Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-16 · Civilinė byla Nr. 2A-2437-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-26Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-16
Bylos Nr.
2A-2437-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-06740-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Atsakovas
B. J. Č.
Ieškovas
L. S.
Civilinė byla Nr.2A-2437-577/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06740-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.;63.1.; (S) 121.19.6.; 121.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui B. J. Č. dėl skolos, delspinigių ir metinių palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas L. S. prašė priteisti iš atsakovo B. J. Č. 41 00 eurų, kas atitinka 141 450,00 Lt skolą, 8 487,00 Lt metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. liepos 29 d., 1 320 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. balandžio 30 d. šalys pasirašė susitarimą dėl to, jog B. J. Č. besąlygiškai įsipareigoja grąžinti skolą 41 000 EUR pagal suderintą grafiką iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pasak ieškovo, paskola 45 000 EUR buvo suteikta 2011 m. rugsėjo 29 d., tačiau iki susitarimo pasirašymo grąžinta tik 4 000 EUR. Ieškovas paaiškino, kad ne vieną kartą yra skolinęs pinigų atsakovui, tačiau paskolos rašteliai ir susitarimai nebūdavo pasirašomi, atsakovu pasitikėjo, kadangi iš ieškovo pasiskolintas lėšas grąžindavo laiku. Kadangi atsakovas negrąžino paskolos nuo 2011 m. rugsėjo 29 d., todėl ieškovo reikalavimu buvo pasirašytas susitarimas 2012 m. balandžio 30 d. Atsakovas įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 31 d. grąžinti visą pasiskolintą sumą ir sumokėti palūkanas, jei bus pažeistas paskolos grąžinimo grafikas, o įrašas dėl 0,02 procentų už dieną laikytinas šalių susitarimu dėl metinių palūkanų dydžio. Įrašai ranka 2012 m. balandžio 30 d. susitarime padaryti paties atsakovo – surašytas įsipareigojimas grąžinti skolą iki 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau susitarimas nebuvo vykdomas. Ieškinio reikalavimus ieškovas grindė Civilinio kodekso 6.210, 6.870, 6.872, 6.874 str. nuostatomis bei rašytiniu susitarimu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. preliminariu teismo sprendimu ieškinys buvo visiškai patenkintas.

Atsakovas B. J. Č. pareiškė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. preliminaraus teismo sprendimo. Atsakovas nurodė, kad jokių pinigų iš ieškovo nesiskolino, aiškino, kad tariama skola ir besąlyginis įsipareigojimas grąžinti buvo duodamas kaip jo asmeninė garantija už verslo sandorį, kurį sukūrė ir inicijavo pats ieškovas. Verslo sandoriui neįvykus, pasak atsakovo, ieškovas suklastojo pasirašytą vekselio formos raštelį, prirašydamas antrąją raštelio pastraipą, kurioje nurodomos skolos negrąžinimo pasekmės. Atsakovas prašė skirti ekspertizę, kad būtų nustatytas raštelio suklastojimo faktas. Be to, atsakovas pažymėjo, kad neteisinga yra reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui.

Atsiliepimas

Ieškovas L. S. atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad nesutinka su pateiktais prieštaravimais, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar reikšmingų argumentų, todėl preliminarus teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pasak ieškovo, atsakovo teikiama versija apie raštelio suklastojimą yra prasimanymas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas privalėjo savo pageidaujamą ekspertizę atlikti savo iniciatyva ir sąskaita, kai tik sužinojo apie jam pareikštą ieškinį.

Ieškovas L. S. ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė visiškai tenkinti ieškinio reikalavimus, remdamiesi ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus išdėstytais motyvais.

Atsakovo B. J. Č. atstovas ieškinio nepripažino, remdamasis prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad šalis siejo verslas (prekyba gėlėmis) ir faktiškai atsakovas negavo pinigų iš ieškovo, tačiau buvo pasirašytas susitarimas, kuriame įrašas – visa antra pastraipa (bylos lapas 11), jog paskola buvo suteikta 2011 m. rugsėjo 29 d., ir iki 2012 m. balandžio 30 d. grąžinta 4 000,00 EUR, bei dėl metinių palūkanų ir 0,02 procentų dydžio, jeigu bus pažeidžiamas skolos grąžinimo grafikas, – ieškovo įrašytas vėliau ir sutarties pasirašymo metu šio teksto nebuvo. Atsakovo atstovo teigimu, dokumentas suklastotas, todėl atsakovas reikavo skirti rašysenos ekspertizę, kuri nustatytų, kad antroji dalis teksto susitarime buvo parašyta vėliau, bet ne susitarimo pasirašymo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu preliminarų sprendimą, priimtą 2012 m. spalio 1 d. civilinėje byloje Nr.2-11088-141/2012, paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo B. J. Č. ieškovo L. S. naudai 41 000,00 EUR, kas atitinka 141 450 Lt skolą, 8 487 Lt metinių palūkanų, 1 320 Lt delspinigių, iš viso 151 257 Lt, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 151 257 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 4 514 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad įrašai ranka 2012 m. balandžio 30 d. susitarime padaryti paties atsakovo – surašytas įsipareigojimas grąžinti skolą iki 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau susitarimas nebuvo vykdomas. Tuo tarpu atsakovo pateiktas dokumentas (b.l. 36) šalių nepasirašytas, nurodyta data, paskolos suma ir grąžinimo terminas. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktame dokumente (b.l. 11) yra abiejų šalių parašai, teismui pateiktas dokumento originalas, todėl teismas šį dokumentą vertino kaip susitarimą dėl paskolos suteikimo atsakovui ir atsakovo įsipareigojimą grąžinti paskolą per šalių sutartą terminą bei sumokėti palūkanas tuo atveju, jeigu susitarimas nebus vykdomas. Pirmos instancijos teismo vertinimu, pateikti į bylą dokumentai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui suteikta ir negrąžinta paskola sudaro 41 000 EUR. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai remdamasis susitarimo sąlygomis ir Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis kreditavimo teisinius santykius, reikalauja priteisti iš atsakovo B. J. Č. skolą, netesybas ir metines palūkanas. Skundžiamu pirmos instancijos teismo sprendimu atsakovo B. J. Č. prieštaravimai buvo pripažinti nepagrįstais ir paneigti pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais bei bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis.

Šalies argumentai

Atsakovas B. J. Č. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat atsakovas prašo skirti dokumento rekvizitų ir medžiagų ekspertizę. Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi išimtinai tik ieškovo pateiktais argumentais ir motyvais, o atsakovo pateikti argumentai bei prašymas skirti ekspertizę buvo nepagrįstai atmesti. Atsakovas pabrėžia, kad suklastotas dokumentas, pavadintas sutartimi, negali būti laikomas galiojančiu, nes jis jokių pinigų iš ieškovo niekada nebuvo gavęs. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai užkirto jam galimybę teikti įrodymus dėl suklastojimo fakto. Taip pat, apelianto nuomone, teismas pažeidė ir teismingumo taisykles, nes priėmė ieškinį, kurio suma viršijo 150 000 Lt (CPK 27 str. 1 d.). Be to, pasak atsakovo, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir dalyje dėl priteistų palūkanų bei delspinigių priteisimo. Apelianto įsitikinimu, neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reiškia dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui bei kreditoriaus nepagrįstą praturtėjimą. Be to, apeliantas pažymi ir tai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovas nebuvo pateikęs prašymo dėl tų išlaidų priteisimo (CPK 98 str. 1 d.), taip pat nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys patirtas išlaidas už ieškinio parengimą.

Ieškovas L. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, atsakovas savo apeliacinio skundo nepagrindė jokiais teisiniais motyvais, nenurodė apeliacinio skundo pagrindo. Ieškovas pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, ieškovo nuomone, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas galėjo savarankiškai proceso pradžioje atlikti ekspertizę, tačiau nepageidavo savarankiškai rinkti įrodymus. Pasak ieškovo, atsakovo teiginiai dėl klastojimo yra melagingi ir prasimanyti, pareikšti siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą. Taip pat ieškovas nurodo, kad delspinigiai ir palūkanos yra paskaičiuoti už skirtingus laikotarpius, todėl jis neįžvelgia jokios dvigubos atsakomybės skolininko atžvilgiu.

Ginčijamas sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Vienas tokių įstatyminių pagrindų, kuriems esant sprendimas negalioja, yra rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Pažymėtina, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Pabrėžtina, kad CPK 27 straipsnio 1 punkte imperatyviai nurodoma, kad civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo 149 937 Lt sumai. Skolininkui pateikus prieštaravimus, teismui buvo pateiktas ieškinys, kurio suma sudarė 151 257 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas pažeidė teismingumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji ir taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šią nuostatą reiktų aiškinti sistemiškai su kitomis CPK nuostatomis. CPK 27 straipsnio 1 punkto nuostata imperatyviai numato, kad civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad CPK 439 str. reglamentuoja skolininko prieštaravimų teikimo teismui tvarką. To paties str. 3 d. nustato, kad teismas, gavęs skolininko prieštaravimus, privalo pranešti kreditoriui, kad jis turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena ir teismingumo taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį, t.y. kreditoriaus ieškinio, kurio suma viršija 150 000 Lt, priėmimo klausimas turi būti perduotas spręsti apygardos teismui pagal teismingumą. Taigi, išdavus teismo įsakymą ir gavus skolininko prieštaravimus, nagrinėjamu atveju pareikštas kreditoriaus ieškinys, viršijęs 150 000 Lt sumą, turėjo būti perduotas Vilniaus apygardos teismui.

Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi, o byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Vadovaujantis CPK 87str.1d.7p., atsakovui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. 6 p., 327 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą.Bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.Grąžinti atsakovui B. J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) jo sumokėtą 4025 Lt (keturi tūkstančiai dvidešimt penki litai) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Zita SmirnovienėHenrichas Jaglinskis