Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Arūno Stankevičiaus (toliau – Prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės I. Š. skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016 m. vasario 1 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės I. Š. 2016 m. sausio 28 d. skundas, kuriame nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija su 2015 m. rugsėjo 28 d. pareiškimu „Dėl galimos žalos valstybės interesams“ bei 2015 m. lapkričio 4 d. pareiškimu „Dėl papildomos informacijos“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 1-64 patvirtinto Mėnesinio mokesčio kompensavimo už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą Vilniaus miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) teisėtumą, taip pat ištirti, ar UAB „NT valdos“ vadovas O. M., pasirašydamas sutartį su UAB „Karalienės Mortos mokykla“ vadove A. L. dėl naujos mokyklos statybos UAB „NT Valdos“ lėšomis (planuojama statybos darbų vertė apie 7 mln. Eur su PVM) valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neviršijo savo įgaliojimų, nepažeidė įstatymų, ir ar savo veiksmais nepadarė žalos valstybei.

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Jonas Rinkevičius, išnagrinėjęs minėtus pareiškimus, 2015 m. gruodžio 28 d. priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Pareiškėjai nesutikus su tokiu prokuroro nutarimu, ji kreipėsi į aukštesnį prokurorą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Jono Rinkevičiaus 2015-12-28 sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ bei 2015-12-28 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei imtis Prokuratūros įstatymo 19 str. nustatytų veiksmų.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Arūnas Stankevičius 2016 m. vasario 15 d. nutarimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str. nuostatų pagrindu nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime pažymėta, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pagal kompetenciją priimtas sprendimas Vilniaus miesto valdymo klausimais nelaikytinas teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimu priešingai tarnybos interesams ar įgaliojimų viršijimu, teisės aktų, nustatančių jos kompetenciją, pažeidimu, ar aplaidžiu savo pareigų vykdymu, neužtikrinančiu tarnybos interesų. Lygių galimybių kontrolierė nustatė galimą Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimą tam tikrose Aprašo nuostatose, tačiau tokio pobūdžio pažeidimai nėra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas, ir gali būti ginčijami administracinės teisės priemonėmis, prašant pripažinti jį negaliojančiu ar prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams. Be to, prokuroras nutarime nurodė, jog Aprašas reguliuoja mėnesinio mokesčio kompensavimą visose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje veikiančiose nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, todėl teigti, kad šiuo Aprašu siekiama naudos A. L. priklausančiai UAB „Vaikystės sodas“, nėra pagrindo. Taip pat faktas, jog UAB „NT Valdos“ sudarė sutartį būtent su A. L. bendrove, nesudaro pagrindo įtarti, jog buvo siekiama asmeninės naudos jai ar jos įmonei. UAB „NT Valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ į tarpusavio teisinius santykius pateko per nekilnojamojo turto brokerių įmonę, kai viena šalis ieškojo patalpų nuomininkų, kita šalis - patalpų planuojamai veiklai. Prokuroras pažymėjo, jog visi sandoriai buvo sudaryti pagal teisės aktų reikalavimus civilinės teisės reguliuojamoje sferoje, siekiant ekonominės naudos tiek vienai, tiek kitai santykių pusei, todėl galimo piktnaudžiavimo ar kitų nusikalstamų veikų, kurios užtrauktų atsakomybę pagal BK požymius, minėtuose veiksmuose nėra.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo prokuroro A.Stankevičiaus nutarimu, skunde Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir neteisėtas, prašė jį panaikinti ir įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos pateiktus duomenis. Skunde pareiškėja išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir savo skunde dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bei nesutinka su prokuroro atliktu faktinių duomenų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Skunde pažymima, jog, priimant sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, visiškai nesiaiškintas žalos valstybei, sudarant ginčo sandorius, padarymo klausimas, nebuvo atlikti jokie veiksmai bei nerinkti jokie duomenys, siekiant išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, tik apsiribota Viešojo intereso gynimo skyriaus duomenimis, surinktais skundą vertinant viešojo intereso gynimo aspektu. Prokuroras apskritai nevertino, kokiu tikslu buvo įkurta įmonė UAB „NT Valdos“, kokia jos paskirtis, taip pat tai, kad ši bendrovė nėra privataus kapitalo įmonė, nesiaiškino kokio dydžio papildomus kaštus bendrovė patirs dėl sudarytų sandorių, iš kokio šaltinio jie bus dengiami, taip pat ar sandoriai buvo sudaryti, turint visus būtinus bendrovės valdybos bei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad iš viešai pateikiamos informacijos matyti, jog NT Valdos, UAB yra valstybės kapitalo įmonė, valstybės (Finansų ministerijos) valdoma per Lietuvos energija, UAB ir teikianti paslaugas valstybės valdomoms energetikos sektoriaus įmonėms, kurių paslaugų kainas nustato Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, todėl šios valstybės valdomos įmonės sudaromi sandoriai bei visa jos veikla turi įtakos valstybei bei viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju UAB „NT Valdos“ vadovas O. M. 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašė sutartį su UAB „Karalienės Mortos mokykla“ vadove A. L. dėl naujos mokyklos statybos UAB „NT Valdos“ lėšomis (skolintomis apie 7 mln. Eurų su PVM lėšomis) ant valstybės žemės, kurios įgyvendinimas daro tiesioginę turtinę žalą tiek valstybei, tiek visiems gyventojams. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjos teigimu, NT Valdos, UAB vadovo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., požymiai, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, skundžiama 2016 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino, padaręs išvadą, kad teisėsaugos pareigūnai neišnaudojo visų įstatyme numatytų galimybių, siekiant pagrįstai įsitikinti, ar Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės I. Š. skunde nurodyti duomenys atitinka tikrovę, o būtent: nevertinta, kokiu tikslu buvo įkurta bendrovė UAB „NT Valdos“ ir kokia jos paskirtis, netirtos aplinkybės, ar 2015 m. rugsėjo 11 d. sutartimi, sudaryta tarp UAB „NT Valdos“, atstovaujamos O. M. ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“, atstovaujamos A. L., nepadaryta turtinė žala valstybei, neapklaustas UAB „NT Valdos“ vadovas O. M., netirtos aplinkybės, ar UAB „NT Valdos“ sandoris su UAB „Karalienės Mortos mokykla“, sudarytas, turint UAB valdybos bei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodė pakankamai informacijos ir faktinių aplinkybių, neleidžiančių atmesti tikimybės, kad galėjo būti padaryta veika, turinti BK 228 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl, prieš priimant atitinkamą procesinį sprendimą, tokia informacija turėjo būti visapusiškai patikrinta. Kadangi prokuroro A.Stankevičiaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra priimtas, visapusiškai nepatikrinus pareiškėjos pareiškime dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nurodytų aplinkybių ir neišanalizavus visų procesinio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, toks nutarimas, pirmosios instancijos teismo nuomone, neatitinka BPK 168 str. reikalavimų, todėl panaikintas.

Prokuroras A.Stankevičius, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 teismo nutartimi, skundu prašo panaikinti šią nutartį bei priimti naują sprendimą - Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės I. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Arūno Stankevičiaus 2016-02-15 nutarimo atmesti ir palikti prokuroro nutarimą galioti.

Prokuroras skunde nurodė, kad visi išsamūs ir pagrįsto sprendimo priėmimui reikalingi duomenys jau buvo surinkti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus, todėl tam, kad skundas būtų įvertintas iš baudžiamosios teisės pozicijų, nebuvo tikslinga antrą kartą rinkti tuos pačius duomenis. Viešojo intereso gynimo skyrius išreikalavo visus reikalingus ir išsamius duomenis, susijusius tiek su UAB „NT Valdos“ įkūrimu, tiek su pareiškėjos kvestionuojama sutartimi, sudaryta tarp UAB „NT Valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“, kurie Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro buvo vertinami galimo viešojo intereso pažeidimo aspektu, o Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ­baudžiamosios teisės aspektu, analizuojant, ar gali būti įžvelgiama nusikalstamos veikos požymių. Prokuroro teigimu, nepagrįstas teismo argumentas, jog prokuroro nutarime nesiremiama objektyviais duomenimis, kadangi tik surinktų objektyvių duomenų visuma ir sudarė prielaidą atitinkamo procesinio sprendimo priėmimui.

Prokuroras pažymėjo, kad skundžiamoje teismo nutartyje teigiama, jog nebuvo vertinta, kokiu tikslu įkurta įmonė UAB „NT Valdos“ ir kokia jos paskirtis. Šis teiginys, anot prokuroro, nepagrįstas, nes iš Viešojo intereso gynimo skyriaus surinktų duomenų aiškiai matyti, jog 2007-01-03 įsteigta UAB „Kruonio investicijos“; 2010-10-28 įmonės pavadinimas pakeistas į UAB „NT Valdos“; pagal įmonės steigimo aktą ir įstatus ši įmonė yra savarankiškas ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. UAB „NT Valdos“ įstatuose nurodytas bendrovės veiklos tikslas - ekonominės naudos gavimas, savo pasirinkimu vykdant ir plėtojant bet kurią įstatymų nedraudžiamą komercinę, ūkinę, finansinę ar pramoninę veiklą, įskaitant, bet neapsiribojant, teikiant paslaugas, parduodant prekes bei atliekant darbus ir bendradarbiaujant bet kuriuo būdu su kitais asmenimis, taip pat steigti, dalyvauti, valdyti, finansuoti ir likviduoti kitus bet kurio pobūdžio juridinius asmenis. UAB „NT Valdos“ įstatuose nurodytas ir Juridinių asmenų registre įregistruotas bendrovės veiklos objektas (tikslai ir rūšys) - tame tarpe ir nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų išnuomojimas, plėtra ir kt., bei kita veikla, nedraudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų. Prokuroro teigimu, Viešojo intereso gynimo skyriaus surinktų duomenų pakanka atsakyti į klausimą, kokiu tikslu įkurta įmonė UAB „NT Valdos“ ir kokia jos paskirtis. Šiuo atveju UAB „NT Valdos“ su UAB „Karalienės Mortos mokykla“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, - kas įeina į UAB „NT Valdos“ įstatuose nurodytą įmonės veiklos objektą. UAB „NT Valdos“, dalyvaudama civiliniuose teisiniuose santykiuose, turi teisę pasirinkti kitą sutarties šalį, todėl tik jos dispozicijoje nuspręsti, kam būtent nuomoti nuosavybės teise priklausančius pastatus. Į sutartinius santykius UAB „NT Valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ įėjo per tarpininką - turto brokerių įmonės atstovą, todėl prokuroras jokios nusikalstamos veikos požymių neįžvelgia.

Prokuroras skunde taip pat nurodė, kad skundžiamoje nutartyje teigiama, jog nebuvo tirtos aplinkybės, ar 2015-09-11 sutartimi, sudaryta tarp UAB „NT Valdos“, atstovaujamos O. M., ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“, atstovaujamos A. L., nepadaryta turtinė žala valstybei. Prokuroro nuomone, Viešojo intereso gynimo skyriaus surinktų duomenų pakanka šiam teiginiui paneigti. 2015-09-11 UAB „NT Valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią UAB „NT Valdos“ įsipareigojo UAB „Karalienės Mortos mokykla“ išnuomoti 3 iš 4 ketinamo statyti pastatų komplekso pastatų. Šioje sutartyje, be kita ko, numatyta: < ... > 4.8) korpusų Nr. 1 ir Nr. 2 mėnesinis nuomos mokestis - 12.00 Eur/m“, korpuso Nr. 3 patalpų - ne mažiau nei 12.00 Eur/m“, papildomai pritaikius faktinį 2016-2018 m. vartotojų kainų indeksą; < ...> 7) nuomininkas, užtikrindamas savo įsipareigojimų vykdymą, įsipareigoja iki pagrindinės sutarties sudarymo sumokėti nuomotojui 103 308 Eur dydžio depozitą, o po pagrindinės sutarties pasirašymo - dar 96 313 Eur, plius tuo metu taikytiną PVM už korpusą Nr. 2, bei 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio sumą, plius tuo metu taikytiną PVM už korpusą Nr. 3; 8.6) kai pagrindinė sutartis nesudaroma dėl nuomininko kaltės, ir nuomotojas per 12 mėnesių nuo pagrindinės sutarties termino pabaigos išnuomoja tretiesiems asmenims patalpas už mažesnį nuomos mokestį, nuomotojas turi teisę pareikalauti, kad nuomininkas kompensuotų nuomotojo 1 metų negautų pajamų skirtumą. Prokuroras, argumentuodamas tuo, kad preliminariojoje sutartyje numatyti įvairus svertai nuomotojo (UAB „NT Valdos“) naudai dėl nuomininko (UAB „Karalienės Mortos mokykla“) kaltų veiksmų bei ankstyvojoje stadijoje užtikrintos UAB „NT Valdos“ garantijos dėl būsimųjų nuomos pajamų, paneigia žalos valstybei padarymo galimybę. Sudaryta preliminarioji sutartis yra įprasta sutartis civilinėje teisėje, ir, kaip konstatuota Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, neprieštarauja nei teisės aktams, nei normaliai praktikai, nei valstybės interesams. Piktnaudžiavimo ar kitos nusikalstamos veikos požymių, kurie sudarytų ikiteisminio tyrimo objektą, neįžvelgtina. Pažymėjo, jog UAB „Karalienės Mortos mokykla“ įsipareigojimus vykdo - 2015-09-25 sumokėjo pirmąją depozito įmoką (16 718 Eur). Net jeigu UAB „Karalienės Mortos mokykla“ atsisakytų sudaryti pagrindinę sutartį, pastatai galėtų būti išnuomojami kitiems subjektams. Nėra jokių požymių, kad UAB „NT Valdos“ nesiektų didesnės ekonominės naudos sau ir tuo darytų žalą valstybei.

Prokuroras nesutinka ir su teismo nutarties teiginiu, kad nebuvo apklaustas UAB „NT Valdos“ vadovas O. M.. Pažymėjo, jog nėra privaloma atlikti visus įmanomus veiksmus, kai turimų duomenų pakanka pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui. Viešojo intereso gynimo skyrius išsireikalavo visus būtinus ir reikalingus duomenis tiek apie bendrovę UAB „NT Valdos“, tiek apie sudarytą preliminariąją sutartį. Surinktų duomenų pilnai pakako, ne tik analizuojant situaciją galimo viešojo intereso pažeidimo aspektu, bet ir baudžiamosios teisės aspektu, todėl, įvertinus medžiagą ir neįžvelgus nusikalstamos veikos požymių, prokuroro teigimu, abejotinas papildomų veiksmų atlikimo tikslingumas.

Prokuroro manymu, nepagrįstas ir teismo nurodytas teiginys, jog netirtos aplinkybės, ar UAB „NT Valdos“ sandoris su UAB „Karalienės Mortos mokykla“ sudarytas, turint UAB „NT Valdos“ valdybos bei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus. Iš turimų duomenų matyti, jog 2015-07-02 UAB „NT Valdos“ valdybos posėdyje buvo pristatytas ir apsvarstytas Gervėčių g. 4, Vilniuje, esančios teritorijos vystymo projektas, pagal kurį šioje teritorijoje vietoje esamo UAB „NT Valdos“ nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato numatoma suprojektuoti 4 naujus administracinius pastatus; projekte išnagrinėti 6 skirtingi šios teritorijos vystymo scenarijai, iš kurių didžiausias nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis ROE (13,1%) prognozuojamas Al (pagrindiniam) scenarijui, pagal kurį 3 iš 4 naujų administracinių pastatų būtų nuomojami UAB „Karalienės Mortos mokykla“.

Prokuroras pažymėjo, kad duomenų rinkimas negali tęstis be galo, privalu vadovautis duomenų pakankamumo, protingumo, ekonomiškumo, efektyvumo principais. Šiuo atveju pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės buvo patikrintos, tačiau jos nepasitvirtino, o gautų duomenų visiškai pakanka pagrįstam sprendimui priimti.

Prokuroro A.Stankevičiaus skundas atmetamas.

Klausimas spręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar atsisakyti jį pradėti, jį nutraukti ar perduoti bylą teismui yra išimtinai prokuroro kompetencija ir ikiteisminio tyrimo teisėjas tikrina tik tokių prokurorų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, o pats minėtų sprendimų nepriima.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. BPK 168 str. 1 d. nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Išnagrinėjus prokuroro skundą bei su skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2016 m. kovo 14 d. nutartimi pagrįstai tenkino Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės I. Š. skundą ir panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A.Stankevičiaus 2016 m. vasario 15 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nustatyta, kad, sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, BPK 168 str. nuostatos dėl duomenų patikslinimo nebuvo išnaudotos, o, jų neišnaudojus, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai įvardintos, kaip akivaizdžiai neteisingos ir nesudarančios pagrindo įžvelgti nusikalstamos veikos požymius.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, prokuroras nepagrįstai argumentavo, kad išsamūs sprendimo priėmimui reikšmingi duomenys buvo surinkti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, todėl tam, kad skundas būtų įvertintas iš baudžiamosios teisės pozicijų, nebuvo tikslinga pakartotinai rinkti tuos pačius duomenis. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos Nr.5.7-(202)-30 matyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija 2015 m. rugsėjo 28 d. kreipimusi „Dėl galimos žalos valstybės interesams“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl galimai padarytos žalos valstybės interesams. 2015-10-02 raštu Nr.17.2.-11396 minėtas kreipimasis buvo persiųstas nagrinėjimui Vilniaus apygardos prokuratūrai. Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija 2015-11-04 d. pareiškimu „Dėl papildomos informacijos“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, atkreipdama dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo laikinojoje Energetikos komisijoje naujai paaiškėjusius faktus dėl galimo žalos padarymo valstybei. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro J.Rinkevičiaus 2015-12-28 nutarimu atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija 2016-01-28 d. skundu dėl viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro J.Rinkevičiaus 2015-12-29 sprendimo kreipėsi į aukštesnįjį prokurorą - Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiąją prokurorę Sonatą Galentienę, o taip pat į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Evaldą Pašilį. Kaip matyti iš skunde nurodytų argumentų, Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija nesutinka su viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro J.Rinkevičiaus priimtu procesiniu sprendimu ir pasinaudojo įstatymo nustatyta teise jį apskųsti. Aukštesniojo prokuroro minėto skundo išnagrinėjimo rezultatai nežinomi, tuo tarpu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. pavedimu šio skyriaus prokuroras A.Stankevičius įvertino 2016-01-28 d. skunde dėl viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro J.Rinkevičiaus 2015-12-29 sprendimo nurodytas aplinkybes baudžiamosios teisės aspektu. Todėl prokuroras A.Stankevičius Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro procesinio sprendimo, apskųsto nustatyta tvarka ir neturinčio šiam prokurorui prejudicinės galios, argumentų pagrindu, neatlikus jokių įstatymo nustatytų veiksmų, siekiant patikslinti, patikrinti ir įvertinti visas procesiniam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, nagrinėjamu atveju nesant pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Prokuroras teigia, kad nebuvo tikslinga pakartotinai rinkti tuos pačius duomenis. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Prokuroras turėjo ne pakartotinai rinkti tuos pačius duomenis, o rinkti duomenis, kurių pagrindu būtų galima atsakyti į Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės I. Š. skunde keliamą baudžiamosios atsakomybės dėl galimai padarytos žalos valstybei, UAB „NT Valdos“ sudarant skunde minimą sandorį, galimo įgaliojimų viršijimo, pažeidžiant įstatymų nuostatas, klausimą. Todėl nesutiktina ir su prokuroro skundo argumentu, kad nebuvo būtina apklausti UAB „NT Valdos“ vadovo O. M..

Teismų praktikoje formuojama pozicija, jog civilinių santykių tarp šalių buvimas nereiškia, kad šie santykiai negali pereiti į baudžiamuosius. Civilinių ir baudžiamųjų santykių atribojimas procesiniuose sprendimuose turi būti motyvuotas aiškiai ir suprantamai, remiantis medžiagoje nustatytomis aplinkybėmis.

Sutiktina su prokuroro skundo argumentais, kad dalis skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų aplinkybių buvo išsiaiškinta, t.y. buvo nustatytos aplinkybės dėl bendrovės UAB „NT Valdos“ įkūrimo, veiklos, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nesiaiškinta, ar bendrovės UAB „NT Valdos“, kuri, nors formaliai ir būdama privačiu juridiniu asmeniu, de facto yra valstybės valdoma įmonė, veikianti energetikos srityje, tiek sudaromi sandoriai, tiek ir visa veikla turi įtakos valstybei ir viešajam interesui, t.y. ar šios bendrovės sudaromais sandoriais gali būti padaryta žala tiek pačiai bendrovei, tiek ir valstybei. Nagrinėjamu atveju ne tiek reikšminga aplinkybė, su kokia konkrečiai bendrove buvo sudarytas sandoris, o reikšmingiau paties bendrovės UAB „NT Valdos“ sudaryto sandorio sąlygos, kai UAB „NT valdos“, būdama iš esmės valstybės valdoma įmonė, neturėdama pakankamai lėšų naujoms statyboms vykdyti, statyboms finansuoti naudoja skolintas lėšas (apie 7 mln. eur su PVM). Skunde keliamas klausimas, ar dėl šio sandorio įgyvendinimo kaštų tiek valstybei, tiek gyventojams nebus daroma tiesioginė turtinė žala, kai dėl pasiskolintų lėšų bei už jas mokamų palūkanų UAB „NT Valdos“ gali sumažėti gaunamas pelnas ar gali būti patiriami nuostoliai, dėl ko valstybė praras galimybę surinkti papildomai pajamų į biudžetą tiek dividendų, tiek pelno mokesčio pagrindu, kas akivaizdžiai reikštų, jog valstybei būtų padaryta tiesioginė turtinė žala. Taigi prokuroras nurodytų aplinkybių nesiaiškino, o taip pat nesiaiškino, kokio dydžio papildomi kaštai bus patiriami UAB „NT Valdos“ dėl minimo sudaryto sandorio ir iš kokio šaltinio jie bus dengiami. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad prokuroro procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas pilnai, išsamiai ir visapusiškai neišsiaiškinus Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės I. Š. skunde nurodytos informacijos ir faktinių aplinkybių, neleidžiančių atmesti tikimybės, kad realiai galėjo būti padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Tik ištyrus ir įvertinus šias aplinkybes, galima daryti išvadą dėl skunde įvardintų UAB „NT Valdos“ veiksmų įvertinimo baudžiamosios teisės kontekste.

Skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje motyvai dėl esminių pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės I. Š. skundo argumentų, kuriais grindžiami argumentai dėl 2016-02-15 prokuroro A.Stankevičiaus nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, yra išdėstyti. Nutartyje buvo pagrįstai konstatuota, jog teisėsaugos pareigūnai neišnaudojo visų įstatyme numatytų galimybių, kuriomis remiantis būtų galima įsitikinti, ar šiame skunde nurodyti duomenys atitinka tikrovę. Todėl teismas pagrįstai laikė, kad pareiškėjos skunde prokurorui nurodytos aplinkybės dėl minėto sandorio teisėtumo nebuvo pilnai įvertintos, ir todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą - pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Arūno Stankevičiaus 2016-02-15 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Esant nurodytoms aplinkybės, Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2016 m. kovo 14 d. nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, ją naikinti prokuroro A.Stankevičiaus skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Arūno Stankevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.