- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- A2.9.-7279-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06361-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- V. V., D. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims V. V., D. G., išnagrinėjęs V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad galimai 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 18.30 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais išplūdo L. S., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.
D. G. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad galimai 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais išplūdo L. S., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.
Šalies argumentai
D. G. nepripažino pažeidimo. Paaiškino, kad viskas buvo atvirkščiai. Rugpjūčio 10 dieną buvo kolektyviniame sode pas žmonos seserį. Šventė vaiko gimtadienį. Apie 18-19 valandą atėjo į kiemą moteris, jos nepažįsta, pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais. Sakė išvertė jos tvorą. Jos tvoros nieks nelietė. Nesikeikė. Niekas necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu nevartojo. Ji vaikus išgąsdino.
V. V. nepripažino pažeidimo. Paaiškino, kad rugpjūčio 10 dieną buvo proanūkio gimtadienis. Buvo sode. Po pietų moteriškė pakėlė triukšmą. Sodo kaimynė, pavardės nežino, atėjo koliotis. Sakė durnius, net banditu išvadino. Koliojo visus, kad tvorą išvertė. Niekas necenzūrinių žodžių nevartojo.
Liudytoja L. S. paaiškino, kad pamatė išverstą sklypo tvorą. Paklausiau kas išvertė, sakė ėjo D. G., kuriam labai užkliuvo tvora. Pasiėmė vaiką, kuriam buvo 1 m. 8 mėn. Nuėjau pas G. į sodą. Nuėjau pas V. į sodą, kur vyko balius. Gražiai paklausė kas sode daro tvarką. G. pasakė jis. Pasakė, kad per 5 minutes būtų viskas sutvarkyta, nes iškvies policiją. G. pradėjo pulti, rėkti, sakė: ,,Netvarkysiu tvoros, čiulpk .... Tu man per 5 minutes tuoj nuleisi, ką aš prieš tave dar žeminsiuos“. Išėjo V. pradėjo irgi koneveikti. Sakė: ,,Tu Anykščių valkata, šavalka“. G. vėl pradėjo mane ,,...“ šerti. Iškvietė policiją ir išėjo su vaiku į savo sklypą.
Liudytoja R. M. paaiškino, kad sėdėjo kieme, atėjo S. į kiemą. Pažįsta ją kiek tenka į sodą atvažiuoti. Atėjo ir pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais. Išgirdo žodžius pijokas, ar dar kažką. Nugirdo kažkokias nuotrupas, buvo namelyje. Kai išėjau į kiemą, kieme buvo vaikai, M., G., V., V., S.. Ji pradėjo rėkti, kad D. sulaužė jos tvorą, kad per jos sklypą eina. Ji iškoliojo ir išėjo.
Liudytoja V. G. paaiškino, kad visas konfliktas įvyko dėl tvoros. Konfliktas vyko sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Atvažiavo vėliau, vakare, po konflikto. Kalbėjo, sakė tvora išversta.
Liudytoja D. G. paaiškino, kad pamatė, kad L. S. su vaiku ant rankų, atskubėjo greitu žingsniu pas kaimynus į sodą. Sode sėdėjo G., dar kažkoks jaunuolis, buvo vaikų. Buvo V., V.. Jie ten išgėrinėjo. S. ateidinėjo nuo savo gatvelės. Matėsi, kad visa pikta, pasakė: „Ką padarėte, eikite dabar sutvarkyti“. Jie pradėjo ginčytis, įvyko kivirčas žodžiais, buvo daug necenzūrinių žodžių. Teismo posėdžio metu ištirta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: I tomo - administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1 - 2), L. S. pranešimas, paaiškinimas (b. l. 3, 12), tarnybinis pranešimas (b. l. 8), M. K. paaiškinimas (b. l. 9), V. V. paaiškinimas (b. l. 10), D. G. paaiškinimas (b. l. 11), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 12), kita bylos medžiaga. II tomo - administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1 - 2), L. S. pranešimas, paaiškinimas (b. l. 3, 12), tarnybinis pranešimas (b. l. 8), M. K. paaiškinimas (b. l. 9), V. V. paaiškinimas (b. l. 10), D. G. paaiškinimas (b. l. 11), D. G. paaiškinima (b. l. 13), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 14).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.
Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. nuostatas. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartys Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).
Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad 2014 m. m. rugpjūčio 10 d., apie 18.30 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), kieme vyko kaimynų ginčas, bet nors ginčas vyko viešojoje vietoje, dalyvaujant pašaliniams asmenims, jo metu riba, kada tokį ginčą galima laikyti chuliganišku, peržengta nebuvo. Tai patvirtina visų liudytojų apklausa.
Kad įvykio metu būtų vartoti necenzūriniai žodžiai, neginčitinais įrodymais nenustatyta, nes konfliktuojančios pusės pateikė priešingus paaiškinimus, kuriais vadovautis teismas neturi galimybės, nes kiekvienas davęs paaiškinimus (D. G., V. V., L. S., R. M., V. G., D. G.) asmuo suinteresuotas savo pusės palaikymu, todėl jų parodymai vertintini kritiškai ir teismas jais negali vadovautis.
Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčas prasidėjo netinkamai elgiantis L. S., kuri pamačiusi, kad apgadintas jos turtas (tvora) privalėjo kreiptis į atitinkamas institucijas, o ne su 1 m. 8 mėn. vaiku ant ranku eiti aiškintis su įtariamu jos turto apgadinimu asmeniu.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
R. R. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., sudėties.
Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 272 str., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str., teismas
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-7279-825/2014 V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.