- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 2-2441/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio reikalavimų bei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-5413-653/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjams H. J., A. B., Lietuvos apeliaciniam teismui ir šio teismo teisėjams D. M., V. M., K. K. dėl Lietuvos Respublikos teismų institucijų organizuoto dengimo vieni kitų neteisėtus veiksmus ir trukdymo gintis nuo pareigūnų su mantijomis šantažo ir politinio persekiojimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo – valstybės priteisti 855 850 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi dalį ieškinio reikalavimų atsakovams Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjams H. J., A. B. bei Lietuvos apeliaciniam teismui ir šio teismo teisėjams D. M., V. M., K. K. atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė. Minėtos teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl ieškinys gali būti pareikštas tik valstybei, o teismai ir teisėjai atsakovais šioje byloje negali būti.
Taip pat teismas, vadovaudamasis CPK 138 straipsniu, nustatė ieškovui 7 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad ieškinys neatitinka CPK 114 ir 135 straipsnių reikalavimų, t. y. iš esmės ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Nurodydamas CPK 135 straipsnio reikalavimus teismas paaiškino ieškinio turinio trūkumus, t. y. išaiškino, kad ieškinyje turi būti aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas bei atskleistas faktinis ieškinio pagrindas, t. y. nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui. Teismas atkreipė ieškovo dėmesį, kad ieškovas dėsto ieškinio aplinkybes neaiškiai, nenurodant, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovo patirta žala, kokiais veiksmais ji sukelta, kas konkrečiai sudaro jo prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nepateikti bei nenurodyti įrodymai, kartu ir rašytiniai, dėl turtinės žalos dydžio, nenurodytas priežastinis ryšis dėl neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, taip pat nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė neturtinė žala bei šios žalos atsiradimo priežastinis ryšis su neteisėtais veiksmais. Teismas ieškovui taip pat išaiškino, kad pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotas ir bus grąžintas ieškovui.
Taip pat teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. B. neva neteisėtų veiksmų nenusišalinant nuo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3778-661-2013, o iš dabar pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas šį ieškinį grindžia analogiškais argumentais, nors minėta byla dar apeliacine tvarka neišnagrinėta. Dėl šios priežasties teismas įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, ar civilinės bylos Nr. 2-4013-603/2013 ir šios civilinės bylos ieškinio dalykas ir pagrindas nėra tapatūs.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Buvo pažeistas CPK 21 straipsnis, Konstitucijos 109, 114 straipsniai, Teismų įstatymo 34, 47 straipsniai, netinkamai taikomas CK 6.272 straipsnis, aiškinant apie neva galimumą pareikšti ieškinį tik vienam atsakovui Lietuvos Respublikai. Teisėja nesivadovavo tik įstatymais, bet šališkai ir priklausomai šalino tikruosius atsakovus iš dalyvavimo civilinėje byloje tikslu jiems padėti išvengti atsakomybės. Tai buvo daroma atsidėkojant dėl anksčiau jo paduoto ieškinio atsakovams Lietuvos valstybei ir Vilniaus apygardos teismui ir jų teisėjams nepriėmimo, sudarant galimybę teisėjai padėti atsakovams Vilniaus apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui ir jų teisėjams siekiant išvengti civilinės atsakomybės už jam padarytą žalą kitoje civilinėje byloje.
2. Buvo pažeistos ir netinkamai taikytos CPK 115 straipsnio ir 137 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Jei Lietuvos apeliaciniam teismui ir Vilniaus apygardos teismui bei jų teisėjams ieškinio dalis buvo atsisakyta priimti, nes jie negali būti atsakovais, tai nutartyje privaloma motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją kreiptis dėl teisminės gynybos. Be to, teismas neteisėtai reikalavo pateikti įrodymus pagrįsti turtinę ir neturtinę žalą ieškinio priėmimo stadijoje bei įrodymus, ar nėra teisme nagrinėjamos tapačios pagal ieškinio pagrindą ir dalyką bylos, nes tą aplinkybę turi nustatyti teismas, o ne ieškovas pateikti įrodymus, kad civilinės bylos tapačios ar netapačios. Tai patvirtina, kad šią bylą nagrinėjusi teisėja ieškinio priėmimo klausimą sprendė neteisingai, todėl teisėja su Vilniaus apygardos teismu turi būti nušalinti ir byla perduota nagrinėti iš naujo kitos apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl 855 850 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovais nurodė Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismą ir šio teismo teisėjus H. J. ir A. B., Lietuvos apeliacinį teismą ir šio teismo teisėjus D. M., V. M. ir K. K.. Ieškinio rezoliucinėje dalyje ieškovas nurodė, kad 855 850 Lt teisingą atlyginimą iš atsakovo – Lietuvos, prašo priteisti už jo, t. y. ieškovo. teisių pažeidinėjimą ir trukdymą gintis nuo pareigūnų su mantijomis neteisėtų veiksmų civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Kartu prašė išreikalauti kaip rašytinius įrodymus ieškinio aplinkybėms pagrįsti atitinkamas civilines bylas iš Vilniaus apygardos teismo bei baudžiamąją bylą iš Panevėžio miesto apylinkės teismo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamąja nutartimi ieškinio dalį dėl atsakovų teismų ir teisėjų atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad šie asmenys tokio pobūdžio bylose pagal įstatymą negali būti atsakovais, o dėl kitos ieškinio dalies nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Dėl atsisakymo priimti ieškinio dalį
CPK 5 straipsnis reglamentuoja asmenims teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Taip pat CPK 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikomis tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Pagal paminėtų teisės normų (CPK 5 str. ir 3 str. 1 d.) nuostatas asmuo, kreipdamasis į teismą, turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, o teismas nagrinėdamas bylas privalo teisingai aiškinti ir taikyti įstatymą.
Iš ieškovo pateikto teismui ieškinio turinio matyti, kad jis reiškia iš esmės ieškinį teisme valstybei dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų. Šiuo atveju pats ieškovas savo ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad prašo priteisti žalos atlyginimo atitinkamą sumą būtent iš valstybės, o ne iš kitų nurodytų atsakovų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo keliamo teisme ginčo pobūdį, todėl pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje aiškino ir taikė CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatas, vertindamas, ar yra pagrindas priimti ieškinį atsakovams teismams ir teisėjams, kurie pagal įstatymą negali būti atsakovais tokio pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių teisės normų pažeidimų vertindamas ieškovo pateikto ieškinio turinį dėl tinkamų atsakovų tokio pobūdžio bylose nustatymo, todėl padarė pagrįstą išvadą atsisakyti priimti ieškinio dalį atsakovams teismams ir teisėjams, tačiau nepažeidė ieškovo teisės į teisminę gynybą. Teismas, nustatęs, kad tokio pobūdžio atsakovu pagal įstatymą gali būti tik valstybė, šalino iš bylos netinkamus atsakovus, bet neužkirto civilinei bylai kelio. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įstatymais ir nepagrįstai pašalino iš bylos minėtus atsakovus, nėra pagrįsti, todėl atmestini.
Dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pažeidė CPK 115 straipsnio ir 137 straipsnio 2-3 dalių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateikto ieškinio turinį, pagrįstai nustatė, jog ieškinys neatitinka ieškinio turinio reikalavimų, aiškiai nurodydamas neatitikimus, todėl pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ieškinio priėmimo stadijoje pareikalavo pateikti įrodymus dėl žalos dydžio ir ieškinių tapatumo, nepagrįstas. CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei kitų įrodymų buvimo vieta, o 137 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas turi pareigą ne tik ieškinyje nurodyti įrodymus, bet ir juos teikti kartu su ieškiniu arba nurodyti įrodymų šaltinį. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas iš dalies vadovavosi šia norma ir ieškinyje buvo nurodęs prašymą pareikalauti bylas iš kitų teismų dėl ieškinyje dėstomų aplinkybių įrodinėjimo, tačiau nenurodė, kokie konkretūs duomenys (įrodymai) minėtose bylose galėtų turėti įrodomąjį ryšį su jo pateikiamu ieškiniu (CPK 180 str.). Taip pat nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai nustatė pareigą pateikti duomenis, ar ieškovas neteikia tapataus ieškinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent ieškinio priėmimo stadijoje, t. y. sprendžiant ieškinio priėmimo bei konkrečios civilinės bylos iškėlimo klausimą (CPK 137 str. 1 d.) teismas privalo įvertinti, ar nėra aplinkybių, nurodytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), nustatė, jog gali būti, kad ieškovas reiškia tapatų ieškinį (dėl teisėjo A. B. veiksmų), todėl šiai aplinkybei įvertinti ir klausimui, ar nėra pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą (teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), pagrįstai nustatė ieškovui pareigą pateikti duomenis, ar šio ieškinio bei esamos civilinės bylos dalykas ir pagrindas nėra tapatūs.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, padarė pagrįstas išvadas atsisakyti priimti dalį ieškinio bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.) bei nustatytinas naujas terminas skundžiamojoje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (CPK 73 str. 1 d., 115 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B. 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, pašalinti.