188 Lt), nuolaida 27,22 Eur (kas atitinka 93,99 Lt), bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 606,47 Eur (kas atitinka 2094,02 Lt), galutinė kredito grąžinimo data 2014-09-18 (e-b. t. I, b. l. 15-24).
2014-08-19 vartojimo kredito suma 2000 Lt (kas atitinka 579,24 Eur) pervesta į atsakovo sąskaitą (e-b. t. I, b. l. 14, t. II, b. l. 120).
Atsakovas, sumokėdamas už termino pratęsimą ieškovui atitinkamą mokestį, keturis kartus pratęsė kredito grąžinimo datą (mokėjimo terminą): 2014-10-27, 2015-01-27, 2015-03-04 ir 2015-03-27 (e-b. t. II, b. l. 121-125). Pratęsus kredito grąžinimo terminą paskutinį kartą, nustatyta kredito grąžinimo data 2015-06-02 (e-b. t. 2, b. l. 172-174).
2016-05-10 atsakovas pervedė į ieškovo sąskaitą 10 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 991588009 (e-b. t. II, b. l. 126).
Ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo duomenys bei ieškovo atsakovui pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovas ne kartą įspėjo atsakovą apie tai, kad jis nevykdo savo mokestinių įsipareigojimų, reikalavo grąžinti skolą bei nurodė pratęsimo mokesčio kainą ir palūkanas, įspėjo, kad sutartis gali būti nutraukta (e-b. t. II, b. l. 6-175);
Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad pranešimas atsakovui apie suteiktą kreditą, pridėtą 2014-08-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 991588009 ir kitus priedus, (raginimas) su informacija apie sutarties nutraukimą, išsiųsti į atsakovo elektroninį paštą henrikas86@gmail.com bei SMS panešimas apie sutarties nutraukimą - į atsakovo paskolos suteikimo metu registruotą telefono numerį (duomenys neskelbtini) (e-b. t. III, b. l. 2-16). Atsakovas kategoriškai neneigė, jog jam buvo išsiųsta Vartojimo kredito sutartis elektroniniu paštu, bet nurodė, jog jis neatsimena, kad sutartį gavo, reikalavo tai įrodyti. Teismui nėra pateikta duomenų, jog atsakovas būtų kėlęs pretenzijas ieškovui dėl elektroninio laiško priedų negavimo, todėl daroma labiau tikėtina išvada, jog elektroninio laiško priedai buvo išsiųsti kartu su laišku, t. y. atsakovas gavo Vartojimo kredito sutartį, kurią pasirašė nuotoliniu būdu.
Ištirti įrodymai patvirtina, kad Vartojimo kredito sutarties šalys buvo susitarusios, kad atsakovas suteiktą kreditą 579,24 Eur grąžins iki 2014-09-18. Tarp šalių nėra ginčo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas pagal Vartojimo kredito sutarties 3.7 p. pratęsė kredito grąžinimo terminą, todėl atsakovas suteiktą kreditą 579,24 Eur ir palūkanas, paskaičiuotas iki kredito grąžinimo termino, kurios sudaro 27,23 Eur, iš viso 606,47 Eur, ieškovui turėjo grąžinti iki 2015-06-02.
Atsakovui negrąžinus kredito iki pratęsto kredito grąžinimo termino (2015-06-02), 2015-08-25 ieškovas, išsiųsdamas raginimą, vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, sudarytą su atsakovu, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, ir atsakovui paskaičiavo mokėjimo palūkanas 315,53 Eur (e-b. t. II, b. l. 48, t. III, b. l. 6).
Atsakovas neginčija, kad kredito grąžinimo termino tęsimą darė vėluodamas nuo 2014-09-19 iki 2015-10-06, todėl ieškovui atsirado pagrindas skaičiuoti palūkanas po kredito grąžinimo termino. Palūkanos po kredito grąžinimo termino paskaičiuotos 401,46 Eur sumai pagal Vartojimo kredito sutartyje nustatytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę palūkanų normą (153,70 procentų dydžio) nuo negrąžinto kredito sumos (579,24 Eur) ir nuo palūkanų, paskaičiuotų iki kredito grąžinimo termino (27,23 Eur), iš viso 606,47 Eur sumos.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.
Tarp atsakovo ir ieškovo nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 991588009, kurios bendrųjų sąlygų 1.2 p. yra nurodyta, jog kredito gavėjas esmine šios Vartojimo kredito sutarties sąlyga laiko galimybę gauti nedidelį vartojimo kreditą nuotoliniu būdu. WWW.SMSCREDIT.LT sistemos naudojimo taisyklės įrodo, kad asmeniui, siekiančiam gauti kreditą, išaiškinta teisė ir pareiga susipažinti su standartine informacija ir kad paraiška kreditui gauti gali būti teikiama tik iš anksto susipažinus su standartine informacija, kuri yra pateikiama https://www.smscredit.lt/ (e-b. t. II, b. l. 144-150).
Nustatyta, kad atsakovas elektroniniu būdu užpildė ir pateikė paraišką ieškovo nurodytu internetiniu adresu. Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2.6 p. šalys susitarė, jog paraiškos pateikimo metu kredito gavėjo atlikti veiksmai ir nurodyti duomenys (kuriuos patvirtina SMS žinutės išklotinė, arba telefoninio pokalbio garso įrašas, arba kredito davėjo duomenų bazės išrašas apie kredito gavėjo veiksmus jo paskyroje https://www.smscredit.lt/), yra laikomi kredito gavėjo parašu, turinčiu Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi įtvirtintą teisinę galią, o paraiška ir jos pagrindu sudaryta Vartojimo kredito sutartis, pagal kurią kredito gavėjui yra pervedama kredito suma, yra prilyginama dokumentui, sudarytam rašytine forma, ir sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir dokumentas, patvirtintas kredito gavėjo parašu kiekviename jo lape. Taip pat, Vartojimo kredito sutarties 2.14 p. nurodyta, kad nusprendus suteikti kreditą, kredito davėjas sudaro vartojimo kredito sutartį su unikaliu jos identifikaciniu numeriu ir išsiunčia ją kredito davėjo duomenų bazėje registruotu kredito gavėjo elektroninio pašto adresu.
Nuo 2015-01-01, Lietuvoje, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 3 dalį neatšaukiamai nustatytas kursas, kuriuo eurai (litai) perskaičiuojami į litus (eurus). Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 d. 4 p. piniginės prievolės, piniginės baudos ir negrynieji pinigai perskaičiuojami iš litų į eurus. Tarp atsakovo ir ieškovo 2014-08-19 nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt sudarytoje vartojimo kredito sutartyje Nr. 991588009, nurodyta nominalioji vertė litais buvo perskaičiuota ir išreikšta eurais ir euro centais taikant perskaičiavimo kursą pagal esantį oficialų lito ir euro santykį (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnis). Kreditorius, atlikdamas sumų perskaičiavimą iš litų eurais Vartojimo kredito sutartyje, taikė oficialų perskaičiavimo kursą ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis nustatytas apvalinimo taisykles. Darytina išvada, kad Vartojimo kredito sutartyje Nr. 991588009 buvo konvertuotos tik su euro įvedimu susijusios mokėjimo nurodymo sumos, kitos sutarties sąlygos liko nepakitusios.
Remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi bei 6.256 straipsnio 1 dalimi, sutartinių santykių šalys yra įpareigotos vykdyti savo prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutartį.
Ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pažeidė šią pareigą ir sutartu laiku negrąžino suteikto kredito ir nemokėjo Vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas negrąžintas kreditas 579,24 Eur bei palūkanos(CK 6.870 straipsnis). Ieškovas turėjo teisę pagal sutartį gautą 10 Eur įmoką įskaityti palūkanoms dengti, todėl atsakovo negražinto kredito suma dėl šios įmokos atlikimo netapo mažesnė (CK 6.54 straipsnis).
Atsakovui už naudojimąsi kreditu atsirado pareiga paskolos davėjui (ieškovui) mokėti sutartimi nustatytas palūkanas (CK 6.870 straipsnis), o praleidus prievolės įvykdymo terminą, atsirado pareiga paskolos davėjui (ieškovui) mokėti įstatymu nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p. numatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas (atsakovas) privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad pradelsus grąžinti skolą toliau skaičiuojamos palūkanos nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal LR CK 6.874 straipsnio 1dalyje, LR Vartojimo kredito įstatyme bei sutartyje nustatytas taisykles.
Pagal LR CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia bendros vartojimo kredito kainos sąvoką. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas (atsakovas) turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (ieškovui) arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu.
Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrosios sąlygos laikytinos standartinėmis sąlygomis (CK 6.185 straipsnis). Ieškovas Vartojimo kredito sutarties standartinėse paskolos sutarties sąlygose 4.1. punkte nepagrįstai numatė, kad paskolos gavėjas (atsakovas) privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, nes bendros vartojimo kredito kainos metinė norma nėra lygi vartojimo kredito metinei palūkanų normai, ji apima ne tik mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už naudojimąsi kreditu, bet ir visus kitus su sutarties sudarymu susijusius mokesčius. Šalys Vartojimo kredito sutarties 4, 5, ir 7 punktais už naudojimąsi kreditu susitarė dėl palūkanų mokėjimo. Bendros vartojimo kredito kainos dydžio taikymas skaičiuojant palūkanas prieštarauja paskolos sutarties sampratai ir esmei (CK 6.870, 6.872 straipsniai), sąžiningai dalykinei praktikai, kurios šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.158 straipsnis) bei nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams (CK 6.186 straipsnio 3 dalis). Bendros vartojimo kredito metinės palūkanų normos taikymas skaičiuojant palūkanas už suteiktą kreditą atitiktų sąžiningą dalykinę praktiką ir nepažeistų šalių interesų pusiausvyros.
Teismas šiuo atveju pažymi, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio (savo iniciatyva) imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.
Ieškovas prašo priteisti palūkanas 27,23 Eur, kurių suma paskaičiuota nuo Vartojimo kredito sutarties sudarymo iki kredito grąžinimo termino 2014-09-18, pratęsto iki 2015-06-02, pagal Vartojimo kredito sutartyje nustatytą vartojimo kredito metinę palūkanų normą 114,37 procentų dydžio (CK 6.870 straipsnis). Teismas nustatė atsakovo pareigą mokėti sutartines palūkanas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina palūkanų suma 27,23 Eur, paskaičiuota iki kredito grąžinimo termino, už laikotarpį nuo 2014-08-19 iki 2014-09-18, pratęsto iki 2015-06-02 (Vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito metinė palūkanų norma 114,37 procentai).
Ieškovas prašo priteisti palūkanas 401,46 Eur, kurių suma paskaičiuota po kredito grąžinimo termino už laikotarpį nuo 2014-09-19 iki 2015-10-06 pagal Vartojimo kredito sutartyje nustatytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę palūkanų normą 153,70 procentų dydžio. Ieškovo teigimu, ši suma atitinka minimalius ieškovo nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų, paskaičiuotų iki kredito grąžinimo termino, sumos. Teismas pažymi, kad ieškovo paskaičiuotų sutartinių palūkanų suma po kredito grąžinimo termino pabaigos yra nepagrįstai didelė, todėl negali būti vertinama kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Ieškovas, skaičiuodamas palūkanas, nepagrįstai taikė Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą kredito kainos metinės normos dydį. Be to, įstatyme įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus, nuo jo teismas gali nukrypti, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams. CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismo vertinimu, pilnai patenkinus reikalavimą priteisti ieškovo paskaičiuotas palūkanas, įstatymu laikomas minimaliais nuostoliais, atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tokios apimties reikalavimas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
Ieškovas nurodo, kad prašoma priteisti palūkanų suma iš esmės atitinka minimalius ieškovo nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos, tačiau galimų nuostolių dydžio nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, tik nurodė duomenis apie per metus vidutiniškai sudaromų vartojimo kredito sutarčių skaičių ir bendrą jų sumą su vidutine palūkanų norma. Ieškovas reikalavimą grindžia tik sutartyje įtvirtinta sąlyga bei įstatymo prezumpcija (CK 6.261 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad šiais pagrindais grindžiami nuostoliai yra tik numatomi ir spėjami, be ne pagrįsti realiais ir faktiniais skaičiavimais, todėl neįrodo, kokio dydžio nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neįvykdytos prievolės, ieškovas realiai patyrė (CPK 178 straipsnis).
Konstatavus, kad ieškovo pateiktas paaiškinimas dėl nuostolių paskaičiavimo neįrodo dėl atsakovo neįvykdytos prievolės patirtų nuostolių dydžio, bei atsižvelgus į vartojimo paskolos sutarties sampratą ir esmę, į sąžiningą dalykinę praktiką, į bylos šalių nelygiavertę padėtį ir įvertinus aplinkybes, kad atsakovas yra fizinis asmuo, paskolos sutartį sudarė prisijungdamas prie ieškovo paruoštų standartinių sutarties sąlygų, ieškovo reikalaujamos palūkanos, paskaičiuotos po kredito grąžinimo termino (už laikotarpį nuo 2014-09-19 iki 2015-10-06), mažintinos, palūkanų skaičiavimui taikant 114,37 procentų dydžio vartojimo kredito metinę palūkanų normą, palūkanas skaičiuojant ieškovo nurodytu laikotarpiu nuo negrąžinto kredito sumos (CK 6.251, 6.261, 6.872 straipsniai). Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovo reikalavimas dalyje dėl palūkanų, paskaičiuotų po kredito grąžinimo termino (už laikotarpį nuo 2014-09-19 iki 2015-10-06), priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 298,73 Eur palūkanų po kredito sutarties nutraukimo, skaičiuojant ieškovo nurodytu laikotarpiu nuo 2014-09-19 iki 2015-10-06 (382 kalendorinės dienos) nuo negrąžintos paskolos sumos, kas laikytina teisingu ir protingu nuostolių atlyginimu, o likusioje dalyje reikalavimas dėl palūkanų po kredito grąžinimo termino pabaigos atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.251 ir 6.261 straipsniai).
Ieškovo reikalavimus tenkinus iš dalies - 89,81 procentais, iš atsakovo ieškovui priteistinas žyminis mokestis, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 20,66 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jų suma yra mažesnė nei 3 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Atsakovo byloje pateiktą prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis teismas vertina kaip prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. CPK 284 straipsnis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kartu su prašymu atsakovas pateikė tik duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) apie savo draudžiamąsias pajamas (t. II, b. l. 39; e-b. t. III, b. l. 27-29), tačiau nepateikė daugiau jokių kitų duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš dalies sutinka su atsakovo prašymu dėl teismo sprendimo išdėstymo, teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tenkintinas iš dalies ir sprendimo vykdymas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 ir 284 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo H. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „4finance“ (juridinio asmens kodas 301881644, buveinės adresas Kaunas, Jonavos g. 254A, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT91 7300 0101 1149 6911, bankas AB „Swedbank“, banko kodas 73000) negrąžintą kredito sumą 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct), sutartines palūkanas iki kredito grąžinimo termino 27,23 Eur (dvidešimt septynis eurus 23 ct), sutartines palūkanas po kredito grąžinimo termino 298,73 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 73 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (905,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 20,66 Eur (dvidešimt eurų 66 ct).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteistos sumos 905,20 Eur (devynių šimtų penkių eurų 20 ct) mokėjimą išdėstyti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, mokant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį po ne mažiau kaip 75,44 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 44 ct) iki visiško atsiskaitymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.