Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. G. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl 2016 m. gruodžio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Apeliantą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d. subendrinta administracine nuobauda - 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Apeliantas nubaustas už tai, kad 2016-11-22, apie 10.35 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkdamas kitą automobilį, nesuvaldė savo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir jį apgadino; be to, neblaivumą tikrintis atsisakė, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, draudimo poliso, techninės apžiūros talono, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 p. reikalavimus.Apeliaciniu skundu Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

3.1. Skunde jis nurodo, kad paprašė G. P., kad jo automobiliu nuvežtų jį iki parduotuvės. Važiuojant atgal visai netoli jo namų G. P. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Dėl eismo įvykio niekas nenukentėjo. Kadangi toje vietoje buvo nuolydis ir automobiliu buvo sunku išvažiuoti G. P. nuėjo į kaimą ieškoti, kas galėtų ištraukti automobilį, o jis liko prie automobilio. Jis sustabdė pravažiuojantį automobilį, kurio vairuotojo paprašė pagalbos, tačiau šis atsisakė padėti ir nuvažiavo. Jis sustabdyto automobilio vairuotojui nesakė, kad vairavo automobilį. Vėliau grįžus G. P. sustabdė dar vieną pravažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas padėjo ištraukti automobilį, o G. P. parvairavo jį į kiemą. Po pusvalandžio į jo namus atvyko policijos pareigūnai. Jis tuo metu su taip pat neblaiviu G. K. buvo savo namuose. Policijos pareigūnams kategoriškai neigė vairavęs automobilį, pripažįsta, kad su policijos pareigūnais nebuvo visiškai atviras bei blaškėsi, nes nenorėjo sukelti problemų G. P.. Kadangi jis neigė vairavęs automobilį, sustabdytas kelyje nebuvo, todėl atsisakė pasitikrinti girtumą. Nurodo, kad KET įpareigoja pasitikrinti girtumą tik vairuotojus. Jo akivaizdoje policijos pareigūnai jokių dokumentų nesurašinėjo ir jo neprašė jų pasirašyti. Pažymi, kad policijos pareigūnai buvo įsodinę G. K. į automobilį, tačiau iš jo jokio paaiškinimo nepaėmė, paaiškinimą policijos pareigūnams G. K. parašė tik kitą dieną.

3.2. Policijos pareigūnai jo nesupažindino su surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, nedavė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašo dėl ko jam nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimą teisme. Jam nepranešus apie bylos nagrinėjimą teisme buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės, nes jis negalėjo atvykti ir dalyvauti teismo posėdyje, teikti teismui paaiškinimų, įrodymų, kas įtakojo klaidingą aplinkybių išaiškinimą bei konstatavimą, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą. Pažymi, kad nėra jokių net ir netiesioginių įrodymų patvirtinančių jį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku vairavus automobilį dėl ko skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) viršininkas V. Mačėnas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, skirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 5 str. 4 d. numatyta, jog kitais, 5 str. 2 ir 3 d. nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, todėl atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, Apelianto skundas nagrinėjamas pagal ATPK nuostatas. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusio ATPK 248 str. buvo numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 str. 2 d. įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.Apeliantas skunde kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą iš esmės neigdamas, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku vairavo transporto priemonę. Taip pat nurodo, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam nebuvo pranešta, o byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Su skunde nurodytais procesiniais ATPK pažeidimais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Visų pirma, Apeliantas nurodė, kad jam apie bylos nagrinėjimą nebuvo žinoma bei byla buvo išnaginėta jam nedalyvaujant. ATPK 272 str. 1 d. buvo nurodyta, kad Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą <...>. Iš bylos matyti, kad Apeliantas apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką pirmos instancijos teisme nebuvo informuotas tinkamai. Ant administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra jo parašų, jame tik nurodyta, kad Apeliantas pasirašyti atsisakė. Tuo tarpu Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kad jam iš viso nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūnai jam šio administracinio teisės pažeidimo protokolo nedavė pasirašyti, taip pat nedavė jam šio administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijos. Iš byloje esančių dokumentų šiuos Apelianto teiginius paneigti negalima. Iš bylos taip pat matyti, kad Apeliantui išsiuntus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje jis iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, pateikė apeliacinį skundą, kas duoda pagrindą išvadai, jog jis nėra abejingas savo padėčiai bei žinodamas apie jo administracinės bylos nagrinėjimą galimai būtų teismo posėdyje dalyvavęs ar užtikrinęs, kad jo interesai būtų atstovaujami. Pažymėtina ir tai, kad teismas net nesiuntė jam šaukimo į teismo posėdį bei nesiėmė jokių kitų priemonių informuoti jį apie jo bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu, teismas nesilaikė ATPK 280 str. 3 p. numatytos pareigos pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą metu įsitikinti ar tinkamai pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą. Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas teismų praktikoje yra laikomas esminiu procesinių normų pažeidimu, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Iš bylos matyti, kad apylinkės teismo atliktas byloje surinktų įrodymų tyrimo ir vertinimo procesas apsiribojo tik vienu sakiniu, kuriame buvo apibendrintai išvardinta rašytinė bylos medžiaga net be nuorodų, kur minėti rašytiniai įrodymai yra byloje. Teismas nutarimą faktiškai priėmė tik vadovaudamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jų neanalizuodamas, neaptardamas jų turinio, savo išvadų visiškai nemotyvuodamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 126 str. 4 d. numatyta pakankamai griežta administracinė atsakomybė. Todėl, pirmos instancijos teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, turėtų bylos įrodymus vertinti ne formaliai, o stengtis juos išsamiai ištirti teismo posėdyje. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (administracinė byla Nr. N575-881/2009). Šiuo atveju Apelianto kaltė buvo įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, t. y. pats Apeliantas nebuvo sulaikytas už vairo neblaivus, nuo pat pradžių neigė padaręs aptariamus pažeidimus, todėl apylinkės teismas turėjo ypatingai kruopščiai ištirti byloje esančius įrodymus bei imtis priemonių pašalinti byloje esančius prieštaravimus. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Į juos turėtų atsižvelgti pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panaikinti 2016 m. gruodžio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą ir šią bylą grąžinti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.