Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-02 · Civilinė byla Nr. 2S-928-823/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-02
Bylos Nr.
2S-928-823/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-19508-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Pareiškėjas
V. G.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Swedbank lizingas“, S. R.
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-928-823/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19508-2010-2Procesinio sprendimo kategorija:116.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškimą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1763-129/2011 vykdymo išdėstymo, suinteresuoti asmenys UAB „Swedbank lizingas“ ir S. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą, prašydamas dešimties metų laikotarpiui išdėstyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1763-129/2011 vykdymą, nustatant, kad V. G. kas mėnesį turi mokėti išieškotojui UAB „Swedbank lizingas“ po 160 Lt.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjo V. G. ir suinteresuoto asmens S. R. solidariai 29 127 Lt nuostolių, 2 655,95 Lt papildomų išlaidų, 8 831,90 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 218 Lt žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą pakeitė – priteisė iš pareiškėjo V. G. ir suinteresuoto asmens S. R. solidariai 29 127 Lt nuostolių, 2 655,95 Lt papildomų išlaidų, 3 647,79 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 063,32 Lt žyminio mokesčio. Paaiškino, kad per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 1 250 Lt, jo žmona – 3 500 Lt, bendros šeimos pajamos siekia apie 4 750 Lt. Neskaitant išlaidų maistui, lėšų rūbams, transportui, kas mėnesį šeimai iš gaunamų pajamų atskaičius patiriamas išlaidas lieka apie 770 Lt. Be to, iš pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu UAB „Swedbank lizingas“ naudai priteista 13 526,31 Lt nuostolių, 3 064 Lt papildomų išlaidų, 9 764,23 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimu priteista 38 400 Lt skolos, 6 000 Lt paskolos sutarties mokesčio, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 3 413,68 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be šioje byloje priteistos 26 354,54 Lt skolos, pareiškėjas papildomai pagal kitose bylose priimtus teismo sprendimus turės grąžinti beveik 75 000 Lt sumą, todėl, teismui neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo dešimties metų terminui, turės būti pradėtas priverstinis pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto pardavimas, nukentės pareiškėjo šeima, auginami nepilnamečiai vaikai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas dešimties metų laikotarpiui neturės didelės neigiamos finansinės įtakos kreditoriui, kuris yra daug turto turintis verslo subjektas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. R. su pareiškėjo V. G. prašymu nesutiko. Nurodė, kad tokio reikalavimo patenkinimas pažeistų jo interesus, šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Pareiškėjas V. G. ir suinteresuotas asmuo S. R. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą yra solidarūs skolininkai kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ atžvilgiu. Pareiškėjui V. G. nevykdant savo prievolės suinteresuotam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“, pastarasis turi teisę reikalauti, kad šią prievolės dalį įvykdytų suinteresuotas asmuo S. R.. Tokiu atveju suinteresuotam asmeniui S. R. tektų regreso tvarka reikalauti iš V. G. jam tenkančios prievolės dalies, kas galimai sąlygotų dar vieną ilgai trunkantį teismo procesą ir būtų nesuderinama su ekonomiškumo principu. Be to, pareiškėjas V. G. yra pateikęs tik duomenis apie savo ir sutuoktinės darbo užmokestį, patiriamas išlaidas ir vykdytinas prievoles, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pinigines lėšas, vertybinius popierius bei kitą turtą ir turtines teises, iš kurių gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Be šių duomenų neįmanoma objektyviai įvertinti pareiškėjo turtinės padėties ir tenkinti jo reikalavimo.

Suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad pateiktas prašymas negali būti tenkinamas vien dėl to, kad, pateikdamas tokį prašymą, atsakovas bando išvengti dalies sprendimo vykdymo. Atsakovas prašo teismo nurodyti, kad jis yra įpareigojamas dešimt metų kas mėnesį mokėti po 160 Lt. Tokiu būdu atsakovas iš priteistos sumos sumokėtų tik 19 200 Lt, nors minėtu sprendimu iš atsakovo, kaip solidaraus skolininko, buvo priteista 35 430,74 Lt bei 5 proc. dydžio procesinės palūkanos. Visą šią sumą, įskaitant ir ieškovui priklausančias procesines palūkanas, atsakovas V. G. ir privalo sumokėti, todėl, atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tenkinimo atveju, turėtų būti nustatytos tokio dydžio įmokos, kad būtų sumokėta visa teismo priteista suma. Sprendimo vykdymo išdėstymas dešimties metų laikotarpiui, nustatant mokėti mažas mėnesines įmokas, neabejotinai pažeidžia išieškotojo tiesėtus interesus, t. y. siekį, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir išieškotojo pažeisti interesai būtų operatyviai apginti. Ilgas teismo sprendimo vykdymas nėra naudingas ir atsakovui – iki visiško sprendimo įvykdymo atsakovas privalės mokėti teismo priteistas procesines palūkanas. Atsakovas nepateikė išsamių įrodymų apie savo turtinę padėtį ir galimybes atsiskaityti su kreditoriumi – nepateikta informacija apie atsakovui bei jo sutuoktinei priklausantį turtą į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsakovas nutylėjo, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris gali būti parduotas siekiant tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Be to, atsakovui nuosavybės teise priklauso ir trys transporto priemonės, į kurias taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas. Atsakovas pateikė neišsamius duomenis apie savo sutuoktinės J. G. gaunamas pajamas. Iš atsakovo šeimos pajamų atskaičius atsakovo nurodytas ir tinkamai dokumentais pagrįstas išlaidas, kurios gali būti pripažintos būtinosiomis, lieka 1 879 Lt. Būtent tokia suma turi būti panaudota atsiskaityti su kreditoriumi.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo V. G. prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju išieškotojas UAB „Swedbank lizingas“ turi teisę nevaržomai rinktis, iš kurio solidariojo skolininko kokios prievolės dalies įvykdymo reikalauti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išimties tvarka išdėstyti tik dalies sprendimo įvykdymą tik vienam iš solidariųjų skolininkų. Tai padarius būtų pažeisti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Teismas pažymėjo, kad vieno iš skolininkų sunki turtinė padėtis konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės, todėl teismo nevertinama, nes prašymas išdėstyti tik dalies sprendimo įvykdymą vienam iš solidariųjų skolininkų yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pareiškėjas teismui pateikė savo turtinės padėties pablogėjimą įrodančius dokumentus, tačiau jokie konkretūs dokumentai teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra aptarti. Be to, teismui pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu augina tris nepilnamečius vaikus, moka gan dideles įmokas bankui, išlaiko gyvenamąjį būstą, tačiau ir į juos teismas neatsižvelgė. Teismas netinkamai suprato pareiškėjo prašymo turinį.

2) Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnį, bei iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo V. G. prašymo, todėl pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytą pareigą, prieš sprendžiant prašymo pagrįstumo klausimą, visapusiškai ir objektyviai nustatyti bylos aplinkybes, sprendimą priimti vadovaujantis įstatymu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais, suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į pareiškėjo V. G. prašymą pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais. Suinteresuotas asmuo papildomai nurodo, kad:

Šalies argumentai

1) V. G. prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą negali būti tenkinamas vien dėl tos aplinkybės, jog sprendimu skola iš atsakovų V. G. ir S. R. lizingo bendrovės naudai buvo priteista solidariai. Solidarioji atsakovų pareiga reiškia, jog lizingo bendrovė gali nevaržomai rinktis, iš kurio solidariojo skolininko, ir kurios prievolės dalies reikalauti. Teismas padarė teisingą išvadą, jog tenkinus V. G. prašymą, būtų pažeistas solidariųjų skolininkų lygiateisiškumas – tokiu atveju kitas solidarusis skolininkas prievolę visa apimtimi turėtų įvykdyti nedelsdamas.

2) Patenkinus V. G. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kito solidariojo skolininko – S. R. padėtis taptų neapibrėžta. Kadangi prievolė yra solidari, tai ir skolininkų galimybės vykdyti šią prievolę turi būti vertinamos bendrai, V. G. prašymas negalėjo būti tenkinamas vien dėl to, kad teismui nebuvo pateikta duomenų apie kito solidariojo skolininko S. R. turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti arba pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Taigi, teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo V. G. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė nevertindamas pareiškėjo V. G. turtinės padėties, konstatuodamas, kad prašymas išdėstyti tik dalies sprendimo įvykdymą tik vienam iš solidarių skolininkų yra teisiškai nepagrįstas, pažeidžiantis civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas jo turtinės padėties, neišnagrinėjo prašymo iš esmės, todėl pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai nustatyti bylos aplinkybes ir procesinį sprendimą priimti vadovaujantis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

Byloje nustatyta, kad skola, kurios išdėstymo siekia pareiškėjas, teismo sprendimu yra priteista iš pareiškėjo ir S. R. kaip solidariųjų skolininkų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi, kaip pagrįstai nurodo suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“, pareiškėjo skolą kreditoriui sudaro ne pusė teismo sprendimu priteistos sumos, o visa teismo sprendimu priteista suma. Nors prašymas išdėstyti dalies sprendimo vykdymą pagal proceso įstatymo nuostatas nėra draudžiamas, pažymėtina, kad pagal pareiškėjo pateikto prašymo formuluotę matyti, jog jis siekia būtent viso teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo jo atžvilgiu, išdėstant sprendimą tokiu būdu, kad būtu konstatuojama pareiškėjo atsakomybė kreditoriui, lygi pusei teismo sprendimu priteistos sumos. Toks sprendimo įvykdymo išdėstymo būdas, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra galimas, kadangi tokiu būdu iš esmės būtų paneigiama įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta solidarioji skolininkų prievolė kreditoriui.

Solidariosios prievolės atveju abu solidarūs skolininkai kreditoriaus atžvilgiu laikytini vienu skolininku. Išdėsčius sprendimą tik vienam iš solidariųjų skolininkų, būtų pažeisti kito solidariojo skolininko interesai, kadangi kreditorius savo reikalavimą visoje apimtyje galėtų nukreipti į jį. Tuo pačiu skolininkas, kuriam sprendimo vykdymas išdėstytas, nebūtų apsaugotas nuo atgręžtinių kito solidariojo skolininko reikalavimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad solidariosios prievolės atveju sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik dėl abiejų solidariųjų skolininkų, o sprendimo įvykdymo išdėstymas tik vienam iš jų pažeistų teisinio apibrėžtumo ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyros principus, be to, tai neprisidėtų ir prie sprendimą išdėstyti prašančio skolininko turtinių interesų apsaugos.

Nustatęs, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas pareiškėjo prašomu būdu yra negalimas (nes prašoma išdėstyti skolą tik vienam iš solidariųjų skolininkų, be to, ją išdėstant tokiu būdu, kuris paneigia solidariosios prievolės esmę) pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo analizuoti pareiškėjo pateiktų įrodymų apie jo turtinę padėtį, kadangi tai neturėtų jokios įtakos teismo išvados turiniui. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininko turtinė padėtis yra tik viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, ir ji pati savaime nelemia sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumo.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė