- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-15
- Bylos Nr.
- 2-1262/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Proma“, V. R.
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- T. Š., V. K., uždarajai akcinei bendrovei ,,Neries verslas“, uždarajai akcinei bendrovei „Sarių sala“, uždarajai akcinei bendrovei „ABB PREFEBET“, R. S.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Proma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties dalies, kuria atmestas trečiojo asmens prašymas dėl nuostolių užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-3266-661/2012 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams T. Š., V. K., uždarajai akcinei bendrovei ,,Neries verslas“, uždarajai akcinei bendrovei „Sarių sala“, uždarajai akcinei bendrovei „ABB PREFEBET“, R. S. dėl akcijų perleidimo pripažinimo neteisėtu (tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Proma“ ir V. R.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams T. Š., V. K., UAB ,,Neries verslas“, UAB „Sarių sala“, UAB „ABB PREFEBET“, R. S. dėl akcijų perleidimo pripažinimo neteisėtu (tretieji asmenys UAB „Proma“ ir V. R.).
Šalies argumentai
Ieškovas M. V. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiomis UAB „Sarių sala" 250 vienetų vardinių paprastųjų akcijų, kurių nominali vertė po 100,00 Lt; 2) pripažinti negaliojančiu 2003 m. birželio 27 d. akcijų pirkimo pardavimo sandorį tarp UAB „Neries verslas" ir V. K.; 3) pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 22 d. akcijų pirkimo-pardavimo sandorį tarp V. K. ir T. Š.; 4) pripažinti negaliojančiu UAB „Sarių sala" 2008 m. sausio 16 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 1; 5) pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 22 d. akcijų pirkimo pardavimo sandorį tarp M. V. ir T. Š.; 6) pripažinti negaliojančiu akcijų pirkimo-pardavimo sandorį tarp T. Š. ir R. S.; 7) pripažinti negaliojančiu 2010 m. kovo 25 d. tarp UAB ,,Sarių sala" ir UAB „ABB PREFABET" nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį; 8) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones - ieškovo reikalavimų užtikrinimui nutarė areštuoti 650 vienetų UAB „Sarių sala" akcijų, uždraudžiant naudotis jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, bei areštuoti poilsio namelius, kurių unikalūs numeriai: Nr. 8697-9007-9016, Nr. 8697-9007-9027, Nr. 8697-9007-9038; Nr. 8697-9007-9049; Nr. 8697-9007-9056; Nr. 8697-9007-9060; Nr. 8697-9007-9070; Nr. 8697-9007-9081; Nr. 8697-9007-9092; Nr. 8697-9007-9105; Nr. 8697-9007-9116; Nr. 8697-9007-9127; Nr. 8697-9007-9138; Nr. 8697-9007-9160; Nr. 8698-0009-2034; Nr. 8698-0009-2045; Nr. 8698-0009-2056, Nr. 8698-0009-2067.
Šalies argumentai
2010 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo patikslinimo, nurodydamas, kad po ieškinio pateikimo ieškovui tapo žinoma, jog ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą – minėtus namelius – UAB „ABB PREFEBET“ 2010 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido UAB ,,Promo“. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu tarp UAB „ABB PREFEBET“ ir UAB ,,Promo“ sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį.
2012 m. sausio 23 d. trečiasis asmuo UAB „Proma“ pateikė prašymą išspręsti klausimą dėl nuostolių užtikrinimo priemonių taikymo ir ieškinio dalies palikimo nenagrinėtu. Prašė pareikalauti iš ieškovo, kad jis pateiktų trečiojo asmens minimalių nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 628 812 Lt sumai. Netenkinus šio prašymo, prašė pareikalauti iš ieškovo, kad jis pateiktų trečiojo asmens minimalių nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 295 000 Lt sumai.
Prašyme trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovo prašymo pagrindu areštavus jam priklausantį turtą, įsigytą 2010 m. balandžio 30 d. sandorio pagrindu, jis negalėjo ir negali imtis jokių aktyvių veiksmų, susijusių su šio turto vystymu komerciniais tikslais - negali rekonstruoti turto, dėl pritaikyto arešto negalėjo pateikti paraiškos dėl paramos iš ES struktūrinių fondų gavimo, tokie turto suvaržymai daro turtą nepatraukliu investicijų grąžos prasme. Trečiasis asmuo negali šio turto perleisti ir reinvestuoti į kitą turtą, taigi dėl taikomų priemonių įmonės investicijos negeneruoja planuotų pajamų, dėl ko bendrovė patiria nuostolius. Oficialiai areštų registre skelbiama informacija apie areštuotą turtą neigiamai veikia trečiojo asmens UAB „Proma" reputaciją bei pasitikėjimą ja, tuo pačiu apsunkina galimybes sėkmingai plėtoti kitą vykdomą verslą. Trečiasis asmuo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali dalyvauti civilinėje apyvartoje jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, o tai savaime yra pakankama tikimybė nuostoliams kilti tiek dabar, tiek ir ateityje. Trečiasis asmuo nurodė, kad įsigydamas turtą turėjo aiškų verslo planą šio turto atžvilgiu. Nekilnojamo turto objektus (namelius) įsigijo už 295 000 Lt tikslu išvystyti verslą; žinodamas, kad negalės pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų siekęs įsigyti nekilnojamo turto objektų apskritai, todėl teismui netenkinus prašymo dėl 628 812 Lt nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo užtikrinimo, prašė apsvarstyti alternatyvią galimybę taikyti 295 000 Lt nuostolių dydžio (nekilnojamojo turto objektų pirkimo vertės) atlyginimo užtikrinimą. Teigė, kad nuostolių atlyginimo negalimumo pagrindimui pakankama hipotezė, kad ieškovas nuostolių ateityje negalės užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad prieš spręsdamas trečiojo asmens UAB ,,Proma“ prašymus, turi įpareigoti ieškovą pašalinti pastebėtus patikslinto ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, jog patikslintu ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu tarp atsakovo UAB „ABB PREFABET“ ir trečiojo asmens UAB „Proma“ sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, kurio vertė 295 000 Lt, todėl už pareikštą reikalavimą mokėtinas 6 900 Lt žyminis mokestis. Teismas įpareigojo ieškovą pateikti teismui įrodymus apie 6 900 Lt dydžio žyminio mokesčio primokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovo ieškinio patikslinimą dalyje dėl UAB „ABB PREFABET“ ir UAB „Proma“ sudaryto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtą, nepašalinus patikslinto ieškinio trūkumų, pakeitė UAB ,,Proma“ procesinę padėtį - įtraukė šią bendrovę trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o UAB ,,Proma“ prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo taikymo atmetė.
Teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo taikymo pripažino, kad trečiasis asmuo UAB „Proma“ neįrodė ir nepagrindė, kad nuostoliai gali atsirasti, o nesiėmus nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių, jų atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas. Teismas pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė. Teismas išaiškino, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, suinteresuotas asmuo turi teisę reikalauti, jog ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad trečiajam asmeniui neužkirstas kelias bylos nagrinėjimo eigoje, esant reikalui (pavyzdžiui, nustačius turto vertę ir dėl pasikeitus situacijai), kreiptis į teismą su prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Trečiasis asmuo UAB ,,Proma“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas jo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašymą dėl nuostolių užtikrinimo atlyginimo užtikrinimo, teismas vadovaujasi ne jau egzistuojančiais faktais, bet hipotetine prielaida apie galimus padarinius. Nepaisant to, teismas, nevertindamas UAB ,,Proma“ patiriamo nuostolio dydžio, o iš esmės vien kritikuodamas pačią nuostolių hipotezę, bendro pobūdžio argumentų pagrindu atmetė prašymą. Teismas padarė išvadą, jog trečiasis asmuo neįrodė ir nepagrindė, kad nuostoliai gali atsirasti, net neįvertinęs prie prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pridėtų įrodymų svarumo, pagrįstumo ir reikšmės nuostolių atlyginimo užtikrinimo konstatavimui.
2. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikomas proceso ekonomiškumo principas, todėl šių priemonių taikymas turi užtikrinti ne tik galimo sprendimo įvykdymą, bet ir garantuoti abiejų proceso šalių teisių ir interesų gynimo pusiausvyrą, o ne tapti nepakeliama našta atsakovui. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino šalių procesinio lygiateisiškumo, taip pat šia prasme nebuvo analizuota teisės norma, nustatanti nuostolių užtikrinimo taikymą.
3. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių trečiasis asmuo negalėjo ir negali imtis jokių aktyvių veiksmų, susijusių su šio turto vystymu komerciniais tikslais: rekonstruoti turtą, pateikti paraišką dėl paramos iš ES struktūrinių fondų gavimo, nors tokie turto suvaržymai daro turtą nepatraukliu investicijų grąžos prasme. Apeliantas negali šio turto perleisti ir reinvestuoti į kitą turtą, dėl taikomų priemonių įmonės investicijos negeneruoja planuotų pajamų, dėl ko ji patiria nuostolių. Laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos teismui palikus nenagrinėtą ieškinio dalį dėl UAB „ABB PREFABET“ ir UAB „Proma“ pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kadangi iš UAB ,,Proma“, kaip sąžiningo įgijėjo, nenuginčyto ir neginčijamo sandorio pagrindu įgytas šiuo metu areštuotas turtas negalės būti išreikalautas šioje byloje. Trečiasis asmuo įsigijo nekilnojamo turto objektus (namelius) už 295 000 Lt su tikslu išvystyti verslą. Žinodamas, kad negalės pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų siekęs įsigyti nekilnojamo turto objektų, todėl teismui netenkinus trečiojo asmens prašymo dėl 628 812 Lt nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo užtikrinimo, prašė apsvarstyti alternatyvią galimybę taikyti 295 000 Lt nuostolių dydžio (nekilnojamojo turto objektų pirkimo vertės) atlyginimo užtikrinimą.
Šalies argumentai
4. Nuostolių negalimumo hipotezei pakanka konstatuoti, kad ieškovas ateityje negalės atlyginti nuostolių. Ieškovas yra fizinis asmuo, kurio visas turtas yra areštuotas, taigi akivaizdu, kad egzistuoja pagrįsta hipotezė, jog vėliau priteisus iš šio asmens nuostolių atlyginimą, galimybės jį išieškoti yra tik teorinės.
Atsakovai UAB ,,Sarių sala“ ir T. Š. atsiliepimais į atskirąjį skundą nurodo, kad su trečiojo asmens UAB ,,Promo“ atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti apelianto prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 146 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas. Tuo atveju, jei laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikomi suvaržymai nukreipti trečiųjų asmenų atžvilgiu, šie asmenys taip pat turi teisę kreiptis į teismą, prašydami taikyti jų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas gali būti taikomas tik tuomet, kai tokie nuostoliai galimi dėl teismo nutarties pagrindu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir jie yra tikėtinai realūs. Šias aplinkybes turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 12, 178 str.).
Prašomą užtikrinti 628 812 Lt nuostolių dydį apeliantas grindžia negautomis pajamomis, nurodydamas, kad šias pajamas jis būtų gavęs per vienerius metus, jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantas teigia, kad poilsio namelius įsigijo, siekdamas išvystyti verslą, o dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo gauta parama iš ES struktūrinių fondų, dėl ko nebuvo atlikta rekonstrukcija ir nevykdomas numatytas verslas. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas pateikė 2010 m. gegužės 3 d. konsultacijų sutartį, kuria paslaugų teikėjas UAB ,,Mokslo vadybos centras“ įsipareigojo UAB ,,Promo“ (klientui) parengti ir užpildyti paraišką ir kitą dokumentaciją, susijusią su paramos iš ES fondų gavimu (199-201 b.l.). Ši sutartis 2010 m. gegužės 27 d. rašytiniu šalių sutarimu buvo nutraukta, nurodant, kad dėl poilsio namelių arešto tolimesnis konsultacijų sutarties vykdymas neįmanomas (b.l. 202). Iš apelianto pateiktų duomenų matyti, kad Konsultacijų sutartį šalys nutraukė 2010 m. gegužės 27 d., t.y. dar iki šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2010 m. liepos 20 d. nutartimi. Ši aplinkybė paneigia apelianto argumentus, jog Konsultacijų sutartis buvo nutraukta dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo pateikti paraiškos ES struktūrinių fondų paramai gauti, byloje nėra. Juo labiau, kad vien paraiškos pateikimas dar nereiškia, kad ji būtų patvirtinta. Todėl net ir nustačius, kad paraiška negalėjo būti pateikta dėl turto arešto, šis faktas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tokia paraiška būtų patvirtinta ir būtų skirtos lėšos. Taigi, apelianto nurodytų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skaičiuojamų negautų pajamų forma, atsiradimo tikimybė iš esmės nėra įrodyta.
Apelianto prašymas, tuo atveju, jei nebūtų taikytas 628 812 Lt dydžio nuostolių vertės užtikrinimas, taikyti areštuotų poilsio namelių pirkimo vertės (295 000 Lt) nuostolių atlyginimo užtikrinimą taip pat nepagrįstas. Prašydamas taikyti areštuotų namelių pirkimo vertės nuostolių užtikrinimą, apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kuo pasireikštų apelianto 295 000 Lt vertės nuostoliai. Iš prašymo ir atskirojo skundo turinio darytina prielaida, kad apeliantas prašo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros principu. Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra savitikslė gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių.
Teisėjų kolegijų kolegija daro išvadą, kad trečiasis asmuo neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, todėl taikyti tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo (CPK 12 str., 178 str.).
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovo turtinė padėtis taip pat yra kriterijus, kurio pagrindu sprendžiama dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliantui neįrodžius nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realumo, ieškovo turtinė padėtis neturi esminės reikšmės.
Dėl kitų atskirojo skundų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako kaip teisiškai nereikšmingų.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiojo asmens UAB ,,Proma“ atskirojo skundo argumentais skundžiamos nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria netenkintas trečiojo asmens UAB ,,Proma“ prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo, palikti nepakeistą.