Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Geokomanda“, tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „Girios aidas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, O. V., A. L. dėl žemės sklypo kadastrinių matavimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. P. prašė panaikinti UAB „Geokomanda“ matininkės A. L. 2015-03-31 atliktus atsakovei R. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kadastrinius matavimus ir šių kadastrinių matavimų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant tvarką. Žemės sklypo ribos pažymėtos ne pagal teritorijų planavimo dokumentą ir ne pagal faktinį šio sklypo naudojimą. Pagal teritorijų planavimo dokumentą sklypo Nr. 40 pietrytinė riba pažymėta pagal drenažinio griovio pakraštį, tačiau matininkė 25 m kraštinės dalį pažymėjo per kanalizuoto drenažinio griovio vidurį, užimant valstybinės žemės dalį, kuria atsakovė nesinaudojo. Parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla buvo pateikta derinimui Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, kuris nustatė aplinkybes, trukdančias suderinti Žemės sklypo planą. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo 2014-07-01 akte nurodyta, kad neteisingai nustatyta Žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams, pagal kuriuos sklypo ribos suformuotos iki griovio. Vėlesniame 2014-07-31 kadastro duomenų bylos tikrinimo akte konstatuota, jog trūkumai neištaisyti. UAB „Geokomanda“, pasinaudodama Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65-1 punktu, bylą pateikė VĮ Registrų centrui ir tikslieji matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taisyklė taikyta nepagrįstai, nes Žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta derinimui Nacionalinei žemės tarnybai ir vykdytojas turėjo pašalinti trūkumus bei pateikti tikrinimui. Kadastro tvarkytoją ieškovas ir sodininkų bendrija informavo apie neteisingai nustatytas Žemės klypo ribas ir prašė kadastrinių matavimų neregistruoti. Tai, kad Žemės sklypo ribos nustatytos ne pagal SB „Girios aidas“ planavimo dokumentus ir užeina už kanalizuoto griovio vidurio, patvirtina UAB „Neranta“ 2011 metais parengtas topografinis planas, Ribų sutapatinimo planas ir UAB „Geolimbas“ situacijų brėžiniai. Nepanaikinus Žemės sklypo kadastrinių matavimų, ieškovui būtų užkirstas kelias tolimesniam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimui, jis negalėtų užbaigti savavališkos statybos įteisinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktas numato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65¹ punktas numato, kad, kai sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis nereikalingas, vykdytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemėtvarkos skyriui neteikia, o teikia kadastro tvarkytojui. Kadangi Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui nereikalingas žemėtvarkos skyriaus sprendimas, tai byla teisėtai pateikta kadastro tvarkytojui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl sodininkų bendrijoje esančių kaimyninių žemės sklypų ribų nustatymo, atlikus kadastrinius matavimus, kai žemės sklypai yra prie valstybinės žemės sklypo ir yra pradėta šio žemės sklypo, kaip įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūra.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

Atsakovė R. K. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė Nacionalinės žemės tarnybos 2014-12-31 raštą, UAB „Geokomanda“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, prašymą-užsakymą UAB „Geokomanda“ atlikti kadastrinius matavimus, UAB Korporacijos „Matininkai“ O. V. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą ir O. V. žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimo VĮ Registrų centre duomenis.Bendroji taisyklė sako, kad įrodymai renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis), o apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, nutarties 35–36 punktai). UAB „Geokomanda“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (t. 1, b. l. 85-86), O. V. žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimo VĮ Registrų centre duomenys (t. 2, b. l. 41-42) yra byloje. Kitus dokumentus atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti anksčiau. Byloje nėra objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad atsakovei buvo apribotos teisės teikti įrodymus arba nebuvo sudarytos sąlygos atsikirsti į ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnio nurodyta išimtimi.

Dėl ieškovo teisių pažeidimo

CPK 5 straipsnio 1 dalis nurodo, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypai neturi bendros ribos, todėl sklypų ribų pasikeitimas kito žemės sklypo savininko nuosavybės teisių tiesiogiai neįtakoja. Ieškovas V. P. turi 663 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nustatyti 2007-11-13, o atsakovė R. K. – 557 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nustatyti 2015-03-31. SB „Girios aidas“ plane (t. 1, b. l. 10-12) matyti, jog atsakovei priklausantis žemės sklypas Nr. 40 ir ieškovui priklausantis žemės sklypas Nr. 41 yra atskirti grioviu. UAB „Architectura humana“ 2011 m. parengė dalies drenažinio griovio sukanalizavimo projektą pagal V. P. užsakymą (t. 1, b. l. 43-45), kuriuo numatyta, kad griovys bus užverstas žemėmis. Griovio užvertimo darbai buvo atlikti ir tarp ieškovo ir atsakovės sklypų atsirado valstybinės žemės plotas. Greta atsakovės žemės sklypo yra O. V. priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys nustatyti 2015-04-03.Apylinkės teismas ginčijamu sprendimu pripažino, jog ieškovo teisė negali būti ginama teisme, kadangi jo paties neteisėti veiksmai sąlygojo savavališkos statybos atsiradimą. Apylinkės teismo sprendime pažymėta, jog ieškovas neturi teisėto intereso byloje, nes savavališkos statybos padarinių įteisinimas nėra teisėtas teisme gintinas ieškovo interesas. Šis teismo argumentas yra iš dalies teisingas, nes neteisėtų veiksmų atlikimas negali būti priežastimi įgyti daugiau teisių nei priklausytų. Visgi, teismas gali atsisakyti ginti asmens teises tik tada, kai asmuo piktnaudžiauja subjektine teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Byloje tokių aplinkybių nėra pagrindo nustatyti. Visų pirma, teismas neįvertino, jog ieškovas nurodė du jam svarbius interesus – įsiterpusio žemės sklypo išpirkimą bei savavališkos statybos įteisinimą. Ieškovas savo interesų pažeidimą grindžia tuo, kad dėl UAB „Geokomanda“ atliktų ir Nekilnojamojo turto registre registruotų kadastrinių matavimų jam būtų ribojama teisė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimui, be to, jis negalėtų įteisinti savavališkos statybos. Pirmajį interesą patvirtina tai, kad ieškovas 2012-06-22 yra padavęs Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Minimame prašyme ieškovas nurodė, kad 2011 metais pagal parengtą projektą buvo kanalizuota dalis drenažinio griovio, praeinančio šiauriniu ir šiaurės vakariniu sklypo pakraščiu, o griovys užpiltas žemėmis. 2012-06-29 ieškovas su R. P. sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį, kuria susitarė dėl projekto pagal 2012-06-22 prašymą parengimo ir suderinimo (t. 1, b. l. 64-65). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius 2013-07-23 raštu informavo ieškovą bei atsakovę apie tai, kad priimtas sprendimas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą griovio, kaip įsiterpusio žemės sklypo projektavimą (t. 1, b. l. 46-47). Raštu pasiūlyta teikti prašymus dėl sklypų pardavimo ir susitarimus su besiribojančių žemės sklypų savininkais. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013-08-26 ieškovui išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo suformuoti greta esantį valstybinės žemės plotą, neviršijantį 400 kv. m (t. 1, b. l. 35). Antrasis interesas grindžiamas savavališką statybą konstatuojančiais dokumentais. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2014-12-01 privalomaisiais nurodymais įpareigojo ieškovą nugriauti savavališkai pastatytus statinius – atraminę sienutę ir nuotekų šalinimo tinklus, esančius valstybinėje žemėje, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas pradėjo savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, sumokėjo įmokas už savavališkos statybos įteisinimą. UAB „Architectura humana“ 2015-09-29 rašte (t. 1, b. l. 57) nurodoma, jog dėl savavališkos statybos – lietaus nuotekų šalinimo tinklų, įteisinimo Vilniaus miesto savivaldybė 2015-08-24 išdavė statybos leidimą. Paaiškėjus, kad pakeistos Žemės sklypo ribos ir dalis užeina ant sukanalizuoto griovio viduriu pakloto drenažinio vamzdžio, turi būti koreguojami projekto duomenys ir ištaisomos klaidos statybos leidime, nurodant patikslintas drenažinio vamzdžio koordinates. Užvertus tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypų esantį griovį, susiformavo laisvos žemės ruožas, kurį ieškovas siekia įsigyti. Iš trečiojo asmens SB „Girios aidas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog bendrijos pirmininkas gavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus pranešimą, kad atsakovė taip pat yra pateikusi prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį žemės sklypą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas ir atsakovė yra įgiję teisę į įsiterpusio naujo valstybinės žemės sklypo pirkimą ne aukciono tvarka. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte reglamentuota padėtis, kai įsiterpusį žemės sklypą siekia išsipirkti keli gretimų sklypų savininkai. Jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius praneša raštu su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkams. Kai prašymus parduoti ar išnuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių. Nesusitarus dėl įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, dydis nustatomas proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto taisyklė patvirtina, jog atsakovės Žemės sklypui užėmus dalį įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, atsakovė įgyja ir valstybinės žemės dalį ir galimybę įgyti didesnę įsiterpusio žemės sklypo dalį, tuo sumažinant atsakovui tenkančią sklypo dalį. Ieškovo interesas įgyti didesnę parduodamo naujo valstybinės žemės sklypo dalį yra teisėtas, todėl turi būti ginamas teisme. Pasisakant dėl kadastriniais matavimais nustatytų Žemės sklypo ribų įtakos savavališkos statybos padarinių šalinimo, pastebėtina, jog Vyriausybės 1999-03-09 nutarime Nr. 260 nenustačius detalios įsiterpusio sklypo dalių natūroje nustatymo tvarkos, kai gretimų sklypų savininkai nesusitaria, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovui įsiterpusio sklypo dalis būtų nustatoma tokiu būdu, kad jam reikėtų koreguoti lietaus nuotekų šalinimo tinklų ar atraminės sienutės padėtį. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad ieškovas negali pakeisti vamzdyno vietos, nes dalis vamzdyno yra atsakovei priklausančiame sklype, yra deklaratyvūs, nes UAB „Architectura humana“ 2015-09-29 rašte tokios aplinkybės neminimos. UAB „Geolimbus“ griovio kanalizavimo darbų neatliko, todėl 2015-11-02 raštu nesiremtina. Kita vertus, ši aplinkybė, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nėra svarbi, kadangi neteisėtų veiksmų atlikimas negali suteikti asmeniui papildomų teisių. Reziumuojant, nustatytina, kad ieškovas turi teisėtą interesą ginti teises teisme, kadangi nuo šio teismo sprendimo priklausys jam parduodama įsiterpusio žemės sklypo, susiformavusio užkasus griovį, dalis. Nenustačius, jog ieškovas piktnaudžiauja subjektinėmis teisėmis, nėra pagrindo atsisakyti šias teises ginti teisme.

Dėl kadastrinių matavimų teisingumo

Nekilnojamojo daikto kadastro įstatymo 8 straipsnis nurodo, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (akto redakcija, galiojusi iki 2018-02-24) 11 punktas nustatė, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Sodininkų bendrijoje esantys žemės sklypai suformuoti pagal SB „Girios aidas“ sodo sklypų schemą. Atliekant kadastrinius matavimus turi būti maksimaliai vadovaujamasi šia schema. Iš šios schemos matyti, kad ieškovo žemės sklypo Nr. 41 plotas 663 kv. m, atsakovės – 557 kv. m, o O. V. sklypo Nr. 39 plotas – 602 kv. m. Atsakovės Žemės sklypo ribos eina viršutiniu griovio pakraščiu. Kadastriniai matavimai ieškovo sklype atlikti 2007-11-13, pamatuoto žemės sklypo plotas nepakito – liko 663 kv. m. O. V. žemės sklypo kadastriniai duomenys nustatyti 2015-04-03, o įregistruoti 2015-06-10, įregistravus kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas sumažėjo iki 585 kv. m., t. y. sklypas sumažėjo 17 kv. m. Rimos K. Ž. sklypo kadastriniai duomenys nustatyti 2015-03-31, o įregistruoti 2015-06-18, Žemės sklypo plotas nepakito.

Ieškovui V. P. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir nustatyti anksčiau nei kitų objektų, dėl šio sklypo padėties ginčų nėra, sklypo ribos nustatytos iki viršutinės griovio krašto ribos. Taip pat nėra ginčijamas faktas, jog griovio padėtis nebuvo kartografuota, dėl ko nėra žinomos objekto tikslios koordinatės. Nacionalinės žemės tarnybos 2015-10-07 rašte pažymėta, jog 2014-12-12 specialistai vykdė faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, jog griovio negalima kartografuoti, kadangi jis išlikęs tik pietvakarinėje Žemės sklypo dalyje. Minimame rašte išdėstyta, jog buvo pažymėti kiti kito objektai – tvora, kelias, išlikusi griovio dalis ir, sulyginus su SB „Girios aidas“ sklypų schema skaičiuoti atstumai. Apskaičiavus atstumus, padaryta prielaida, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti remiantis SB „Girios aidas“ suplanavimo projekto sprendiniais. Tokios prielaidos negalima laikyti niekuo nepagrįsta ar neteisėta, kadangi ji yra paremta objektyviais duomenimis – Žemės sklypo padėtimi kitų objektų atžvilgiu bei ribų ilgių matavimais. Nėra jokių kitų galimybių įvertinti sodų bendrijoje atliekant kadastrinius matavimus žymimų kadastro objektų padėtį. Tai, kad negalima geodeziškai nustatyti griovio padėties patvirtinta ir UAB „Geokomanda“ 2015-03-31 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu (t. 1, b. l. 85-86), kuriuo nustatyta, kad geodezinio pagrindo punktų nėra, sklypo ribos pažymėtos 6 riboženkliais. Sudarytas Žemės sklypo planas ir nustatytos jo koordinatės bei gretimybės. Ieškovas apeliuoja, jog teismas privalėjo įvertinti UAB „Neranta“ parengtą toponuotrauką ir UAB „Geolimbus“ parengtą schemą su 2016-10-12 paaiškinimais. Išanalizavus šiuos brėžinius bei 2016-10-12 UAB „Geolimbus“ paaiškinamąjį raštą matyti, jog pagal UAB „Neranta“ 2011 metais atliktus geodezinius matavimus pažymėta ieškovo sklypo riba yra atitraukta nuo viršutinės griovio ribos apie 5 mm, esant 1:500 masteliui pagal UAB „Neranta“ 2011-03-07 parengtą topografinį brėžinį tai sudaro apie 2,5 m. Pagal SB „Girios aidas“ sklypų schemą matyti, jog ieškovo sklypas turi būti matuojamas ligi viršutinės griovio ribos. Tai rodo, jog griovys yra atitolęs nuo ieškovo sklypo. UAB „Neranta“ 2011-03-07 schemoje (t. 1, b. l. 13) atsakovės Žemės sklypo dalis taip pat užeina iki griovio vidurio, o ne eina viršutiniu griovio kraštu. Tokiu pat būdu atsakovės Žemės sklypo padėtis fiksuojama ir UAB „Geolimbus“ schemoje. Tai, kad griovys buvo atitolęs nuo ieškovo sklypo ir priartėjęs prie atsakovės sklypo patvirtina ir tai, kad UAB „Geolimbus“ atlikus O. V. priklausančio žemės sklypo žymėjimą 2016-10-11 teismui teiktoje schemoje, buvo nustatyta, jog pastarasis žemės sklypas, jį matuojant tarp atsakovės sklypo ir gretimo sklypo, pasislinko ant atsakovės turimo žemės sklypo, tačiau net ir šiuo atveju O. V. turimas žemės sklypas sumažėjo, jei jis būtų lyginamas su SB „Girios aidas“ sklypų schemoje nurodytu plotu. VĮ Registrų centro kadastro žemėlapiuose (t. 1, b. l. 150) matyti, jog O. V. žemės sklypas Nr. 32, ribojasi su gretimu žemės sklypu Nr. 34, kurio kraštinė tęsiama nuo prie sklypo Nr. 92 esančio sklypo kraštinės. Matuojant O. V. priklausantį žemės sklypą, nepaslenkant jo ant atsakovės žemės sklypo, jo plotas dar sumažėtų apie 60 kv. m (18,5 m (kraštinės ilgis) x 3 m (nurodomas galimas atstumas už dabartinės tvoros). Kadangi turimas O. V. žemės sklypas yra greta kitų nustatytų kadastro objektų, o viena riba eina palei kelią, šis sklypas negalėtų būti padidintas kito ploto sąskaita. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypų buvęs griovys buvo atitolintas nuo ieškovo sklypo ir priartintas prie atsakovės Žemės sklypo, o atsakovės žemės sklypas užėjo ant O. V. turimo sklypo. UAB „Geokomanda“ 2015-03-31 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatant Žemės sklypo ribas dalyvavo O. V. ir I. V., kurie pasirašė akte, SB „Girios aidas“ pirmininkas į ribų derinimą neatvyko. Sklypų Nr. 40 ir Nr. 41persidengimas nustatomas pagal tai, kad UAB „Geolimbus“ situacijos brėžinyje pažymėti kadastriniuose matavimuose nustatyti Žemės sklypo taškai 1 ir 6 yra pasislinkę nuo šiuo metu sklypus skiriančios situacijos plane pažymėtos tvoros. Visuotina pripažinta, jog taikant tikslesnes matavimo priemones yra galimos paklaidos. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas nurodo, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių nuostatų 1 priede. Kadangi griovys niekada nebuvo kartografuotas, apylinkės teismas, nustatydamas Žemės sklypo kadastrinių matavimų atitikimą SB „Girios aidas“ schemai pagrįstai nustatė pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2015-10-07 rašte pateiktus ir paaiškintus matavimus. Šių matavimų neteisingumo ieškovas neįrodė.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigė, jog VĮ Registrų centras negalėjo įregistruoti kadastrinių matavimų, kadangi Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla prieš tai buvo du kartus tikrinama Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto teritoriniame padalinyje ir buvo nustatyti kadastrinių matavimų netikslumai. Bylos medžiaga patvirtina, kad priimti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai (2014-07-01 Nr. 49KAM-58364, 2014-07-31 Nr. 49KAM-69650 bei 2014-07-31 Nr. KDV-69650). 2014-07-31 Nr. KDV-69650 aktas sudarytas atlikus patikrinimą vietovėje ir nustačius, kad Žemės sklypas turi būti suformuotas iki griovio. Griovys yra užpiltas, Žemės sklypas yra pasislinkęs šiaurės-pietų kryptimi ir užima dalį griovio. UAB „Geokomanda“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodoma, jog matininkė atsižvelgė į pastabas ir sudarė naują kadastrinių matavimų bylą. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 ir 65-1 punktai atskiria situacijas, kada galima žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą tiesiogiai pateikti kadastro tvarkytojui. Tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai nereikalingas sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama kadastro tvarkytojui. VĮ Registrų centro puslapyje yra išskirti atvejai, kada reikalingas sprendimas dėl kadastro duomenų keitimo (http://info.registrucentras.lt/node/991). Byloje nebuvo nustatyta, o ir ieškovas neįrodinėjo, jog buvo atsiradusios aplinkybės, dėl kurių nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą būtų reikėję pateikti Nacionalinei žemės tarnybai. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvavo VĮ Registrų centras bei Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau nei vienas trečiasis asmuo neįrodinėjo, kad šioje situacijoje buvo reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos padalinio sprendimas dėl kadastro duomenų pakeitimo. 2014-07-31 tikrinimo akte yra pažymėta, jog Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas nereikalingas. Vien faktas, kad prieš tai duomenys buvo teikiami Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto teritoriniame padaliniui, nerodo, jog buvo pažeista Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65-1 taisyklė, nes nebuvo nustatyti materialūs pagrindai, rodantys sprendimo priėmimo būtinumą. Tikrinimo aktai negali būti vertinami, kaip dokumentai, kuriais konstatuotas kadastrinių matavimų bylos neatitikimas teisės aktų reikalavimams. UAB „Geokomanda“ aiškino, jog po tikrinimo akto gavimo sudarė naują kadastrinių matavimų bylą ir pašalino trūkumus. 2014-07-31 tikrinimo akte nurodyta mažiau trūkumų nei 2014-07-01 tikrinimo akte, tai patvirtina, jog trūkumai buvo šalinami. Esminiu trūkumu 2014-07-31 tikrinimo akte nurodyta, jog Žemės sklypo ribų linijų ilgiai neatitinka ribų ilgių, nurodytų teritorijų planavimo dokumente. Šiuo metu Žemės sklypo ribų linijų ilgiai atitinka SB „Girios aidas“ sodo sklypų schemoje nurodytus ilgius. Tai taip pat patvirtina, jog kadastrinių matavimų byla buvo keičiama.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo atsižvelgti į tai, kad SB „Girios aidas“ pirmininkas V. K. bei buvęs pirmininkas A. L. 2014-05-03 UAB „Geokomanda“ pateikė pastabas dėl neteisingai atliktų matavimų ir 2014-04-30 pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, 2015-07-08 raštu VĮ Registrų centrui informavo, kad Žemės sklypas neatitinka SB „Girios aidas“ generalinio plano ir faktinio naudojimo. Ieškovo argumentai dėl Žemės sklypo ribų buvo išanalizuoti pagal sudarytus situacijos planus, todėl sodininkų bendrijos narių nuomonė šių dokumentų negali paneigti. Bylos medžiaga patvirtina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė rašo skundus dėl vienas kito veiksmų, skundų rašymas teisinės reikšmės sprendžiant sklypų ribų klausimą, neturi.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog 2015-07-02 buvo žymimos linijos pagal ieškovo rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį (t. 1, b. l. 51-54). Ieškovo teigimu, turi būti įvertinta, jog atsakovė neleido įkalti kuoliukų, kurie žymėtų griovio pakraštį. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu Žemės sklypo kadastriniai matavimai jau buvo įregistruoti. Vadinasi, atsakovė buvo konkrečiai apibrėžto žemės sklypo savininkė, ir kuoliukai, kuriais ieškovas siekė pažymėti jo norimo suformuoti žemės sklypo ribas pagal griovio kraštą, buvo kalami atsakovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Pastebėtina, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Apeliantas nurodė procesinio pobūdžio trūkumus teismui aptariant byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas bei pasisakant dėl įrodymų, tačiau šie argumentai nekeičia byloje priimamo procesinio sprendimo esmės. Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nusprendžia:

ieškovo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą .nepakeistą