- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- 1S-2130-319/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- R. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo R. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2009-09-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta - 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas, teistumai išnykę. Bausmės pradžia – 2008-12-03, bausmės pabaiga – 2018-12-03.
Žemesnės instancijos teismas
2015-09-14 Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis R. L. prašo panaikinti teismo nutartį ir priimti naują, kuria taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes. Jis visus paskirtus įpareigojimus įvykdė, pradėjo mokytis, drausme tvarka nebaustas, dalyvauja socialinėje reabilitacijoje, yra atlikęs reikiamą bausmės dalį. Teismas visiškai nepasisakė apie įvykdytus Komisijos nustatytus įpareigojimus, į jo korekciją, jo pastangas taisytis, o pagrindinis dėmesys skirtas paskirtai bausmei ir jos sunkumui. Dėl lygtinio paleidimo taikymo negali būti vadovaujamasis vertinant paskirtos ir atliktos bausmės laikas, bausmę teismas skiria nuosprendžiu, o šiuo metu turi būti vertinamas bausmės atlikimo etapas, kaip nuteistasis laikėsi nustatytų taisyklių, jo korekciją teigiama linkme, turi atkreipti dėmesį į Komisijos nuomonę, kuri prižiūri asmenį, vertina nuteistąjį ir sprendžia dėl jo galimybės gyventi visuomenėje. Nuteistasis skunde nurodo, kad nėra nustatyta jo nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turės darbą, neturi priklausomybių, šios aplinkybės rodo, kad jo resocializacija bus teigiama. Mano, kad yra visos sąlygos taikyti jam lygtinį paleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau– BVK) pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pripažintina, kad R. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Komisijos numatytas priemones, jo darbinė motyvacija teigiama, pataisos namuose dirbo, mokėsi, įgijo specialybių, dalyvavo įvairiose programose, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 17 kartų, palaiko ryšius su artimaisiais. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kurias jis akcentavo ir savo skunde – tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi, dirbo, svarstymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, nelaikytinos prioritetinėmis prieš kitas aplinkybes, rodančias nuteistojo negebėjimą pilnai prisiimti atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, suvokti bausmės atlikimo teigiamą įtaką. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką 1 kartą baustas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, dėmesį telkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruoja galimas neigiamas, save vertina labai gerai, ypač turinčioje panašias vertybes kompanijoje. Pakankamai adekvačiai palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, palaiko jam siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Tokį jo požiūrį ir kolektyvo vertinimo jo atžvilgiu svarbą parodo tai, kad nuo 2015-09-03 R. L. dalyvavo masinėje bado akcijoje. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką 31 balas, tačiau nurodyti pakankamai rimti ir realūs galimi nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje, žino savo veiklos ir nusikaltimo ryšį, tačiau jį menkina); mąstymas ir elgesys (siekia tiesioginio atlygio, kuris priveda prie teisės pažeidimų); nuostatos (turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą).
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, pavojingo visuomenei nusikaltimo padarymą, neatlikta bausmės dalis yra didelė. Aukštesnysis teismas pažymi, jog įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.
BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
Tai, kad nuteistasis R. L. vykdo socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo sunkumas, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nuteistojo asmenybės ypatumai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra. Konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo R. L. skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.