Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versuva“ atstovui advokatui M. A., atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui advokatui D. K.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versuva“ ieškinį atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 167 830,84 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos ir nuo teismo priteistos pinigų sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, o sprendžiant jog 8 procentų metinės palūkanos negali būti priteistos, priteisti 5 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos ir nuo teismo priteistos pinigų sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 40 eurų išieškojimo išlaidų kompensaciją ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Nurodo, kad 2005 m. vasario 24 d. UAB „Progresyvus verslas“ (teisių ir pareigų perėmėja UAB „Versuva“) ir Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (teisių ir pareigų perėmėja Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) sudarė negyvenamųjų patalpų (administracinės patalpos ir garažas), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2005 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytas patalpų perdavimo priėmimo aktas. Ieškovė ir atsakovė susitarė dėl 15 metų nuomos termino ir atitinkamai 26 Lt mėnesio nuomos mokesčio už vieną patalpų kvadratinį metrą. 2010 m. sausio 8 d. ieškovė ir atsakovė susitarė pakeisti atitinkamas Sutarties sąlygas, įskaitant sutartines sąlygas dėl nuomos termino ir nuomos mokesčio, t. y. šalių susitarimu pakeistas Sutarties 11 punktas numatant, jog nuomos terminas yra 16 metų, o taip pat pakeistas Sutarties 15 punktas numatant, jog atitinkamu laikotarpiu (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d.) bus taikomas mažesnis (23 Lt) nuomos mokestis bei susitarta dėl nuomos mokesčio dydžio (sumos) perskaičiavimo kiekvienais metais, pradedant 2012 metais, taikant Lietuvos vartotojų kainų indeksą. 2010 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė ir atsakovė susitarė pakeisti atitinkamą Sutarties sąlygą, t. y. šalių susitarimu pakeistas Sutarties 7 punktas įtraukiant sąlygą Nuomotojui (ieškovei) pateikti Nuomininkui (atsakovei) 200 000 litų (terminuoto indėlio) įkeitimą, kaip savo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę. 2011 m. sausio 3 d. ieškovė ir atsakovė susitarė pakeisti atitinkamas Sutarties sąlygas, t. y. šalių susitarimu pakeistas Sutarties 11 punktas numatant, jog nuomos terminas yra 17 metų, o taip pat šalių susitarimu pakeistas Sutarties 15 punktas ir išdėstytas sekančiai - „Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. nuomos mokestis už išnuomotų patalpų 1 kv. m. yra 23 Lt per mėnesį. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki nuomos termino pabaigos nuomos mokestis už išnuomotų patalpų 1 kv. m. yra 26 Lt per mėnesį – tai bazinis nuomos dydis, nuo kurio Nuomotojas, pradedant 2012 metais, perskaičiuoja nuomos mokestį kiekvienais einamaisiais metais proporcingai Lietuvos Respublikos Statistikos departamento nustatytam ir paskelbtam vidutiniam metiniam Lietuvos vartotojų kainų indekso padidėjimui ar sumažėjimui per praėjusius kalendorinius metus“. Sutarties 27 punktu šalys susitarė, kad visi Sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. vadovaujantis Sutarties 11 punktu, 17 metų nuomos terminas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 1 d., o atsižvelgiant į išnuomotų patalpų plotą, t. y. 1 485,82 kv. m. ir susitartą 26 litų nuomos mokestį už kiekvieną patalpų kvadratinį metrą, pradinis (bendras) nuomos mokesčio dydis buvo (yra) 38 631,32 Lt (1 485,82 kv. m. x 26 Lt) arba tai būtų 11 188,40 Eur (38 631,32 / 3,45280), ir šis pradinis nuomos mokesčio dydis Nuomotojo perskaičiuotinas atsižvelgiant į Sutarties 15 punkte numatytas sąlygas, t. y. atsižvelgiant į vidutinį metinį VKI atitinkamai proporcingai didinant arba mažinant nuomos mokesčio dydį kaskart kiekvienais paskesniais metais. 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į atsakovę prašant įforminti nuomos mokesčio perskaičiavimą. Pažymėtina, jog toks prašymas ar įforminimas, pagal Sutartį, nebuvo būtinas. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu taip pat sutiko ir pažymėjo, jog pagal Sutarties sąlygas nuomos mokesčiui perskaičiuoti jokie papildomi susitarimai neturi būti sudaromi, tačiau tuo pačiu nurodė, kad tuo metu neturi finansinių galimybių sumokėti perskaičiuotą nuomos mokestį, todėl paprašyta nuomos mokesčio neperskaičiuoti. Baigiantis sutartyje numatytam nuomos terminui ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą sumokėti nuomos mokestį už paskutinį einamąjį nuomos mėnesį, o taip pat 2022 m. liepos 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė, perskaičiavusi pradinį nuomos mokestį pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis dėl vidutinės metinės infliacijos (apskaičiuotos pagal VKI), pareikalavo atsakovės sumokėti perskaičiuoto nuomos mokesčio, pradedant 2012 metais, nesumokėtą 167 830,84 Eur dalį. Atitinkamai, minėtu raštu, ieškovė pateikė atsakovei Statistikos departamento 2022 m. liepos 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuomos mokesčio perskaičiavimą detalizuojančią buhalterinę pažymą (lentelę) ir PVM sąskaitą faktūrą VER Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu atsakovė atsisakė sumokėti perskaičiuoto nuomos mokesčio 167 830,84 eurų dalį motyvuodama tuo, jog, šalys skirtingai aiškina Sutarties nuostatas, o ieškovei kiekvienais einamaisiais metais neperskaičiavus ir į PVM sąskaitas faktūras už einamuosius mėnesius neįtrauks perskaičiuotos nuomos mokesčio dalies laikytina, kad ieškovė atsisakė nuomos mokesčio (įkainio) perskaičiavimo reikalavimo teisės. Ieškovė teigia, kad negali būti jokio ginčo dėl sutarties nuostatų neaiškumo. Sutarties sąlygos yra akivaizdžiai aiškios ir šalių laisva valia sukurtos bei šalis įpareigojančios. Ieškovės įsitikinimu, pareikšto reikalavimo sumokėti perskaičiuoto nuomos mokesčio dalį momentas, vertinant laiko aspektu, nesudaro teisinio pagrindo spręsti dėl reikalavimo teisės atsisakymo ar jos išnykimo, todėl atsakovės atsisakymas vykdyti sutartį, t. y. sumokėti nuomos mokestį, laikytinas neteisėtu, ieškovės teises pažeidžiančiu veiksmu, dėl ko atsakovė priverstinai įpareigotina įvykdyti prievolę sumokėti likusį nuomos mokestį (nesumokėtą sumą) ieškovei.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutinka.

4. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2010 m. sausio 3 d. susitarė pakeisti atitinkamas Sutarties sąlygas, t. y. šalių susitarimu pakeistas Sutarties 11 punktas numatant, jog nuomos terminas yra 17 metų, o taip pat šalių susitarimu pakeistas Sutarties 15 punktas ir nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio l d. iki 2012 m. sausio l d. nuomos mokestis už išnuomotų patalpų l kv. m. yra 23 Lt per mėnesį. Nuo 2012 m. sausio l d. iki nuomos termino pabaigos nuomos mokestis už išnuomotų patalpų l kv. m. yra 26 Lt per mėnesį - tai bazinis nuomos dydis, nuo kurio nuomotojas, pradedant 2012 metais, perskaičiuoja nuomos mokestį kiekvienais einamaisiais metais proporcingai Lietuvos Respublikos Statistikos departamento nustatytam ir paskelbtam vidutiniam metiniam Lietuvos vartote jų kainų indekso padidėjimui ar sumažėjimui per praėjusius kalendorinius metus. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra perėmę visas teises ir pareigas, kylančias iš sutarties. Darbuotojų skaičiaus mažėjimas bei kitos aplinkybės lėmė tai, kad sutartimi nuomojamas plotas tapo per didelis ir jo išlaikymas tapo nuostolingas. Sutarties šalių pusiausvyros pasikeitimui įtakos turėjo ir 2010 ir 2011 metų Sutarties pakeitimai, kuriais Sutarties terminas buvo pratęstas dar dviem metams ir sutartis pasibaigė ne 2020 m. rugpjūčio 1 d., o 2022 m. rugpjūčio 1 d. Esant galiojančiai sutarčiai Klaipėdos AVMI negalėjo vykdyti naujų pirkimo procedūrų ir nuomotis tokio dydžio patalpas, kurios būtinos jos funkcijų vykdymui. Atsakovė nėra komercinės teisės subjektas, nesiverčia komercine veikla ir yra išlaikoma iš valstybės biudžeto, t. y. visų mokesčių mokėtojų pinigų, todėl siekdama optimizuoti naudojimosi nekilnojamuoju turtu išlaidas, ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl sutarties pakeitimo, atsisakant dalies Klaipėdos AVMI nereikalingų ir nenaudojamų patalpų bei nuomos mokesčio neperskaičiavimo bei netaikymo. Atsakovė siūlė atsisakyti nuomos įkainio perskaičiavimo tvarkos. Pagal 2011 m. sausio 3 d. Susitarimą dėl Sutarties pakeitimo buvo sutarta, jog nuo 2012 metų įkainis perskaičiuojamas kiekvienais einamaisiais metais proporcingai Lietuvos Respublikos Statistikos departamento nustatytam ir paskelbtam vidutiniam metiniam Lietuvos vartotojų kainų indekso padidėjimui ar sumažėjimui per praėjusius kalendorinius metus, t. y. šalys susitarė, jog jei Lietuvos Respublikoje yra infliacija, tas mokestis didinamas, jei defliacija, tai jis mažinamas. Kadangi ieškovė sutarties numatyta tvarka šia teise nepasinaudojo, todėl ji prarado teisę reikalauti sutarties įkainių perskaičiavimo už visą sutarties laiką pradedant 2012 metais. Pažymi, jog per Sutarties vykdymo laikotarpį nuo 2012 m. Lietuvoje vyko tiek infliacijos, tiek defliacijos procesai, tačiau perskaičiavimas per Sutarties vykdymo laikotarpį niekada nebuvo atliekamas. Be to, Sutarties 15 punkte nustatyta, jog nuompinigius už einamąjį mėnesį Nuomininkas sumoka į Nuomotojo sąskaitą ne vėliau kaip iki kito (po einamojo) mėnesio 25 dienos. Šiuo konkrečiu atveju, Sutarties galiojimo metu pateikiant sąskaitas už nuomą UAB „Versuva“ niekada nuomos mokesčio dydžio neperskaičiavo ir į sąskaitas jo neįtraukė. Be to, Sutarties 20.3 p. buvo numatyta, kad nuomotojas per trisdešimt dienų nuo administracinių patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos privalo Sutartį įregistruoti viešajame registre. Sutartis su Telšių AVMI įregistruota, o šalies pakeitimas neregistruotas, tol kol nuomininkas 2020 m. balandžio 15 d. raštu nepateikė pretenzijos bei nenurodė pažeidimo pašalinimo termino. Taip pat nurodo, kad Sutarties 20.4 p. buvo numatytas nuomotojo įsipareigojimas daryti kapitalinį remontą bei išnuomotų administracinių patalpų ir jų priklausinių, inžinerinių komunikaciją, sanitarinių mazgų, elektros perdavimo ir ryšių įtaisų einamąjį remontą nerečiau, kaip kas 5 metai, šalių sudaromai komisijai nustačius remonto poreikio būtinumą. Atsižvelgiant į Klaipėdos AVMI 2017 m liepos 21 d. toks remontas buvo atliktas pirmo aukšto dalyje, tačiau kitose patalpose per visą naudojimo laikotarpį einamasis remontas atliekamas nebuvo. Akivaizdu, jog ieškovei neperskaičiavus kiekvienais einamaisiais metais nuomos mokesčio bei jo neįtraukus į kiekvieną mėnesį pateikiamas sąskaitas, laikoma, jog Nuomotojas atsisakė nuomos perskaičiavimo reikalavimo teisės. Ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalavimui dėl skolos už perskaičiuotą nuomos mokestį priteisimo, atsakovei nekyla pareiga sumokėti minėtą mokestį, todėl ieškovės ieškinys turi būti atmestas. Ieškovė nepagrįstai perskaičiuodama nuomos mokestį vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo“ nustatyta skaičiavimo tvarka. Be to, 2011 m. sausio 3 d. Susitarime dėl Sutarties pakeitimo buvo nustatyta, jog nurodomas 26 Lt nuomos mokesčio dydis per mėnesį už išnuomotų patalpų kv. m. - tai bazinis dydis. Bazinis - suprantamas kaip pagrindinis, sudarantis ko nors pagrindą, todėl šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog dydis, kuris būtų buvęs pagrindu perskaičiuoti nuomos mokestį, jeigu tokia būtų buvusi šalių valia, būtų 26 Lt. Nuomos mokestis apskaičiuojamas atitinkamą patalpų plotą dauginant iš bazinio dydžio. Sutartimi išnuomotų patalpų plotas – 1 485,82 kv. m., nuomos mokestis - 26 Lt už kiekvieną patalpų kvadratinį metrą, todėl bendras nuomos mokesčio dydis buvo 38 631,32 Lt (1 485,82 kv. m. x 26 Lt), t. y. 11 188,40 Eur. Taip pat nurodo, kad nesutinka su ieškovės reikakalavimu priteisti 8 proc. metines palūkanas. Pažymi, kad Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo sritis apibrėžta plačiai - jis taikomas „visiems< ... > komerciniams sandoriams", kurie atitinka jo 2 straipsnio l dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas šio įstatymo l straipsnio 3 dalyje. Sandorio patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: l) sutarties subjektinės sudėties - toks sandoris turi būti sudarytas tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinio sandorio kriterijaus; 3) sandorio dalyko - pagal sandorį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sandorio atlygintinumo. Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis. Šiuo konkrečiu atveju, tarp šalių sudarytas sandoris negali būti vertinamas kaip komercinis, kadangi nėra susijęs su abiejų šalių verslu, t. y. išnuomotos patalpos iš esmės naudojamos administracinei veiklai, todėl esant minėtoms aplinkybėms negali būti taikomos ieškovo prašomo dydžio palūkanos.

5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad ieškovei 2022 m. liepos 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikus atitinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus ir pareikalavus sumokėti nuomos mokestį (perskaičiuotą dalį) pagal 2005 m. vasario 24 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartis), atsakovė į šį reikalavimą atsiliepė 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu pareikšdama, jog nuomos mokesčio nemokės, o atsisakymo mokėti motyvu nurodė būtent iš esmės tą pačią poziciją dėl sutarties sąlygų aiškinimo, kuri dabar yra išdėstyta atsiliepime. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės pozicija buvo atskleista iki ieškovė kreipėsi į teismą, ieškovė dėl šių argumentų jau yra pasisakiusi savo ieškinyje, todėl jų iš esmės nekartoja. Ieškovė ir atsakovė nėra raštu susitarę dėl Sutarties 15 punkto pakeitimo, ką pripažįsta ir pati atsakovė atsiliepime, todėl dėl ieškovės teisės gauti nuomos mokestį spręstina būtent pagal Sutarties 15 punkto sąlygas ir šiuo atveju nėra teisinio pagrindo spręsti, jog ieškovė prarado aptariamą reikalavimo teisę vien tik dėl nuomos mokesčio pareikalavimo momento 2022 metais. Pareikalavimo momentas sumokėti perskaičiuotą nuomos mokesčio dalį teisine prasme neturi bei negali turėti jokios reikšmės. Atsakovė visiškai neteisi teigdama, jog ieškovė pareikalavo nuomos mokesčio tik po to, kai atsakovė, besibaigiant nuomos terminui, nesutiko pratęsti Sutartyje numatyto nuomos termino galiojimo. Dar 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė teikė prašymą (reikalavimą) dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo ir mokėjimo, tačiau atsakovė, pripažindama savo pareigą mokėti perskaičiuotą nuomos mokesčio dalį, paprašė nuomos mokesčio neperskaičiuoti, nes tuo metu neva tai neturėjo finansinių galimybių sumokėti nuomos mokestį. Atsakovės argumentai taipogi pripažintini nepagrįstais, kadangi ieškovės teisė ir tvarka perskaičiuoti nuomos mokesčio dydį yra aiškiai numatyta Sutarties 15 punkte, o pats nuomos mokesčio perskaičiavimas atliktas vadovaujantis ta pačia Sutarties sąlyga, atsižvelgiant į objektyvią faktinę aplinkybę – vidutinio metinio vartotojų kainų indekso (VKI) pokytį, bei atitinkant teisinius klausimus aiškinančio kasacinio teismo išaiškinimus dėl teisės taikymo, t. y. perskaičiavimo tikslo, tvarkos. Perskaičiavimo tvarka atitinka ne tik Sutarties 15 punktą, tačiau ir pačią perskaičiavimo esmę (tikslą) pagal kasacinio teismo išaiškinimus pateiktus sprendžiant iš esmės tokį pat, teisės ir faktinių aplinkybių aspektu, teisinį ginčą civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2013. Atmestini atsakovės argumentai, jog negali būti analogijos taikymo pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo“ 6 punktą, nes kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2013 yra aiškiai nurodęs, jog sprendžiant nuomos mokesčio (periodinių mokėjimų mokamų už ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį) perskaičiavimo klausimą, pagal sutartį susitarus naudoti vidutinį metinį VKI, analogija turi būti taikoma. Atsakovė atitinka viešojo subjekto sampratą ir komercine sutartimi kvalifikuojami visi sandoriai sudaryti viešojo subjekto su ūkio subjektu, jeigu tik pagal šį sandorį yra atliekami mokėjimai už prekes, paslaugas ar atliktus darbus. Kvalifikavimui neturi reikšmės atsakovės nurodoma išnuomotų patalpų paskirtis ar atsakovės patalpose vykdyta veikla, nes esminis kvalifikavimo požymis yra sandorių atlygintinumas, todėl MAKSVPĮ gali ir turėtų būti taikomas sprendžiant dėl procesinių palūkanų dydžio. Be to, ieškovė ieškinyje suformulavo alternatyvų procesinį prašymą, t. y. tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog MAKSVPĮ negali būti taikomas procesinėms palūkanoms, tuomet teismo prašoma priteisti 5 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nustatytas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį.

6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad priešingai negu nurodoma dublike, pagrįstai keliamas Sutarties sąlygų aiškinimo klausimas ir sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina aiškintis šalių sudarytos sutarties sąlygas ir turinį. Be to, aiškinantis sutarties turinį ir sąlygas, būtina atsižvelgti ne tik į pažodinį sutarties tekstą, ar tai, kaip jo turinį traktuoja ieškovė, tačiau ir į tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, šalių derybas dėl sutarties sudarymo/pakeitimo, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Nesutinka su dubliko teiginiu, jog ieškovė ir atsakovė nėra raštu susitarę dėl Sutarties 15 punkto pakeitimo, todėl dėl ieškovės teisės gauti nuomos mokestį spręstina būtent pagal Sutarties 15 punkto sąlygas ir šiuo atveju nėra teisinio pagrindo spręsti, jog ieškovė prarado aptariamą reikalavimo teisę vien tik dėl nuomos mokesčio pareikalavimo momento 2022 metais. Šiuo konkrečiu atveju būtina atkreipti dėmesį į Sutarties 15 punkto nuostatos turinį. Sutarties 15 punkte nustatyta, jog nuompinigius už einamąjį mėnesį Nuomininkas sumoka į Nuomotojo sąskaitą ne vėliau kaip iki kito (po einamojo) mėnesio 25 dienos. Šiuo konkrečiu atveju, Sutarties galiojimo metu pateikiant sąskaitas už nuomą ieškovė niekada nuomos mokesčio dydžio neperskaičiavo ir į sąskaitas jo neįtraukė. Nuomotojui nusprendus perskaičiuoti nuomos mokestį, jis privalo nuomininkui pateikti sąskaitas apmokėjimui su perskaičiuotu nuomos mokesčiu, o tai, kaip minėta, šiuo atveju niekada nebuvo daroma. Minėtos aplinkybės suponuoja akivaizdžią išvadą, jog šalių elgesys po sutarties sudarymo įrodo, kad nuomotojas buvo atsisakęs nuomos įkainio perskaičiavimo. Šiuo konkrečiu atveju Nuomotojas nuomos mokesčio kiekvienais einamaisiais metais neperskaičiavo bei jo neprašė sumokėti kiekvieną mėnesį, todėl 2022 m. liepos mėnesį vienašališkai perskaičiuotas nuompinigių dydis negali būti laikomas sąžiningu sutarties vykdymu. Taip pat nesutinka su dubliko teiginiu, jog ieškovės nurodoma perskaičiavimo tvarka atitinka ne tik Sutarties 15 punktą, tačiau ir pačią perskaičiavimo esmę (tikslą) pagal kasacinio teismo išaiškinimus pateiktus sprendžiant iš esmės tokį pat, teisės ir faktinių aplinkybių aspektu, teisinį ginčą civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2013, t. y. ieškovė remiasi teismo precedentu. Atsakovė nesutinka su dubliko teiginiu, jog pradinė/bazinė nuomos mokesčio suma kaskart einamaisiais metais turi būti perskaičiuojama taikant vidutinį metinį VKI ir kiekvieną kartą perskaičiuojama, po pirmojo perskaičiavimo, ne pradinė nuomos mokesčio suma, o jau prieš tai perskaičiuota nuomos mokesčio suma ir tokiu pat principu perskaičiavimas atliekamas visą nuomos laikotarpį. 2011 m. sausio 3 d. Susitarime dėl Sutarties pakeitimo buvo nustatytas bazinis dydis. Bazinis dydis yra suprantamas kaip pagrindinis, sudarantis ko nors pagrindą, todėl šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog dydis, kuris būtų buvęs pagrindu perskaičiuoti nuomos mokestį, jeigu tokia būtų buvusi šalių valia, būtų 26 Lt. Įvertinant minėtas aplinkybes, akivaizdu, jog vartotojų kainų indeksas, kuris galėjo būti taikomas pagal Sutarties nuostatas, jei šalys nebūtų atsisakiusios minėtos nuostatos, buvo toks, koks nurodytas atsakovės atsiliepimo 32 punkte. Pažymi, jog ieškovės reikalavimų patenkinimas nesant tam tinkamo pagrindo reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą atsakovės sąskaita. Mano, kad ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo turėtų būti atmesti, atmetant ir išvestinius reikalavimus dėl palūkanų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Nustatyta, kad 2005 m. vasario 24 d. UAB „Progresyvus verslas“ (teisių ir pareigų perėmėja UAB „Versuva“) ir Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (teisių ir pareigų perėmėja Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) sudarė negyvenamųjų patalpų (administracinės patalpos ir garažas), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2005 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytas patalpų perdavimo priėmimo aktas. Ieškovė ir atsakovė susitarė dėl 15 metų nuomos termino ir atitinkamai 26 Lt mėnesio nuomos mokesčio už vieną patalpų kvadratinį metrą. 2010 m. sausio 8 d. ieškovė ir atsakovė susitarė pakeisti atitinkamas Sutarties sąlygas, įskaitant sutartines sąlygas dėl nuomos termino ir nuomos mokesčio, t. y. šalių susitarimu pakeistas Sutarties 11 punktas numatant, jog nuomos terminas yra 16 metų, o taip pat pakeistas Sutarties 15 punktas numatant, jog atitinkamu laikotarpiu (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d.) bus taikomas mažesnis (23 Lt) nuomos mokestis bei susitarta dėl nuomos mokesčio dydžio (sumos) perskaičiavimo kiekvienais metais, pradedant 2012 metais, taikant Lietuvos vartotojų kainų indeksą. Sutarties 27 punktu šalys susitarė, kad visi Sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų Šalių. Vadovaujantis Sutarties 11 punktu, 17 metų nuomos terminas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 1 d., o atsižvelgiant į išnuomotų patalpų plotą, t. y. 1 485,82 kv. m. ir susitartą 26 litų nuomos mokestį už kiekvieną patalpų kvadratinį metrą, pradinis (bendras) nuomos mokesčio dydis buvo (yra) 38 631,32 Lt (1 485,82 kv. m. x 26 Lt) arba tai būtų 11 188,40 Eur (38 631,32 / 3,45280) ir šis pradinis nuomos mokesčio dydis Nuomotojo perskaičiuotinas atsižvelgiant į Sutarties 15 punkte numatytas sąlygas. 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama įforminti nuomos mokesčio perskaičiavimą. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu nurodė, jog pagal Sutarties sąlygas nuomos mokesčiui perskaičiuoti jokie papildomi susitarimai neturi būti sudaromi, tačiau tuo pačiu nurodė, kad tuo metu neturi finansinių galimybių sumokėti perskaičiuotą nuomos mokestį, todėl paprašė nuomos mokesčio neperskaičiuoti. 2022 m. liepos 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė, perskaičiavusi pradinį nuomos mokestį pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis dėl vidutinės metinės infliacijos (apskaičiuotos pagal VKI), pareikalavo atsakovės sumokėti perskaičiuoto nuomos mokesčio, pradedant 2012 metais, nesumokėtą 167 830,84 Eur dalį.

Dėl ginčo

8. Ieškovė prašo priteisti perskaičiuoto nuomos mokesčio, pradedant 2012 metais, nesumokėtą 167 830,84 Eur dalį. Nurodo, kad 2010 m. sausio 8 d. ieškovė ir atsakovė susitarė pakeisti atitinkamas Sutarties sąlygas, įskaitant sutartines sąlygas dėl nuomos termino ir nuomos mokesčio, t. y. šalių susitarimu pakeistas Sutarties 11 punktas numatant, jog nuomos terminas yra 16 metų, o taip pat pakeistas Sutarties 15 punktas numatant, jog atitinkamu laikotarpiu (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d.) bus taikomas mažesnis (23 Lt) nuomos mokestis bei susitarta dėl nuomos mokesčio dydžio (sumos) perskaičiavimo kiekvienais metais, pradedant 2012 metais, taikant Lietuvos vartotojų kainų indeksą.

9. Atsakovė su ieškovės nuomos mokesčio perskaičiuotu mokesčiu nesutinka, nurodo, kad pagal 2011 m. sausio 3 d. Susitarimą dėl Sutarties pakeitimo buvo sutarta, jog nuo 2012 metų įkainis perskaičiuojamas kiekvienais einamaisiais metais proporcingai Lietuvos Respublikos Statistikos departamento nustatytam ir paskelbtam vidutiniam metiniam Lietuvos vartotojų kainų indekso padidėjimui ar sumažėjimui per praėjusius kalendorinius metus, t. y. šalys susitarė, jog jei Lietuvos Respublikoje yra infliacija, mokestis didinamas, jei defliacija, tai mažinamas. Kadangi ieškovė sutartyje numatyta tvarka šia teise nepasinaudojo, todėl ji prarado teisę reikalauti sutarties įkainių perskaičiavimo už visą sutarties laiką pradedant 2012 metais.

10. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai.

11. Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pažymėtina, kad kilus ginčui dėl sutarties, jos sąlygose nustatyti šalių įsipareigojimai aiškintini pagal sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš sutarties sudarymą ir po jo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

12. Iš bylos duomenų matyti, kad 2011 m. sausio 3 d. ieškovė ir atsakovė Papildomu susitarimu prie 2005 m. vasario 24 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties NR. (duomenys neskelbtini) susitarė pakeisti atitinkamas Sutarties sąlygas, t. y. Sutarties 15 punkto pirmąjį sakinį pakeisti tokiomis nuostatomis: „Laikotarpiu nuo 2010 sausio l d. iki 2011 sausio l d. nuomos mokestis už išnuomotų patalpų l kv. m. yra 23 (dvidešimt trys) Lt per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio l d. iki nuomos termino pabaigos nuomos mokestis už išnuomotų patalpų l kv. m. yra 26 (dvidešimt šeši) Lt per mėnesį - tai bazinis nuomos dydis, nuo kurio, Nuomotojas, pradedant 2012 metais, perskaičiuoja nuomos mokestį kiekvienais einamaisiais metais proporcingai Lietuvos Respublikos Statistikos departamento nustatytam ir paskelbtam vidutiniam metiniam Lietuvos vartotojų kainą indekso padidėjimui ar sumažėjimui per praėjusius kalendorinius metus“. Taigi iš nurodyto pakeisto Sutarties 15 punkto akivaizdu, kad šalys susitarė kiekvienais einamaisiais metais perskaičiuoti nuomos mokestį. Tačiau ieškovė tik 2022 m. liepos 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad perskaičiavo pradinį nuomos mokestį pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis dėl vidutinės metinės infliacijos (apskaičiuotos pagal VKI) ir nurodė atsakovei sumokėti perskaičiuoto nuomos mokesčio, pradedant 2012 metais, nesumokėtą 167 830,84 Eur dalį. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pagal pakeistą Sutarties 15 punktą neperskaičiavo kiekvienais einamaisiais metais nuomos mokesčio, nuomos mokestį perskaičiavo tik 2022 m. liepos mėn.

13. Teismas pažymi, kad šalių Sutarties pakeista 15 punkto sąlyga dėl nuomos mokesčio kiekvienais metais perskaičiavimo svarbi tuo, kad ieškovei perskaičiavus nuomos mokestį atsakovė sprendžia, ar išsaugoti nuomos sutartį su ieškove ar spręsti klausimą dėl jos nutraukimo. Šią aplinkybę nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėdamas, kad ieškovei perskaičiavus mokestį ir esant žymiam mokesčio padidėjimui, akivaizdu, kad atsakovė būtų sprendusi klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovei neperskaičiavus nuomos mokesčio kiekvienais metais, kaip numatyta 2011 m. sausio 3 d. Susitarime, atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė už praėjusius kalendorinius metus nereikalaus perskaičiuoto padidėjusio nuomos mokesčio. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovei kiekvienais metais neperskaičiavus nuomos mokesčio, ji neteko teisės reikalauti nuomos mokesčio už praėjusius metus, išskyrus perskaičiuoto nuomos mokesčio už 2022 metus. Iš byloje esančios perskaičiuoto nuomos mokesčio lentelės matyti, kad už 2022 metus perskaičiuoto mokesčio suma yra 19 776,40 Eur, todėl būtent šią sumą ir yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti.

14. Atsakovė teigia, kad 2011 m. sausio 3 d. Susitarime dėl Sutarties pakeitimo buvo nustatyta, jog ,, < ... > Nurodomas 26 Lt nuomos mokesčio dydis per mėnesį už išnuomotų patalpų kv. m. - tai bazinis dydis < .. >“. Bazinis - suprantamas kaip pagrindinis, sudarantis ko nors pagrindą, todėl akivaizdu, jog dydis, kuris būtų buvęs pagrindu perskaičiuoti nuomos mokestį, jeigu tokia būtų buvusi šalių valia, būtų 26 Lt. nuomos mokestis apskaičiuojamas atitinkamą patalpų plotą dauginant iš bazinio dydžio. Sutartimi išnuomotų patalpų plotas – 1 485,82 kv. m., nuomos mokestis - 26 Lt už kiekvieną patalpų kvadratinį metrą, todėl bendras nuomos mokesčio dydis buvo 38 631,32 Lt (1 485,82 kv. m. x 26 Lt), t. y. 11 188,40 Eur.

15. Teismas pažymi, kad ieškovė ieškinio 10 punkte paaiškino nuomos mokesčio perskaičiavimo principą, tai yra, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutarties 15 punktą, nuomos mokesčio perskaičiavimas pradedamas nuo 2012 metų, tai tais einamaisiais metais paskelbtas vidutinis metinis VKI, t.y. dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykio pokytis, o būtent 2011 metų kainų lygis lyginant su 2010 metais, buvo 4,1 procento, todėl atitinkamai už 2012 metus pirminis mėnesio nuomos mokestis (11 188,40 eurų) proporcingai didinamas 4,1 procento (458,72 eurų), po ko gaunama perskaičiuota 11 647,12 eurų vieno mėnesio nuomos mokesčio 2012 metais reikšmė (dydis); tokiu pat principu, atsižvelgiant į einamaisiais 2013 metais paskelbtą vidutinį metinį VKI pokytį (2012 metų kainų lygis lyginant su 2011 metais), kuris buvo 3,1 procento, atitinkamai už 2013 metus nuomos mokestis (11 647,12 eurų) proporcingai didinamas 3,1 procento (361,06 eurų), po ko gaunama perskaičiuota 12 008,18 eurų vieno mėnesio nuomos mokesčio 2013 metais reikšmė (dydis); ir taip toliau skaičiuojant iki Sutarties termino pabaigos – 2022 m. rugpjūčio 1 d. Ši perskaičiavimo tvarka atitinka periodinių išmokų, mokamų ilgiau kaip vienerius metus principus analogijos būdu taikant Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo“ 6 punktą, t. y. antraisiais mokėjimo perskaičiavimo metais perskaičiuojama ne pradinė, bet paskesnė įmoka (mokėjimas), t. y. perskaičiuojamas pirmaisiais perskaičiavimo metais perskaičiuotas periodinis mokėjimas ir t.t.

16. Šiuos ieškovės argumentus patvirtina ir kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2013, kur, be kita ko, nurodyta, kad indeksavimas yra įstatymais arba sutartimis nustatomos priemonės, kuriomis siekiama suderinti ekonominį gyvenimą su infliacijos procesais, eliminuojant infliacinį pajamų perskirstymą. Naudojant indeksavimą išmokant įvairias pajamas, sutartys automatiškai koreguojamos, kainų indeksui pasikeitus. Jis yra procentais išreikštas skaitinis rodiklis, apibūdinantis kainos kitimą laiko atžvilgiu; išankstinis šalių susitarimas indeksuoti pagal sutartį priklausančias mokėti periodines išmokas šalims tampa privalomas, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl atsiradus pagrindui indeksuoti periodinį mokėjimą, jį indeksavus, mokėjimą turintis atlikti nuomininkas privalo vykdyti sutartį ir mokėti indeksuotą nuomos mokestį be jokio papildomo sutarties pakeitimo ar susitarimo; ir galiausiai kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai periodinės išmokos mokamos ilgiau negu vienerius kalendorinius metus, antraisiais kalendoriniais metais indeksuojama ne pradinė, bet paskesnė, t.y. pirmaisiais indeksavimo metais perskaičiuota, periodinė išmoka ir t.t. Šias išvadas kasacinis teismas, be kitų argumentų, taip pat motyvavo nurodymu, jog dėl indeksavimo tvarkos turi būti (ir yra) taikomas analogijos būdu Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo“ 6 punktas.

17. Teismo vertinmu, aptartu teisminiu precedentu yra pagrindas vadovautis sprendžiant ieškovės ir atsakovės ginčą.

18. Tačiau teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-186-2009; ir kt.). Iš faktinių kasacinio teismo bylos Nr. 3K-3-311/2013 aplinkybių matyti, kad nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje PVM sąskaitos faktūros buvo teikiamos su perskaičiuoto mokesčio dydžiu, o nagrinėjamoje byloje ieškovė PVM sąskaitas faktūras atsakovei teikė neperskaičiavusi nuomos mokesčio, todėl ši kasacinio teismo nutartis nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma visa apimtimi.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 19 776,40 Eur skolos.

Dėl palūkanų

20. Atsakovė teigia, kad 8 proc. palūkanas ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis. Šiuo konkrečiu atveju, tarp šalių sudarytas sandoris negali būti vertinamas kaip komercinis, kadangi nėra susijęs su abiejų šalių verslu, t. y. išnuomotos patalpos iš esmės naudojamos administracinei veiklai, todėl negali būti taikomos ieškovės prašomo dydžio palūkanos.

21. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAKSVPĮ) 1 straipsnio 1 dalyje numatytas šio įstatymo tikslas - nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai; o 2 straipsnio 1 dalyje atskleista komercinės sutarties samprata, t. y. ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai, taigi atsakovė atitinka viešojo subjekto sampratą, šalių sudaryta nuomos sutartis atitinka komercinės sutarties sampratą. Kvalifikavimui neturi reikšmės atsakovės nurodoma išnuomotų patalpų paskirtis ar atsakovės patalpose vykdyta veikla, esminis požymis yra sandorio atlygintinumas, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 8 proc. palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

22. MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorius įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Ši pinigų suma yra savarankiška ir priteistina atskirai nuo kitų bylinėjimosi išlaidų (MAKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų argumentų

23. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de H. vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

25. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 4 234 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 2 234 Eur žyminio mokesčio ir 2000 Eur teisinės pagalbos išlaidų), atsakovė patyrė 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tenkinus 12 proc. ieškovės reikalavimų ieškovei iš atsakovės priteistina 508,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versuva“ iš atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 19 776,40 Eur skolos, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos 19 776,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidų ir 508,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš uždarosios akcinės bendrovės „Versuva“ 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.