- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- 1A-979-312-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00403-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Pažarskis, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- P. M.
- Civilinis ieškovas
- UAB „4 Finance“
- Kaltinamasis
- P. M., UAB „4 Finance“
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
- Kategorijos
- 14.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.4.6.3.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-979/2012
Teisėja Jovita Einikienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00403-2011-6
2012 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 1 d. areštu trisdešimčiai parų, 214 str. 1 d. areštu trisdešimčiai parų, 215 str. 1 d. areštu trisdešimt penkioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, ir nuteistajam paskirta subendrinta penkiasdešimties parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.
Nuosprendžiu taip pat iš dalies patenkintas civilinio ieškovo UAB „4 Finance“ ieškinys. Iš kaltinamojo P. M. UAB „4 Finance“ naudai priteista 750,00 Lt paskolos ir 500,00 Lt delspinigių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. jis 2011 metų sausio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apgaule, t. y. melagingai nurodydamas nukentėjusiajai I. B., jog prašomi internetinės bankininkystės naudotojo duomenys yra reikalingi jai norint užsidirbti pinigų, sužinojo šiuos duomenis gaudamas elektroniniu paštu ir taip neteisėtai įgijo bei laikė I. B. vardu išduotus AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (mobilaus ryšio telefono numerį, elektroninio pašto adresą, slaptažodį), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
Taip pat nuteistas už tai, kad jis neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. jis, 2011 m. sausio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, panaudodamas I. B. vardu išduotus AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (mobilaus ryšio telefono numerį, elektroninio pašto adresą, slaptažodį), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, savo kompiuteriu prisijungęs prie minėtos internetinės bankininkystės sistemos, atliko finansines operacijas - pervedė 0,01 Lt į Uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) „SMSCredit.lt“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); - pervedė 0,01 Lt į UAB „Moment Credit.lt“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); - pervedė 48,00 Lt į V. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); - pervedė 593,00 Lt į V. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis, 2011 m. sausio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai prisijungęs I. B. vardu prie AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės sistemos ir taip apgaule identifikavęs save kaip I. B., jos vardu sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SMSCredit.lt“, pagal kurią UAB „SMSCredit.lt“ į I. B. banko sąskaitą pervedė 750,00 Lt, kuriuos jis pervedė į V. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos vėliau išgrynino ir tokiu būdu apgaule užvaldė svetimą UAB „SMSCredit.lt“ priklausantį 750,00 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apjungiant šią bylą su baudžiamąja byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje argumentai nuteisti P. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. yra nenuoseklūs, nėra ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, byloje yra nemažai aplinkybių, leidžiančių abejoti kaltinimo sukčiavimu pagrįstumu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pats nukentėjęs M. R. kartu su M. K. ir A. G. kreipėsi į P. M. ir aktyviai kurstė jį atlikti neteisėtus veiksmus tikslu gauti turtinę naudą, bet gavus pranešimus apie įsiskolinimus kredito bendrovėms, nusprendė visą kaltę suversti kaltinamajam P. M.. Prieš nagrinėjamos baudžiamosios bylos iškėlimą, minėti asmenys daug kartų grasino nuteistajam susidorojimu, jeigu jis neprisiims pilnos atsakomybės dėl padarytos veikos. Dėl daromo poveikio ir bijodamas susidorojimo, nuteistasis buvo priverstas pripažinti savo kaltę.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pats M. R. kartu su M. K. ir A. G. suteikė P. M. savo ir nukentėjusios I. B. asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis, o iš jų prieštaringų paaiškinimų galima nustatyti, kad nuteistasis veikė bendro susitarimo pagrindu, jų vardu. Tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, ir pastarojo pusbrolio buvo susitarimas, kad P. M. atliks sukčiaus vaidmenį, o pinigus visi pasidalins. Skunde pabrėžiama, jog dalis įrodymų byloje gauta provokuojant nuteistąjį pripažinti jam inkriminuojamą sukčiavimą - apgaule užvaldyti pinigus (750,00 Lt paskolą) iš UAB „SMScredit.lt“. Pati nukentėjusioji negali tiksliai paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis nuteistasis galėjo gauti jos asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis. Šiuo metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. K. ir A. G. yra pripažinti nukentėjusiaisiais. Todėl skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas, leidęs konstatuoti sukčiavimo faktus, neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 20 str. nustatytų reikalavimų.
Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo ir liudytojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės, priimant nuosprendį. Be to, teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys. Tačiau šioje byloje atmetus nuteistojo ir nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų minėtus fragmentus, jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie panaudotą apgaulę, byloje nesurinkta. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama pažeista nuteistojo teisė į gynybą.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, gynėjo nuomone, yra konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes dėl P. M. padaryto sukčiavimo, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 10 str. 2 d., 20 str. 1, 4 ir 5 d. d., 22 str. 3 d., 44 str. 7, 8 d. nustatytus reikalavimus. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d.). Dėl to Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nuosprendis turi būti panaikintas, o baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apjungiant ją su baudžiamąja byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Vis dėlto pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas neriboja apeliacinės instancijos teismo veiksmų, tikrinant apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas kiekvienoje byloje, neatsižvelgdamas į tai, ar dėl jų gautas skundas, turi spręsti esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų klausimą. Taip pat Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 4 p. įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kai pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš nuteistojo gynėjo skundo yra pakankamai sunku suprasti, koks konkrečiai yra jame formuluojamas reikalavimas. Akivaizdu, jog ruošdamas apeliacinį skundą, gynėjas stokojo elementaraus atidumo, rėmėsi ir kitų baudžiamųjų bylų, kurios yra nagrinėjamos nuteistojo atžvilgiu, medžiaga tiksliai to neišskirdamas bei taip sudarydamas įspūdį, jog minėta medžiaga yra nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, bei įvardijo asmenis, kurie nenurodyti nei skundžiamame nuosprendyje, nei kaltinamajame akte ar kitoje baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos pirmosios instancijos teisme Nr. (duomenys neskelbtini)) medžiagoje. Pažymėtina, jog vienintele nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažinta I. B.. Nei M. K., nei A. G. baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje kaip nukentėjusieji ar liudytojai nefigūruoja, taip pat šioje byloje nėra nukentėjusiojo A. G.. Apeliaciniame skunde taip pat supainioti baudžiamųjų bylų numeriai, nes akivaizdu, jog apeliacinės instancijos teismas negali panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes šis nuosprendis yra priimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nesuprantamas gynėjo prašymas apjungti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) su baudžiamąja byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nėra įgaliotas taisyti apeliacinio skundo klaidų, o juo labiau baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui apjungti dvi skirtingas baudžiamąsias bylas, iš kurių viena net nėra apeliacinės instancijos teismo žinioje. Todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš esmės nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodoma, jog buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą ir prašoma panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį P. M. atžvilgiu.
Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. nuostatomis bei įvertinęs surinktų įrodymų visumą, pagrįstai P. M. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Nors apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas ir teigia, kad nuteistasis buvo įtrauktas į nusikalstamos veikos padarymą kitų asmenų, tame tarpe ir liudytojo M. R., o nuteistasis dėl jam daromo kitų asmenų poveikio ir baimės buvo priverstas prisiimti visą kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, ši versija yra laikytina deklaratyvia ir nepagrįsta jokiais byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimo ir laikymo, taip pat dėl neteisėto minėtų duomenų panaudojimo bei svetimo, UAB „SMSCredit.lt“ priklausančio 750,00 Lt vertės turto užvaldymo apgaule, yra visiškai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. M. kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai (b. l. 66, 72). Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teisme P. M. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir savo kaltę pripažino bei gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų (b. l. 135-136). Nuteistojo duotus parodymus visiškai patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, t. y. nukentėjusiosios I. B. pareiškimas (b. l. 7), 2011 m. sausio 27 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 13, 15), UAB „SMSCredit.lt“ pranešimas ir duomenys apie nukentėjusiosios I. B. vardu išduotą kreditą (b. l. 16 – 21), duomenys apie abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojamų judriojo ryšio telefonų aparatų IMEI numerius (b. l. 35 – 39), duomenys apie IP adresą (duomenys neskelbtini), iš kurio 2011 m. sausio 20 d. buvo prisiregistruota prie UAB „SMSCredit.lt“ (b. l. 44) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde nuteistojo kaltės klausimas taip pat nėra ginčijamas. Taigi, nors apeliaciniame skunde yra teisingai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo apkaltinamojo nuosprendžio grįsti liudytojų, kurie nebuvo apklausti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimu, lemiančiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumą. Akcentuotina, jog liudytojo M. R. ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra esminiai. Jie tik patvirtina aplinkybes, kurios ir taip buvo nustatytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausus nuteistąjį, nukentėjusiąją ir ištyrus baudžiamosios bylos rašytinę medžiagą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, ir be minėtų liudininkų parodymų, visiškai pakanka nuteistojo kaltei pagrįsti.
Kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, jog liudytojas M. R. ir kiti asmenys suteikė P. M. I. B. duomenis, reikalingus finansinei operacijai atlikti, įtikino nuteistąjį paimti paskolą I. B. vardu, o išgrynintus pinigus pasidalinti, nuteistojo kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str., 215 str. ir 182 str. nepanaikina. Pažymėtina, kad bet koks mokėjimo instrumentas (pvz., banko kortelė, prisijungimo kodai ir t. t.) nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas Lietuvos Respublikos BK 214 str. prasme, o šio instrumento panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti fiziniam asmeniui užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. Kadangi P. M. kredito bendrovei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklaidindamas UAB „SMSCredit.lt“ ir neteisėtai užvaldydamas jos turtą – 750,00 Lt, jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Akcentuotina, kad nukentėjusioji I. B. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog P. M. nepažįsta, be to, nukentėjusioji taip pat nurodė, kad jokio kredito pati neėmė ir savo duomenų P. M. ar kitiems asmenims greitojo kredito iš UAB „SMSCredit.lt“ paėmimui neperdavė, jokiais darbo pasiūlymais internetiniuose puslapiuose nesi domėjo ir savo duomenų niekam neperdavė. Abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisminio bylos nagrinėjimo, tiek apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nepasitvirtino ta aplinkybė, kad kaltinamasis I. B. internetinės bankininkystės naudotojo duomenis sužinojo melagingai jai nurodydamas, jog prašomi internetinės bankininkystės naudotojo duomenys yra reikalingi nukentėjusiajai norint užsidirbti pinigų. Tokiu būdu, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina, nustatant jog kaltinamasis P. M. nukentėjusiosios I. B. internetinės bankininkystės naudotojo duomenis neteisėtai sužinojo ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).
Pažymėtina, jog iš paties P. M. duotų parodymų matyti, jog jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suprato, kad turimi nukentėjusiosios duomenys yra gauti neteisėtai, jų panaudojimas gaunant greitąjį kreditą iš kredito bendrovės nukentėjusiosios vardu taip pat yra neteisėtas, o juo labiau, neteisėtas yra kito asmens vardu paimto greitojo kredito pasisavinimas. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, dėl neva kitų asmenų atlikto sukurstymo padaryti nusikalstamas veikas ir kitų asmenų dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, nėra tos aplinkybės, kurios šalintų nuteistojo atsakomybę. Atvirkščiai, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, dar sunkina nuteistojo padėtį, nes leidžia jo padarytas nusikalstamas veikas papildomai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., t. y. nusikaltimų padarymas bendrininkaujant.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio paminėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Minėto straipsnio 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apeliacinį skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. M. arešto bausmę, į minėtas aplinkybes atsižvelgė tinkamai ir nuteistajam už tris tyčines nusikalstamas veikas, padarytas iš savanaudiškų paskatų, kurių dvi yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, paskyrė itin švelnią bausmę. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nors apeliaciniame skunde iškelta versija iš esmės verčia abejoti nuteistojo nuoširdumu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė.
Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis gynėjo atsisakė (b. l. 62, 68). Baudžiamoji byla nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo pradėta 2012 m. birželio 26 d., dalyvaujant nuteistojo gynėjui (b. l. 134-139) ir išnagrinėta šio posėdžio metu. Nurodytos objektyvios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai paneigia apeliacinio skundo argumentą, apie neva pažeistą nuteistojo teisę į gynybą.
Vis dėlto konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinį ieškinį, pareikštą civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pripažinto UAB „4 Finance“ (b. l. 22, 24-30). Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis Nr. 2K-7-35/2011). Akcentuotina, kad delspinigiai pagal greitojo kredito sutartį nėra laikytini pajamomis ar civilinio ieškovo dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos patirtais nuostoliais. Pagal civilinio kodekso nuostatas, delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių, skirti nubausti arba paskatinti kitą sutarties šalį vykdyti sutartį, taigi jie kyla iš sutarties netinkamo vykdymo ir neįeina į nuostolių sąvoką, o iš to seka, jog delspinigiai, šiuo konkrečiu atveju, neįeina į turtinės žalos sąvoką. Akcentuotina ir tai, kad kartu su civiliniu ieškiniu civilinis ieškovas net nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių skaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, už kokį laikotarpį buvo paskaičiuoti delspinigiai, ar delspinigių dydis yra pagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra Vilniaus apskrities policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų skyriaus 1-ojo poskyrio viršininko 2011 m. vasario 1 d. raštas, kuriame prašoma civilinį ieškovą stabdyti delspinigių skaičiavimą (b. l. 9). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinio ieškovo naudai, be 750,00 Lt tiesioginės turtinės žalos atlyginimo, priteisė dar ir 500,00 Lt delspinigių. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas, netinkamai išsprendus kitus klausimus (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str. 3 p., 4 p.,
nutarė:
nuteistojo P. M. gynėjo Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeisti:
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje iš pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos pašalinti aplinkybę, kad P. M. nukentėjusiosios I. B. internetinės bankininkystės naudotojo duomenis sužinojo iš I. B. apgaule melagingai jai nurodydamas, jog prašomi internetinės bankininkystės naudotojo duomenys yra reikalingi jai norint užsidirbti pinigų, nustatant, kad šiuos duomenis, kaltinamasis neteisėtai sužinojo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nuosprendžio aprašomosios dalies pirmąją pastraipą, nustatančią P. M. padarytą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 214 str. 1 d., išdėstyti taip:
„P. M. neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. jis 2011 metų sausio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai sužinojęs nukentėjusiosios I. B. internetinės bankininkystės naudotojo duomenis, neteisėtai įgijo bei laikė I. B. vardu išduotus AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (mobilaus ryšio telefono numerį, elektroninio pašto adresą, slaptažodį), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.“
Civilinio ieškovo UAB „4 Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies – civilinio ieškovo naudai priteisti 750,00 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.