- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-59-1035/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38214-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- J. V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, nedirbančio, teisto, kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
J. V. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. spalio 4 d. apie 00.30 val. būdamas svečiuose pas nukentėjusiąją – pusseserę V. T. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – V. T. priklausantį turtą: 700 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo Yoga 7“, 210 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S10“ ir 60 Eur vertės vyrišką striukę. Šiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarė 970 Eur dydžio turtinę žalą.
Kaltinamajam J. V. be pateisinamų priežasčių neatvykstant į teisiamuosius posėdžius, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir paskelbta jo paieška. Ši kardomoji priemonė paskirta, nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Vykdant minėtą nutartį, J. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2023 m. gruodžio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi, išnagrinėjus klausimą dėl suėmimo pagrįstumo, palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis skirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas 1 (vieno) mėnesio suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 28 d.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 26 d.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu kaltinamasis J. V. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartį ir suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, asmens dokumento paėmimą arba intensyvią priežiūrą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Už neatvykimą į teisiamuosius posėdžius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi kaltinamajam paskirtas suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. 2024 m. sausio 24 d. teisiamajame posėdyje, kuriame kaltinamasis pripažino kaltę, byla buvo išnagrinėta ir numatyta nuosprendžio paskelbimo data – 2024 m. vasario 7 d. Teismas nurodė, jog suėmimas buvo paskirtas tam, kad būtų išnagrinėta baudžiamoji byla, tačiau tai ir įvyko, todėl nėra pagrindo tęsti suėmimo terminą.
1.2. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad, remiantis tarnybiniu pranešimu, kaltinamasis buvo sulaikytas kitu adresu, tačiau, apelianto teigimu, jis buvo tuo adresu, kurį buvo nurodęs teismui, t. y. (duomenys neskelbtini), pas savo brolį. Byloje nėra tikslių duomenų, kuriuo adresu jis buvo sulaikytas. Kaltinamasis buvo sulaikytas susitikimo su draugu J. R. metu. Draugas išėjo iš laiptinės, o kaltinamasis tiesiog stovėjo gatvėje jo laukdamas. Šias aplinkybes teisme gali patvirtinti ir jo draugas. Šiuo metu kaltinamasis turi galimybę įsidarbinti ir gyventi pas savo brolį (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdyje prokurorė prašė atmesti skundą.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartis priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuotą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Ši baudžiamoji byla perduota į teismą su kaltinamuoju aktu, kuris prokuroro surašomas tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog J. V. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su kardomųjų priemonių skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, t. y. kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant (nagrinėjant) bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, turi būti nustatytas bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.
Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 5 d., 2023 m. gruodžio 29 d. ir 2024 m. sausio 26 d. nutarčių matyti, kad kaltinamajam J. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, o vėliau nustatytas ir pratęstas jo terminas, remiantis tuo, jog kaltinamasis, būdamas informuotas apie vieną iš teisiamųjų posėdžių ir žinodamas, kad turi pareigą jame dalyvauti, į jį neatvyko, daugiau su kaltinamuoju nebuvo galimybės susisiekti ir jį atvesdinti į kitus teisiamuosius posėdžius, t. y. dėl švelnesnės kardomosios priemonės neveiksmingumo.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu J. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios vengė dalyvauti procese, t. y. nereagavo į jam siunčiamus šaukimus, nors pats nurodė elektroninio pašto adresą, kuriuo prašė siųsti jam šaukimus. Patvirtinęs, kad gavo šaukimą į 2023 m. lapkričio 7 d. teisiamąjį posėdį, į jį neatvyko, daugiau teismui jokių žinių apie save neteikė, telefonu su juo susisiekti nebuvo galimybės. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti J. V. dalyvavimą teisiamajame posėdyje, 2023 m. lapkričio 8 d. priėmė nutartį atvesdinti kaltinamąjį į 2023 m. lapkričio 30 d. teisiamąjį posėdį, tačiau kaltinamasis nebuvo atvesdintas. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam J. V. yra žinoma, kad teisme nagrinėjama jo baudžiamoji byla, į kurios nagrinėjimą jis privalo atvykti, tačiau būdamas tinkamai informuotas neatvyksta, policijos pareigūnai neranda kaltinamojo jo gyvenamojoje vietoje, iš kurios jis įpareigotas nepasišalinti (šias aplinkybes patvirtino namo gyventojai, kuriems buvo parodyta kaltinamojo nuotrauka), susisiekti telefonu taip pat nepavyksta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamajam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti neužtikrina jo dalyvavimo procese, todėl 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi ją pakeitė į suėmimą, nenustatant jo termino, ir paskelbė kaltinamojo paiešką. Pažymėtina, kad vykdant šią nutartį J. V. 2023 m. gruodžio 28 d. 18.30 val. sulaikytas ne savo gyvenamojoje vietoje, o (duomenys neskelbtini) mieste. Specialiai surengtame 2023 m. gruodžio 29 d. teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas suėmimo pagrįstumo klausimas, kaltinamasis dėl jo neatvykimo į teisiamuosius posėdžius paaiškino, kad buvo išvykęs į komandiruotę Marijampolėje, o (duomenys neskelbtini) neturėjo kur gyventi, jam buvo depresija, todėl nuvažiavo gyventi pas brolį (duomenys neskelbtini), tačiau šiuos teiginius patvirtinančių duomenų nepateikė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi palikta galioti kaltinamajam J. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jo terminas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. V. dėl nepateisinamų priežasčių neatvyksta į teisiamuosius posėdžius, nėra sukūręs tvirtų socialinių ryšių (nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, anksčiau ne kartą teistas) padarė išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, t. y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, buvo nustatytas pagrįstai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. V. kaltinamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų. Be to, J. V. nedirba, neturi legalaus pajamų šaltinio, nevedęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, anksčiau teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimus). Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis nėra susaistytas stipriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais. Be to, turint omeny minėtą J. V. vengimą dalyvauti procese, egzistuoja pakankamai didelė rizika, kad J. V. gali pakartotinai bėgti (slėptis) nuo teismo ir vengti bausmės vykdymo. Todėl, vertinant visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog nėra išnykęs suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Dėl apelianto argumentų, susijusių su tuo, kad baudžiamoji byla jau yra išnagrinėta, pažymėtina, jog iš tiesų, apeliantui pateikus skundą, pirmosios instancijos teismas priėmė ir paskelbė nuosprendį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu J. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Priešingai nei teigia apeliantas, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad išnyko minėtas suėmimo taikymo pagrindas. Visų pirma, apeliantas yra neteisus teigdamas, kad minėtomis ankstesnėmis pirmosios instancijos teismo nutartimis suėmimas jam buvo paskirtas ir nustatytas jo terminas tik iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Kaip matyti, kaltinamajam taikomo suėmimo terminas apibrėžtas konkrečiu laiku, o ne aplinkybe, susijusia su baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo pabaiga. Antra, pagal BPK 119 straipsnį kardomųjų priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti ne tik netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, bet ir netrukdomą nuosprendžio įvykdymą. Atsižvelgiant į J. V. socialinių ir ekonominių ryšių trūkumą, ankstesnius teistumus, darytina išvada, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra reikalinga, siekiant užtikrinti minėtus BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, todėl skundžiama nutartimi suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.
Teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kaltinamojo 2023 m. gruodžio 28 d. sulaikymo tikslia vieta ir aplinkybėmis, nes tai neturi esminės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Šiuo atveju nėra svarbu, kokiu tiksliai adresu (duomenys neskelbtini), vykdant teismo nutartį dėl kardomosios priemonės pakeitimo ir paieškos paskelbimo, kaltinamasis buvo sulaikytas, t. y. kaltinamojo nurodytu brolio, pas kurį jis apsistojo, gyvenamosios vietos adresu arba kitu. Svarbu yra tai, kad jis buvo sulaikytas kitame mieste, kai buvo įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Tai parodo, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti įpareigojimų, kurie jam galėtų būti skiriami taikant jo paties nurodytas švelnesnes kardomąsias priemones.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, nes tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę gali būti įgyvendintas BPK 119 straipsnyje numatytas kardomųjų priemonių taikymo tikslas užtikrinti nuosprendžio įvykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 dalimi,
nutaria:
Atmesti kaltinamojo J. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartį, kuria kaltinamajam J. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.