Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-02 · Administracinė byla Nr. I-4061-596/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-06-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
I-4061-596/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06919-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
V. K.
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4061-596/2014Proceso Nr. 3-61-3-06919-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti neturtinę žalą - 300 Lt už parą, praleistą 141 kameroje; 100 Lt už kiekvieną parą praleistą Lukiškių TI-K nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. gegužės 15 d.; 12 000 Lt dėl 2012 m. sausio 5 d. įvykusio gaisro Lukiškių TI-K I korpuse ir jo sukeltų pasekmių. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 1 d. atvykus į Lukiškių TI-K buvo patalpintas į kamerą 114, vėliau perkeltas į Nr. 141, kurioje buvo laikomas su dar trimis suimtaisiais. Kameros plotas buvo 7,5 m², t. y. neatitiko nustatytų minimalių vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto reikalavimų. Stigo privatumo, tvyrojo įtampa tarp kameroje buvusių asmenų, todėl pareiškėjui pasireiškė depresijos požymiai. Kameros lubos ir sienos buvo padengtos pelėsiais, trūko natūralaus apšvietimo, o dirbtinis gadino akis, t. y. kamera neatitiko ir Higienos normos reikalavimų, dėl ko pareiškėjas jautėsi kankinamas. Pareiškėjas vertina, jog jo patirta žala už vieną kameroje Nr. 141 praleistą parą yra 300 Lt.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjo teisės buvo sistemingai pažeidžiamos laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2013 m. gegužės 15 d., laikant jį Higienos normos reikalavimų neatitinkančiose perpildytose kamerose, dėl ko jis patyrė tiek emocinių, tiek sveikatos sutrikimų bei periodiškai turėjo juos gydyti. Judėjimas ir užsiėmimas kitomis veiklomis kamerose taip pat buvo apsunkintas, todėl pareiškėjas mano, kad jo patirta žala už vieną kitose Lukiškių TI-K kamerose praleistą parą yra 100 Lt.

Skunde teigiama, kad 2012 m. sausio 5 d. pareiškėjui būnant gyvenamojoje kameroje Nr. 190, Lukiškių TI-K kilo gaisras. Gyvenamoji kamera, kurioje jis buvo laikomas dar su trimis nuteistaisiais, buvo pilna dūmų, nesimatė lango, dingo šviesa, pareiškėjas, bijodamas apsinuodyti dūmais, palindo po antklode, judėti neturėjo nei galimybės nei jėgų. Buvo labai išsigandęs, bijojo dėl savo gyvybės. Po pusvalandžio išgirdo sirenas ir prarado sąmonę. Atsigavo lauke, kur buvo šalta ir daug stiklų, o jis vilkėjo tik glaudes. Grąžinus pareiškėją į gyvenamąją kamerą, ji buvo labai aprūkusi, ne vieną dieną tvyrojo degėsių kvapas, keliantis pareiškėjui baimę, kad gaisras pasikartos. Dėl nurodyto įvykio ir sukelto pavojaus gyvybei, pareiškėjas teigė patyręs didelę emocinę ir fizinę žalą, jo organizmas buvo apnuodytas, išsivystė emocinė depresija, kurią jautė apie pusmetį po įvykio. Patirtą neturtinę žalą šiuo atveju pareiškėjas vertina 12 000 Lt.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Paaiškinimų metu pareiškėjas nenurodė gaisro metu patyręs žymių sveikatos sutrikimų, teigė atsikosėjęs juodomis seilėmis, tačiau medikai jį ramino, kad tai praeis. Senaties terminą pareiškėjas nurodė praleidęs, nes nežinojo teisinio reguliavimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Taip pat atsakovas prašė taikyti trejų metų senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.

Nurodė, kad pareiškėjas iš Lukiškių TI-K 2010 m. rugpjūčio 11 d. išvyko į Utenos ekspertinį skyrių, iš kurio grįžo tik 2011 m. rugsėjo 14 d. ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 106 (plotas - 7,38 m²), kurioje vakare buvo laikomi 3 asmenys; 2011 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 149 (plotas - 7,94 m²): ryte - 3, vakare - 4 asmenys; 2011 m. rugsėjo 16/18 d.: ryte - 4, vakare - 4 asmenys; 2011 m. rugsėjo 19 d.: ryte - 4, vakare – 3 asmenys; 2011 m. rugsėjo 20 d.: ryte - 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. rugsėjo 21/26 d.: ryte - 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. rugsėjo 27 d.: ryte - 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. rugsėjo 28 d.: ryte - 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. rugsėjo 29 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, į Lukiškių TI-K grįžo 2011 m. spalio 13 d. ir buvo kameroje Nr. 115 (plotas - 7,45 m²): vakare - 5 asmenys; 2011 m. spalio 14 d. patalpintas į kamerą Nr. 301 (plotas - 8,03 m²): ryte - 2, vakare – 4 asmenys; 2011 m. spalio 15: ryte-4 asmenys; vakare perkeltas į kamerą Nr. 112 (plotas - 7,28 m²): 1 asmuo; 2011 m. spalio 16/17 d.: ryte-1, vakare-1; 2011 m. spalio 18 d.: ryte-1 asmuo, vakare perkeltas į kamerą Nr. 190 (plotas - 7,94 m²): 3 asmenys; 2011 m. spalio 19/20 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2011 m. spalio 21 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2011 m. spalio 22/26 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2011 m. spalio 27 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2011 m. spalio 28: ryte - 3, vakare - 4; nuo 2011 m. spalio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2011 m. lapkričio 9 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2011 m. lapkričio 10/15 d.: ryte-3, vakare-3; 2011 m. lapkričio 16 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2011 m. lapkričio 17 d.: ryte-4, vakare-4; 2011 m. lapkričio 18 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2011 m. lapkričio 19/22 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2011 m. lapkričio 23 d.: ryte - 2, vakare - 4; nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2011 m. gruodžio 7 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2011 m. gruodžio 8 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2011 m. gruodžio 9/11 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2011 m. gruodžio 12 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2011 m. gruodžio 13 d.: ryte-3, vakare-3; 2011 m. gruodžio 14: ryte - 3, vakare - 4; 2011 m. gruodžio 15/18 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2011 m. gruodžio 19: ryte - 4, vakare - 3; 2011 m. gruodžio 20/31: ryte - 3, vakare - 3; 2012 m. sausio 1/3 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2012 m. sausio 4 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2012 m. sausio 5/19 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. sausio 20 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2012 m. sausio 21/22 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2012 m. sausio 23 d.: ryte - 2, vakare - 3; 2012 m. sausio 24 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2012 m. sausio 25 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2012 m. sausio 26 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. sausio 27 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2012 m. sausio 28/30 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2012 m. sausio 31 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2012 m. vasario 1/12 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. vasario 13 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2012 m. vasario 14 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2012 m. vasario 15 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2012 m. vasario 16/20 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. vasario 21 d.: ryte - 3, vakare - 4; nuo 2012 m. vasario 22 iki 2012 m. kovo 19 d. pareiškėjas buvo kameroje Nr. 277 (plotas - 7,99 m²): ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. kovo 20 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2012 m. kovo 21 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2012 m. kovo 22/28 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. kovo 29 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2012 m. kovo 30 d.: ryte - 3, vakare - 4; nuo 2012 m. kovo 31d. iki 2012 m. balandžio 9 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. balandžio 10/12 d. pareiškėjas buvo kameroje Nr. 301 (plotas - 8,03 m²): ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. balandžio 13 d. ryte perkeltas į kamerą Nr. 112 (plotas - 7,28 m²): 5 asmenys; 2012 m. balandžio 13 d. vakare perkeltas į kamerą Nr. 329 (plotas - 7,61 m²): 4 asmenys; 2012 m. balandžio 14/15 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. balandžio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 112 (plotas - 7,28 m²): ryte - 1, vakare - 6; 2012 m. balandžio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 221 (plotas - 6,90 m²): ryte - 1, vakare - 2; 2012 m. balandžio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 185 (plotas - 7,94 m²): ryte - 2, vakare - 3; 2012 m. balandžio 19/23: ryte - 3, vakare - 3; 2012 m. balandžio 24 d. kameroje Nr. 181 (plotas - 7,94 m²): ryte - 4, vakare - 3; 2012 m. balandžio 25 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2012 m. balandžio 26 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2012 m. balandžio 27/29 d.: ryte - 4, vakare - 4; nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2012 m. gegužės 2 d. ryte perkeltas į kamerą Nr. 105 (plotas - 7,38 m²): 4 asmenys; 2012 m. m. gegužės 2 d. vakare perkeltas į kamerą Nr. 122a (plotas - 6,34 m²): 4 asmenys; 2012 m. gegužės 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 181 (plotas - 7,94 m²): ryte - 2, vakare - 4; 2012 m. gegužės 4/6 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. gegužės 7 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2012 m. gegužės 8 d.: ryte - 4, vakare - 4; nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. birželio 6 d. buvo kameroje Nr. 341 (plotas - 7,95 m²): ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. birželio 7/12 d. patalpintas kameroje Nr. 344 (plotas - 7,84 m²): ryte - 3, vakare - 3; 2012-06-13 ryte: 3 asmenys; 2012 m. birželio 13 d. vakare perkeltas į kamerą Nr. 377 (plotas - 7,33 m²): 1 asmuo; 2012 m. birželio 14 d.: ryte - 1, vakare - 2; 2012 m. birželio 15/19 d.: ryte - 2, vakare - 2; 2012 m. birželio 20 d.: ryte - 2, vakare - 3; 2012 m. birželio 21 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2012 m. birželio 22/25 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. birželio 26 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2012 m. birželio 27 d. patalpintas kameroje Nr. 278 (plotas - 7,92 m²): ryte - 3, vakare - 4; 2012 m. birželio 28 d.: ryte - 4 asmenys; 2012 m. birželio 28 d. vakare kameroje Nr. 105 (plotas - 7,38 m²): 1 asmuo; 2012 m. birželio 29 d.: ryte - 1 asmuo, vakare perkeltas į kamerą Nr. 179 (plotas - 7,94 m²): 4 asmenys; nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2012 m. liepos 17: ryte - 4, vakare - 4; nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. patalpintas kameroje Nr. 361 (plotas - 7,47 m²): ryte - 1, vakare - 1; 2012 m. rugpjūčio 2 d.: ryte - 1, vakare - 2; 2012 m. rugpjūčio 3/13 d.: ryte - 2, vakare - 2; 2012 m. rugpjūčio 14 d.: ryte - 2, vakare - 1; 2012 m. rugpjūčio 15/20 d.: ryte - 1, vakare- 1; 2012 m. rugpjūčio 21 d. patalpintas kameroje Nr. 119 (plotas - 7,31 m²): ryte - 2, vakare - 4; 2012 m. rugpjūčio 22 d. patalpintas kameroje Nr. 331 (plotas - 7,21 m²): ryte - 2, vakare - 4; 2012 m. rugpjūčio 23/24 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. rugpjūčio 25 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2012 m. rugpjūčio 26/28 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2012 m. rugpjūčio 29 d.: ryte - 2, vakare – 2; 2012 m. rugpjūčio 30d.: ryte - 1, vakare - 2; nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. rugsėjo 2 d.: ryte - 2, vakare - 2; 2012 m. rugsėjo 3 d.: ryte - 2, vakare - 4; 2012 m. rugsėjo 4 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2012 m. rugsėjo 5/06 d.: ryte - 2, vakare - 2; 2012 m. rugsėjo 7 d.: ryte - 2, vakare - 4; 2012 m. rugsėjo 8/30 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. rugsėjo 1 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2012 m. rugsėjo 2 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2012 m. rugsėjo 3 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2012 m. rugsėjo 4/7 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. rugsėjo 8/30 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2012 m. spalio 1 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2012 m. spalio 2 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2012 m. spalio 3 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2012 m. spalio 4/7 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2012 m. spalio 8 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2012 m. spalio 9 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2012 m. spalio 9 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2012 m. spalio 10 d. patalpintas kameroje Nr. 223 (plotas - 6,83 m²): ryte - 1, vakare - 2; 2012 m. spalio 11 d.: ryte - 1, vakare - 2; nuo 2012 m. spalio 12 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d.: ryte - 2, vakare - 2; 2012 m. lapkričio 10 d.: ryte - 1, vakare - 2; 2012 m. lapkričio 11 d.: ryte - 2, vakare - 2; 2012 m. lapkričio 12 d.: ryte-1, vakare-2; 2012 m. lapkričio 13/18 d.: ryte - 2, vakare - 2; 2012 m. lapkričio 19 d.: ryte - 2, vakare - 1; 2012 m. lapkričio 20/29 d.: ryte - 2, vakare - 2; nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 12-27 d.: ryte - 1, vakare - 1; 2012 m. gruodžio 28 d.: ryte- 1 asmuo, vakare perkeltas į kamerą Nr. 211 (plotas - 6,96 m²): 1 asmuo; 2012 m. gruodžio 29/31 d.: ryte- 1, vakare- 1; 2013 m. sausio 1 d.: ryte- 1 asmuo, vakare perkeltas į kamerą Nr. 106 (plotas - 7,38 m²): 1 asmuo; 2013 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 368 (plotas - 6,50 m²): ryte - 1, vakare - 1; 2013 m. sausio 3 d.: ryte - 1 asmuo, vakare perkeltas į kamerą Nr. 383 (plotas - 7,22 m²): 1 asmuo; nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. vasario 19 d.: ryte- 1, vakare- 1; 2013 m. vasario 20 d. išvyko į Utenos ekspertinį skyrių, 2013 m. kovo 13 d. atvyko iš Utenos ekspertinio skyriaus ir buvo kameroje Nr. 223 (plotas -6,83 m ): vakare - 1 asmuo; 2013 m. kovo 14 d.: ryte- 1 asmuo, vakare perkeltas į kamerą Nr. 373 (plotas - 7,25 m²); 4 asmenys; 2013 m. kovo 15/26 d.: ryte - 4, vakare - 4; nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. patalpintas kameroje Nr. 280 (plotas - 7,28 m²): ryte - 4, vakare - 4; 2013 m. balandžio 16 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2013 m. balandžio 17/21 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2013 m. balandžio 22 d.: ryte - 4, vakare - 3; 2013 m. balandžio 23/24 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2013 m. balandžio 25 d.: ryte - 3, vakare - 4; nuo 2013 m. balandžio 26d. iki 2013 m. gegužės 6 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2013 m. gegužės 7/8 d.: ryte - 3, vakare - 3; 2013 m. gegužės 9 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2013 m. gegužės 10/13 d.: ryte - 4, vakare - 4; 2013 m. gegužės 14 d.: ryte - 3, vakare - 4; 2013 m. gegužės 15 d.: ryte-3 asmenys, vakare perkeltas į kamerą Nr. 360 (plotas - 6,59 m²): 1 asmuo; nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. birželio 12 d.: ryte- 1, vakare- 12013-06-13: ryte -1 asmuo, vakare perkeltas į kamerą Nr. 210 (plotas - 7,00 m²): 1 asmuo; 2013 m. birželio 14/19 d.: ryte, vakare -1; 2013 m. birželio 19 d. vakare paralpintas į kamerą Nr. 222 (plotas - 6,93 m²): 1 asmuo;2013 m. birželio 20/21 d.: ryte - 1, vakare - 1; 2013 m. birželio 21 d. vakare patalpintas į kamerą Nr. 357 (plotas - 6,52 m²): 1 asmuo; nuo 2013 m. birželio 22 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d.: ryte - 1, vakare – 1 asmuo.

Atsiliepime pažymėta, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra - 954, tačiau šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Atsakovas yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą taip pat neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji, įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos.

Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba”. Kiekvienais metais ji yra pratęsiama. Vykdytojai kiekvieną savaitę skirtingose patalpose atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Pagal Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 p., gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, vėdinama natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Dėl 2012 m. sausio 5 d. Lukiškių TI-K kilusio gaisro atsakovė paaiškino, kad 7.37 val. bendrosios pagalbos telefonu apie ekstremalią situaciją įstaigoje buvo informuotos atitinkamos tarnybos bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - KD prie LR TM) direktoriaus pavaduotojas. Patalpos buvo vėdinamos atidarant visas pastato lauko duris.

Gaisro metu pareigūnai informavo suimtuosius ir nuteistuosius asmenis, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje, paaiškindami, kad reikia šlapiu rankšluosčiu uždengti veidą, atsigulti ant grindų bei laukti tolimesnių nurodymų. Buvo pradėta asmenų evakuacija iš gyvenamųjų kamerų į 1-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelius. Taip pat evakuacija vyko iš 1-ojo korpuso 2-ojo korpusinio skyriaus priežiūros posto Nr. 11 į pasivaikščiojimo kiemelius, esančius 2-ame gyvenamajame korpuse.

Įvykio metu pareiškėjas buvo kameroje Nr. 190, esančioje I korpuso 11 priežiūros poste (4 aukštas), iš jos išvestas į evakuacijos vietą. Evakuacijos vietose pareigūnai buvo sustatyti „tvorele“ (t.y. vienas šalia kito), sudarant „gyvą koridorių“, užtikrinant saugų asmenų palydėjimą į evakuacijos vietą. Siekiant užtikrinti išvedamų asmenų saugumą asmenys buvo išvedami vadovaujantis izoliavimo reikalavimais. Jeigu būtų atidarytos visos kamerų durys ir būtų išleisti visi žmonės, tai evakuacijos procesas taptų nekontroliuojamas ir iškiltų pavojus tiek suimtiesiems, tiek juos evakuojantiems pareigūnams.

Atsiliepimas

Asmenys buvo suskirstyti į tuos, kuriems buvo būtina neatidėliojant suteikti bendrąją medicininę pagalbą bei į tuos, kurių sveikatai nebuvo padaryta žalos, bendra evakuotų asmenų būklė buvo stebima pasivaikščiojimo kiemeliuose. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad evakuotiems asmenims buvo išdalinti pledai bei kiti šilumą teikiantys apsiaustai taip pat dalinamas geriamasis vanduo, tačiau pareiškėjas nuo gaisro nenukentėjo ir į Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojus dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė.

Prieš grąžinant asmenis į gyvenamąsias kameras Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. 13 (13-3) 13.16-6). Gyvenamosiose kamerose laikomus asmenis pakartotinai apžiūrėjo medicinos darbuotojai, suteikė jiems reikalingą pagalbą. Psichologinės tarnybos specialistai informavo ekstremalios situacijos metu nukentėjusių asmenų artimuosius, taip pat teikė reikalingą psichologinę pagalbą įstaigoje laikomiems asmenis, nukentėjusiems susidariusios situacijos metu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovė mano, kad įstaigos pareigūnai veikė tinkamai, pastebėję, kad patalpose kilo gaisras veikė aktyviai, ėmėsi veiksmų gaisro židiniui lokalizuoti ir gesinti bei asmenims evakuoti, t. y. padarė viską, kas yra įmanoma susiklosčiusioje ekstremalioje situacijoje, todėl nesant būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, pareiškėjo skundą atsakovė prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė taip pat, vadovaudamasi CK 1.125 str. 8 d., prašo taikyti trejų metų senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų laikymo sąlygų kameroje Nr. 141, nes joje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2010 m. liepos 21 d.

Atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jie buvo informuoti tinkamai (b. l. 58-59). Administracinė byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kyla dėl atsakovų pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, taip pat dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo dėl 2012 m. sausio 5 d. Lukiškių TI-K kilusio gaisro pasekmių.

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

Atsiliepime į skundą atsakovas pareiškė prašymą taikyti senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. spalio 31 d. (b. l. 16).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. nustato, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2010 m. gegužės 10 d., o skundą teismui pateikė 2013 m. lapkričio 18 d. (t. 1, b. l. 1-4, 28). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl laikymo sąlygų (pirmasis atsakymas į pareiškėjo prašymą datuotas dar 2010-09-03). Skunde nurodoma, jog dėl prastų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelius fizinius ir psichologinius sutrikimus, kas dar labiau patvirtina išvadą, jog pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus. CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pareiškėjas nei teismui pateiktame skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė objektyvių senaties termino praleidimo priežasčių ir jo atnaujinti neprašė. Teismas taip pat nenustatė pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo pareikštiems reikalavimams.

Pažymėtina, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus ir tai reiškia, jog tuo atveju, kai pareiškėjas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, skundas atmetamas nepaisant galimų ieškinio reikalavimų pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo reikalavimas, susijęs su jam padaryta žala būnant kameroje Nr. 141 atmestinas, kadangi nurodytoje kameroje pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2010 m. liepos 21 d. (b. l. 25), o dėl žalos atlyginimo kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, kurio atnaujinti nėra pagrindo (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo klausimas sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 31 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl blogų kalinimo sąlygų, kuri 2010 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (1.23)7R-7688 informavo pareiškėją apie gyvenamųjų kamerų plotą, maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimą reglamentuojančius aktus ir skundų dėl kamerų neatitikimo šiems reikalavimams padavimo tvarką (b. l. 5-6).

Lukiškių TI-K 2013 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 96-331 pareiškėjui buvo pateikti duomenys apie kamerų Nr. 373 ir Nr. 280 plotą ir jos įrengimą (b. l. 7, 8), TI-K 2010 m. kovo 6 d. raštu Nr. 22-910 nurodyta informacija apie kameras, į kurias pareiškėjas buvo patalpintas nuo 2010 m. gegužės 10 d. ir jį lankiusius asmenis, taip pat maitinimo organizavimo tvarką (b. l. 9).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. 13-15-(2-1)-2-2310 pateikta informacija apie kamerų Nr. 134, 141, 155 atitikimą Higienos normos 76:2010 reikalavimas, administracijai nurodyta kameras Nr. 134, 141, remontuoti bei visose užtikrinti pakankamą dirbtinį apšvietimą, sudaryti sąlygas skalbti Lukiškių TI-K laikomų asmenų asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (b. l. 11-12).

Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nepateikiamos minimalaus kalinimo vietų kamerų ploto normos. Tačiau vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. nustatytas draudimas kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str., nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Kaip ne kartą pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kurią būtina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sąlygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą, 53254/98).

Pagal byloje pateiktą atsakovo atsiliepimą, nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu, nuo 2010 m. spalio 31 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. pareiškėjas buvo laikomas 106, 149, 115, 301, 112, 190, 277, 329, 221, 185, 181, 105, 122a, 341, 344, 377, 278, 179, 361, 119, 331, 223, 211, 368, 383, 373, 280, 360 Lukiškių TI-K kamerose (b. l. 16-20, 25), nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. ir nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. kovo 13 d. pareiškėjas buvo išvykęs į Utenos ekspertinį skyrių, nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d. pareiškėjas buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 25-26, 29), todėl šie laikotarpiai neįskaičiuojami į Lukiškių TI-K praleistą terminą. Kaip matyti iš atsiliepime nurodytų duomenų, ploto reikalavimų neatitinkančiose sąlygose pareiškėjas praleido 113 parų. Teismo vertinimu, pareiškėjo kalinimas kamerose, neatitinkančiose ploto reikalavimų, sukėlė jam esminių nepatogumų, o atsakovo administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam atitinkamo ploto kameroje, todėl jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu. Teismas vertina, kad pažeidimo laikotarpis yra pakankamai ilgas ir tęstinis, todėl analizuojamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija pareiškėjui. Teisingam žalos atlyginimui būtina nustatyti tikrąjį žalos dydį, padaryto pažeidimo įtaką pareiškėjo fizinei ir psichinei būsenai.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010). Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

CK 6.250 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip minėta, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl laikymo Lukiškių TI-K sąlygų. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. sausio 19 d. rašto Nr. 1.10-595 matyti, kad tuo laikotarpiu pareiškėjas sirgo laikinu psichikos sutrikimu – sunkiu depresijos epizodu su psichozės simptomais bei negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b. l. 10), todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjo sveikatos būklę galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, kita vertus byloje nėra pateikta įrodymų, jog Lukiškių TI-K atsisakė suteikti pareiškėjui medicininę pagalbą, priešingai, bylos duomenimis, 2011 m. rugsėjo 29 d.–2011 m. spalio 12 d. laikotarpiu jis buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (b. l. 17, 29).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią įvertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną galima tik iš naujo sukurti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Pažymėtina, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atveju svarbu tai, kad neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad atsakovė 113 parų neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų kameros ploto atžvilgiu ir tuo pažeidė pareiškėjo subjektines teises į tinkamas kalinimo sąlygas. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam tikslingai buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Kaip matyti iš su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sudarytos 2009 m. gruodžio 24 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 102, Lukiškių TI-K administracija, siekdama užtikrinti kalinimo sąlygas, ėmėsi būtinų veiksmų kenkėjų profilaktikai, atlieka jų naikinimo darbus. Ši sutartis yra pratęsiama (b. l. 40-49). Kaip patvirtino atsakovė atsiliepime į skundą, remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto parengtą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, be to, administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, tačiau pažymėtina, kad byloje sprendžiamas ne atsakovo atstovo, o valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, 38427/05) yra konstatavęs, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ta aplinkybė, kad įkalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybės asmeniui užtikrinti minimalaus teisės aktų reikalaujamo gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-121/2009; 2010 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-122/2010).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, atsakovo padarytais teisės pažeidimais patirtą pareiškėjo neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų kalinimo sąlygų, teismas vertina 1 100 Lt (ABTĮ 57 str.). Ši žala priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo.

Dėl neturtinės žalos, kildinamos iš atsakovo veiksmų 2012 m. sausio 15 d. gaisro metu.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš atsiradusių sveikatos sutrikimų bei patirtų neigiamų išgyvenimų Lukiškių TI-K kilusio gaisro metu.

Kaip minėta, sprendžiant patirtos žalos atlyginimo klausimą, būtina nustatyti visas būtinas žalai konstatuoti sąlygas - neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei teisės pažeidimą (CK 6.249 str.).

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-345/2013).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad gaisro metu Lukiškių TI-K pažeidė reikalavimus, reglamentuojančius žmonių gelbėjimą gaisro metu. Priešingai, atsakovo pateikti pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina, jog buvo imtasi visų saugumo priemonių evakuojant nuteistuosius iš gyvenamųjų kamerų į lauką, jie buvo instruktuoti kaip elgtis gaisro metu, apklausti dėl sveikatos sutrikimų, lauke išduodami šilti pledai, rekomenduojamos prevencijos priemonės.

Lukiškių TI-K psichologinės tarnybos vyresniosios specialistės L. P. 2012 m. sausio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012 m. sausio 5 d. užgesinus gaisrą ir pasibaigus evakuacijos gaisrams, buvo apklausta ketvirto aukšto kamerose buvusių asmenų savijauta, pranešta apie papildomus nukentėjusiuosius. Taip pat pranešta nukentėjusiųjų asmenų artimiesiems (b. l. 35).

Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistė I. J. pateiktame tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012 m. sausio 5 d. vykusio gaisro metu padėjo pareigūnams iš kamerų evakuoti kalinamuosius asmenis, jie buvo apklausti dėl savijautos. Papildomai buvo atlikta vizitacija kamerose Nr. 105-162, 126-137 ir 201-224 dėl sveikatos ir sanitarinio stovio (dėl langų). Bloga savijauta skundėsi asmenys, buvę kamerose Nr. 210 ir 217 (b. l. 36).

Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistė S. K. tarnybiniame pranešime paaiškino, kad 2012 m. sausio 5 d. atvyko į darbą jau likvidavus gaisrą, pirmi trys nukentėjusieji buvo iš kameros Nr. 190. Asmenims išduotos šiltos antklodės, nes jie buvo labai sušalę. Vėliau į ją dėl sveikatos būklės niekas nesikreipė (b. l. 37).

Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos bendruomenės slaugytojos R. G. 2013 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012 m. sausio 5 d. likviduojant kilusio gaisro padarinius ji buvo prie I korpuso durų ir skirstė nukentėjusiuosius pagal sveikatos būklę - ką vesti į kiemelį, ką į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Ji apklausė II korpuso kalinamuosius pasivaikščiojimų kiemelyje, tačiau nusiskundimų dėl sveikatos nebuvo išsakyta. I korpuso kiemelyje buvusiems kalinamiesiems buvo rekomenduota vartoti daug šiltų skysčių, nusiskundimų dėl sveikatos nebuvo išsakyta. I korpuso kamerose buvo atlikta pakartotinė apžiūra, patikrintos kameros (b. l. 38).

Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo psichiatro A. M. 2012 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012 m. sausio 5 d. kilusio gaisro metu nukentėję asmenys buvo skubos tvarka vežami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Nuo 8 val. buvo teikiama skubi medicinos pagalba 8 nukentėjusiesiems, vėliau medicininės pagalbos niekas nesikreipė.

Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas būtų išskirtas iš kitų asmenų, būtų delsiama jam suteikti būtinąją pagalbą ar Lukiškių TI-K pareigūnai būtų veikę kitu teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiu būdu, t. y., pagal byloje surinktų įrodymų visetą negalima konstatuoti, Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų neteisėtumo 2012 m. sausio 5 d. gaisro metu.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad grįžus į gyvenamąją patalpą, ji buvo labai aprūkusi, jautėsi dūmų kvapas, tačiau, teismo vertinimu, nurodyti požymiai yra neišvengiama kilusio gaisro pasekmė, kuri negalėjo būti pašalinta nedelsiant, prieš grąžinant nuteistuosius į gyvenamasis kameras. Kaip matyti iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. sausio 6 d. patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-6, Lukiškių TI-K 2012 m. sausio 5 d., atlikus operatyviąją kontrolę dėl įvykusio gaisro nustatyta, kad I korpuso (kuriame tuo metų buvo laikomas pareiškėjas) kamerų ventiliacijos angos buvo pajuodusios nuo dūmų, bendrojo naudojimo koridoriuose sudaužyti langai, pajuosę grindys ir lubos, tačiau paėmus oro mėginius 14-16 valandomis, anglies monoksido ir vandenilio chlorido nebuvo nustatyta (b. l. 31-34). Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos Ambulatorinių ligonių registracijos žurnalo ištraukoje, apimančioje 2012 m. sausio 5 d. laikotarpį, nėra įrašyta pareiškėjo pavardė, t. y. nėra duomenų, jog 2012 m. sausio 5 d. pareiškėjui buvo teikta medicininė pagalba (b. l. 51-52). Iš čia darytina išvada, kad pareiškėją grąžinus į kamerą, nebuvo padaryta žala jo sveikatai. Teismas taip pat vadovaujasi pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose praėjus kuriam laikui po įvykio, nurodytais duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjas į juos dėl sveikatos sutrikimų po gaisro nesikreipė ir sprendžia, jog gaisro metu jam kilusios pasekmės nebuvo itin reikšmingos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į tai, kad šiuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas, reikalavimas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš 2012 m. sausio 5 d. gaisro padarinių, atlyginimo atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais,

nusprendė:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo, 1100 Lt (vieną tūkstantį šimtą litų) neturtinei žalai, kildinamai iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti.

Kitoje dalyje pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė