Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-457

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2005-11-18
Bylos Nr.: 1A-457
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Šiukšta (pirm.), Albinas Bielskis, Violeta Ražinskaite
Nuteistasis: V.Ž., M.Š., A.L., V.T.

Kategorijos

1.2.14.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)

Pranešejas L.Šiukšta Baudžiamoji byla Nr. 1A-457/2005Teiseja K.N.Paleckaite Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.1.; 1.2.14.6.; 1.2.14.7. (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. lapkricio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos,teiseju: Albino Bielskio, Violetos Ražinskaites,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Astai Paškevicienei,dalyvaujant prokurorui Linui Beleviciui,

gynejams Kestuciui Stasiuliui, Liudmilai Karvelienei, Laimai Balciunienei, Jolitai Urbaitytei,

nuteistiesiems V.Ž., M.Š., A.L., V.T.,vertejai Alvyrai Klipciuvienei,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju V.Ž., M.Š., A. L. ir V.T. apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo

V.Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- del G.K. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2001 m. rudens iki 2003 m. rugsejo 21 d. pagal LR BK 181 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams;

- del G.K. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. rugsejo 21 d. iki 2003 m. rugsejo 23 d. pagal BK 181 str. 2 d. laisves atemimu 3 metams ir 6 men.;

- del A.P. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2002 m. sausio 14-15 d. iki 2003 m. balandžio men. pradžios pagal BK 181 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams;

- del A.P. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. birželio 4-5 d. iki 2003 m. birželio vidurio pagal BK 181 str. 2 d. laisves atemimu 3 metams ir 6 men.;

- del S.B. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. balandžio menesio pabaigos iki 2003 m. rugsejo 15 d. pagal BK 181 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams;

- del V.S. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. rugsejo 16 d. iki 2003 m. rugsejo 23 d. pagal BK 181 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams ir 6 men.

Vadovaujantis BK 63 str., bausmes subendrinus dalinio sudejimo budu, galutine subendrinta bausme V.Ž. paskirta laisves atemimas 4 (ketveriems) metams, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

M.Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- del G.K. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2001 m. rudens iki 2003 m. rugsejo 21 d. pagal LR BK 181 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams;

- del G.K. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. rugsejo 21 d. iki 2003 m. rugsejo 23 d. pagal BK 181 str. 2 d. laisves atemimu 3 metams ir 6 men.;

- del A.P. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2002 m. sausio 14-15 d. iki 2003 m. balandžio men. pradžios pagal BK 181 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams;

- del A.P. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. birželio 4-5 d. iki 2003 m. birželio men. vidurio pagal BK 181 str. 2 d. laisves atemimu 3 metams ir 6 men.;

Žemesnės instancijos teismas

- del S.B. del turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. balandžio men. pabaigos iki 2003 m. rugsejo 15 d. pagal BK 181 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams;

- del V.S. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. rugsejo 16 d. iki 2003 m. rugsejo 23 d. pagal BK 181 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams ir 6 men.;

- del A.P. turto vagystes pagal BK 178 str. 1 d. laisves atemimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str., bausmes subendrinus dalinio sudejimo budu, galutine subendrinta bausme M.Š. paskirta laisves atemimas 4 (ketveriems) metams, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

A.L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- del G.K. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2001 m. rudens iki 2003 m. rugsejo 21 d. pagal LR BK 181 str. 1 d. laives atemimu 3 metams;

- del G.K. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. rugsejo 21 d. iki 2003 m. rugsejo 23 d. pagal BK 181 str. 2 d. laisves atemimu 3 metams ir 6 men.;

Žemesnės instancijos teismas

- del A.P. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2002 m. sausio 14-15 d. iki 2003 m. balandžio men. pradžios pagal BK 181 str. 1 d. laisves atemimo 3 metams;

- del A.P. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. birželio 4-5 d. iki 2003 m. birželio men. vidurio pagal BK 181 str. 2 d. laisves atemimu 3 metams ir 6 men.;

- del S.B. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. balandžio men. pabaigos iki 2003 m. rugsejo 15 d. pagal BK 181 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams;

- del V.S. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. rugsejo 16 d. iki 2003 m. rugsejo 23 d. pagal BK 181 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams ir 6 men.

Vadovaujantis BK 63 str., bausmes subendrinus dalinio sudejimo budu, galutine subendrinta bausme A.L. paskirta laisves atemimas 4 (ketveriems) metams, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

V.T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- del G.K. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2001 m. rudens iki 2003 m. rugsejo 21 d. pagal LR BK 181 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams;

- del G.K. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. rugsejo 21 d. iki 2003 m. rugsejo 23 d. pagal BK 181 str. 2 d. laisves atemimu 3 metams ir 6 men.;

- del A.P. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2002 m. sausio 14-15 d. iki 2003 m. balandžio men. pradžios pagal BK 181 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams;

- del A.P. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. birželio 4-5 d. iki 2003 m. birželio men. vidurio pagal BK 181 str. 2 d. laisves atemimu 3 metams ir 6 men.;

- del S.B. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. balandžio men. pabaigos iki 2003 m. rugsejo 15 d. pagal BK 181 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams;

- del V.S. turto prievartavimo laikotarpyje nuo 2003 m. rugsejo 16 d. iki 2003 m. rugsejo 23 d. pagal BK 181 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams ir 6 men.;

- del A.P. turto vagystes pagal BK 178 str. 1 d. laisves atemimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str., bausmes subendrinus dalinio sudejimo budu, galutine subendrinta bausme V.T. paskirta laisves atemimas 4 (ketveriems) metams, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

Taikant BK 72 str., iš V.Ž., M.Š., A.L. ir V.T. konfiskuota po 4550 Lt iš nusikalstamu veiku gautu pinigu.

Iš M.Š. ir V.T. solidariai priteista 110 Lt žalos atlyginimo A.P.

Išnagrinejusi byla, teiseju kolegija

Aprašomoji dalis

nustate:

Žemesnės instancijos teismas

M.Š., V.Ž., A.L. ir V.T. nuteisti už tai, kad tarpusavyje susitare ir veikdami kaip bendravykdytojai, neturedami teiseto pagrindo, savo naudai atvirai verte G.K. perduoti turta, panaudodami prieš G.K. psichine prievarta:

2001 m. rudeni M.Š., V.Ž., A.L. ir V.T., visi kartu atvyke i G.K. gyvenamaja vieta – (duomenys neskelbtini), pareikalavo jiems moketi 100 Lt kas savaite kaip mokesti už tai, kad G.K. galetu verstis prostitucija. Susitare su V.Ž., M.Š., A.L., V.T. kiekviena savaite nuo 2001 m. rudens iki 2003 m. rugsejo 21 d. atvykdavo i G.K. gyvenamasias vietas Vilniaus mieste: butus (duomenys neskelbtini) arba prie šiu namu, taip pat skambindavo telefonu ir, panaudodami psichine prievarta, grasindami G.K. sumušti, esant jai nuolatiniu grasinimu ibaugintai, reikalaudavo, kad G.K. perduotu ju: M.Š., A.L., V.T., V.Ž. naudai po 100-150 Lt kas savaite (po 100 Lt – iki 2003 m. vasaros, po 150 Lt – iki rugsejo 21 d.).

G.K., del šios psichines prievartos vykdydama M.Š. A.L., V.T. ir V.Ž. reikalavimus, jiems kiekviena savaite nuo 2001 m. rudens iki 2003 m. rugsejo 21 d. perduodavo 100-150 Lt, ir taip iš viso perdave apie 4000 Lt prievartaujamu pinigu.

Be to, M.Š., V.Ž., A.L. ir V.T. nuteisti už tai, kad tarpusavyje susitare ir veikdami kaip bendravykdytojai, neturedami teiseto pagrindo, savo naudai atvirai verte G.K. perduoti turta, panaudodami prieš ja psichine prievarta ir fizini smurta:

2003 m. rugsejo 21 d., apie 13 val., bute (duomenys neskelbtini), M.Š. ir V.T., susitare su V.Ž., siekdami palaužti G.K. valia, grasindami panaudoti fizini smurta, ja sužaloti, parduoti, M.Š. sudavus ranka nukentejusiajai du smugius i liemeni, taip sukeliant fizini skausma, reikalavo, kad G.K. perduotu ju: M.Š., V.T., V.Ž. ir A.L. naudai 750 Lt kaip bauda už tai, kad G.K. be ju leidimo buvo išvykusi iš gyvenamosios vietos. Tesdami šia nusikalstama veika, ta pacia 2003 m. rugsejo 21 d., apie 16-17 val., prie namo Gelvonu g. 4, Vilniuje, V.T. su V.Ž. grasino G.K. panaudoti prieš ja fizini smurta, o V.T. sudave nukentejusiajai viena smugi i koja ir viena smugi i peti, padarydami jai kraujosruva kairiame žaste – nežymu sveikatos sutrikdyma ir toliau, neturedami teiseto pagrindo, verte G.K. perduoti ju: V.T., V.Ž. bei M.Š. ir A.L. naudai 750 Lt. Del panaudoto fizinio smurto bei grasinimu G.K. valia buvo palaužta, ir ji iš karto atidave V.T. ir V.Ž. 50 Lt, o 2003 m. rugsejo 22 ir 23 d. per kelis kartus perdave dar 200 Lt A.L.

Be to, M.Š., V.Ž., A.L. ir V.T. nuteisti už tai, kad tarpusavyje susitare ir veikdami kaip bendravykdytojai, neturedami teiseto pagrindo, savo naudai atvirai verte A.P. perduoti turta, panaudodami prieš ja psichine prievarta:

2002 m. sausio 14-15 dienomis M.Š., V.Ž., A.L. ir V.T., kartu atvyke i A.P. gyvenamaja vieta: buta (duomenys neskelbtini), pareikalavo moketi jiems kas savaite po 200 Lt už tai, kad A.P. galetu netrukdomai verstis prostitucija.

Susitare su V.Ž., M.Š., A.L., V.T. kiekviena savaite nuo 2002 m. sausio 14-15 d. iki 2003 m. balandžio menesio atvykdavo i A.P. gyvenamasias vietas Vilnius mieste: (duomenys neskelbtini) ir kitose Vilniaus gatvese arba prie namu, kuriuose ji tuo metu gyveno, taip pat skambindavo telefonu ir, panaudodami psichine prievarta, grasindami A.P. sužaloti, sulaužyti jai kaulus, sumušti, esant jai nuolatiniu grasinimu ibaugintai, reikalavo, kad A.P. perduotu ju: M.Š., A.L.o, V.T. ir V.Ž. naudai po 100-150 Lt kas savaite.

A.P., del šios psichines prievartos vykdydama M.Š., A.L., V.T. ir V.Ž. reikalavimus, jiems kiekviena savaite nuo 2002 m. sausio 14-15 d. iki 2003 m. balandžio menesio perduodavo po 200 Lt, ir taip iš viso perdave apie 12800 Lt prievartaujamu pinigu.

2003 m. birželio 4-5 diena, apie 17 val., susitare su V.Ž., V.T., M.Š. ir A.L., visi kartu atvyke i Varkalabiškiu kaima Vilniaus rajone, atimdami nukentejusiajai A.P. laisve, isodino ja i automobili, kuriuo V.T. ir M.Š. nuveže A.P. i miškeli Karoliniškiu mikrorajone Vilniaus mieste, ir, cia susirinkus visiems nuteistiesiems: V.T., M.Š., A.L., V.Ž., jie, siekdami palaužti nukentejusiosios valia, panaudodami fizini smurta, mušdami, sukeldami fizini skausma, visi suduodami keleta smugiu – pirmas V.Ž. sudave nukentejusiajai smugius i galva, veida, šonus, sparde, be to, jo paraginti A.P. smugius sudave kiti kaltinamieji V.T., M.Š., A.L., ir visi keturi nuteistieji, neturedami teiseto pagrindo, atvirai verte nukentejusiaja A.P. perduoti jiems 2000 Lt kaip mokesti už tai, kad ji nustojo verstis prostitucija, ir 800 Lt už tai, kad jie turejo išlaidu, ieškodami besislapstancios nukentejusiosios. A.P., vykdydama šiuos reikalavimus, 2003 m,. birželio viduryje perdave V.T. per du kartus 200 Lt, o M.Š. – 100 Lt.

Be to, M.Š. ir V.T. nuteisti už tai, kad veikdami bendravykdytoju grupeje, 2003 m. gegužes menesi iš buto (duomenys neskelbtini)pagrobe 770 Lt vertes A.P. priklausanti turta: 50 Lt vertes rankine, 200 Lt vertes džinsines kelnes, 200 Lt vertes odine striuke, 60 Lt vertes megztini, du 120 Lt vertes chalatus, 70 Lt vertes dvi trikotažines palaidines, 20 Lt. vertes džinsini sijona ir beverti kailiniu gaubta;

Be to, M.Š., V.Ž., A.L. ir V.T. nuteisti už tai, kad tarpusavyje susitare ir veikdami kaip bendravykdytojai, neturedami teiseto pagrindo, savo naudai atvirai verte nukentejusiaja S.B. perduoti turta, panaudodami prieš ja psichine prievarta:

2003 m. balandžio menesio pabaigoje, tyrimo nenustatyta diena, M.Š., V.Ž., A.L. ir V.T., atvyke i S.B.l gyvenamaja vieta: buta Vilniuje, Fabijoniškiu mikrorajone, nustate jai 100 Lt savaitini mokesti už tai, kad S.B. galetu netrukdomai verstis prostitucija.

M.Š., A.L. ir V.T., susitare su V.Ž., kiekviena savaite nuo 2003 m. balandžio menesio pabaigos iki 2003 m. rugsejo 21 d. atvykdavo i S.B. gyvenamasias vietas Vilniaus mieste: butus (duomenys neskelbtini) arba prie šiu namu, taip pat skambindavo telefonu ir, panaudodami psichine prievarta, grasindami S.B. sumušti, sulaužyti jai nosi, esant jai nuolatiniu grasinimu ibaugintai, reikalaudavo, kad S.B. perduotu ju naudai po 100-150 Lt kas savaite (po 100 Lt iki 2003 m. vasaros, po 150 Lt – iki rugsejo 21 d.).

S.B., del šios psichines prievartos vykdydama visu nuteistuju reikalavimus, jiems kiekviena savaite nuo 2003 m. balandžio menesio pabaigos iki 2003 m. rugsejo 21 d. perduodavo po 100-150 Lt ir taip iš viso perdave apie 1400 Lt prievartaujamu pinigu.

Be to, M.Š., V.Ž., A.L. ir V.T. nuteisti už tai, kad tarpusavyje susitare ir veikdami kaip bendravykdytojai prievartavo svetima - V.S. turta: neturedami teiseto pagrindo, savo naudai atvirai verte V.S. perduoti turta, panaudodami prieš ji psichine prievarta. 2003 m. rugsejo 16 d., apie 11 val., Vilniuje, netoli Rinktines ir Turgaus gatviu sankryžos, V.T. ir A.L. pareiške V.S., kad jis turi sumoketi 1000 Lt už tai, kad jo drauge S.B., užsiimdama prostitucija, paskutines tris savaites nesumokejo M.Š., A.L., V.T. ir V.Ž. ju reikalaujamo mokescio. Ta pacia diena, apie 14 val., visi nuteistieji prie Neries upes šalia Birutes gatves Vilniuje pareiške V.S., kad jis turi sumoketi jiems 1000 Lt – tariama S.B. skola už tai, kad ji, versdamasi prostitucija, nesumokejo ju reikalaujamu pinigu ir dar 2000 Lt už tai, kad S.B. galetu nebeužsiimti prostitucija, teigdami, kad atsisakius sumoketi ju reikalaujama suma, S.B. ir toliau bus priversta užsiimti prostitucija, be to, jai bus blogai ir ji pati žino, kas bus. V.S. psichines prievartos itakoje sutikus veliau sumoketi nuteistiesiems reikalaujama pinigu suma, V.T. ir M.Š. 2003 m. rugsejo 17, 18, 23 dienomis skambino V.S. i mobilaus ryšio telefona, reikalaudami, kad jis sumoketu 3000 Lt i AB ,,Hansa bankas“ saskaita Nr. 10076572378.

Šalies argumentai

Nuteistasis V.Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas. Nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu, nes tu išvadu nepatvirtina ištirti irodymai. Teismas neatsižvelge i bylos aplinkybes, kurios tas išvadas galejo iš esmes paveikti. Nuosprendyje nenurodyta, kuo remiantis teismas pasireme vienais irodymais, o atmete kitus. Be to, nuosprendyje netinkamai išspresti ir kiti klausimai, o jis surašytas pažeidžiant BPK 301, 302, 303-305 straipsniu reikalavimus. Nors teismas prieme apkaltinamaji nuosprendi, taciau jo dalyvavimas nusikaltimu padaryme nebuvo irodytas. LR Konstitucijos 29 str. 1 d. nurodoma, kad istatymui, teismui ir kitoms valstybes institucijoms ar pareigunams visi asmenys lygus. Konstitucijos 31 str. itvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, taip pat asmeniui, kaltinamam padarius nusikaltima, užtikrinta teise, kad jo byla viešai ir teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir bešališkas teismas. Teise i tinkama bylos išnagrinejima užtikrina ir BPK 1 str. Šioje byloje visu išvardintu nuostatu nebuvo laikomasi. Viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu jis parode, kad jokioje organizuotoje grupeje nedalyvavo ir jai nevadovavo. Nukentejusiaja A.P. pažinojo kaip savo pažistamo sugyventines L.M. drauge. A.P. lankesi jo klubo pirtyje ir ten apvoge klubo lankytojus. G.K. ir S.B. buvo prostitutes, taciau ju turto jis irgi neprievartavo ir pinigu iš ju nei pats, nei per kitus asmenis negavo. A.P. ji apšmeiže supykusi, kad jis jos pažistamam pasake apie jos užsiemima prostitucija. Ar iš nukentejusiuju draudžiamos veiklos turejo kokia nors nauda kiti nuteistieji, jis nežino. Taciau nei kiti nuteistieji, nei liudytojai ir pacios nukentejusiosios nepatvirtino, kad jis butu padares nusikaltimus ar atlikes kokius nors neteisetus veiksmus prieš nukentejusiasias. Jo atžvilgiu teismas apkaltinamaji nuosprendi pagrinde tik spelionemis ir prielaidomis. Nukentejusioji G.K. teisme patvirtino, kad su M.Š. taresi del apsaugos, nes prostitutems iškildavo problemu su klientais del atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Budavo atveju, kai iš ju klientai tyciodavosi ir jas sumušdavo. Kad nukentejusiosios mokedavo už apsauga, patvirtino ir A.P. bei S.B., ir nuteistieji V.T. ir A.L. Kad budavo mokomos ne duokles, o pinigai už apsauga nuo klientu teroro, teisme parode ir liudytojai L.M., S.K. bei S.J. Tuo tarpu jis pats su nukentejusiuju apsauga ir pinigu mokejimu neturejo jokio ryšio ir to nepatvirtino niekas iš teisme apklaustu asmenu. Apie tai jis sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Nepagristas teismo teiginys, kad jam skambino M.Š. ir jis jam liepe neišleisti prostitutes, nes buvo už ja sumokejes. Teismas nesuabejojo nukentejusiuju parodymais, nors tam pagrindas buvo. Liudytoju L.M., S.K., D.G., M.Z., S.J. parodymais buvo nustatyta, kad nukentejusiosios linkusios meluoti, girtauti ir apvagineti klientus. Del G.K. neatvykimo i teismo posedi ir jos melavimo ne karta teko atideti bylos nagrinejima, už tai pats teismas jai buvo paskyres administracini arešta. Liudytojai S.K., S.J., M.Z., J.Z., T.Z., G.G., S.T., P.T., D.G. teisme nepatvirtino, kad jis kaip nusikaltimu bendravykdytojas butu prievartaves nukentejusiuju turta ar pasipelnes iš ju veiklos. Dalis šiu liudytoju patvirtino, kad nukentejusiosios gali apkalbeti bet ka siekdamos ir toliau užsiimti savo veikla. Teismas patikejo A.P. parodymais, kad ja sumuše visi kaltinamieji ir kad jis ja eme mušti pirmas. Nuosprendyje nurodoma, kad nors ši nukentejusioji ir nebuvo apžiureta gydytoju, taciau ji buvo sužalota, nes kaltinamieji ja sparde, muše per galva, veida ir šonus. Tai yra netiesa. Jeigu nukentejusioji butu taip stipriai mušama keturiu vyru, tai ji butu sužalota. Teismas savo išvadas pagrinde tik liudytojos S.J. parodymais, taciau teisme ši liudytoja A.P. parodymu apie sumušima nepatvirtino. Toliau teismas nuosprendi vel pagrinde tik spelionemis ir prielaidomis nurodydamas, kad jis buvo labai atsargus, todel pats pinigu iš nukentejusiuju neimdavo, venge su jomis telefoniniu kontaktu, taciau buvo nusikaltimu bendravykdytoju. Taciau to, kuo pasireiške jo, kaip bendravykdytojo vaidmuo, teismas nepagrinde jokiais irodymais. Nuosprendis be to neatitinka BPK reikalavimu ir del surašymo formos. Nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 304-307 str. reikalavimu, nes šioje dalyje neišdestytos pripažintu irodytomis nusikalstamu veiku aplinkybes. Ši nuosprendžio dalis prasideda kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo išdestymu, nenurodant, kokiu budu jis padare turto prievartavimus. Taip buvo šiurkšciai pažeistos BPK 305 str. 1 d. nuostatos. Kadangi nuosprendis prasideda kaltinimo formulavimu pagal kaltinamaji akta, todel neaišku, ka nustate pats teismas. BPK 20 str. nenumato kokiu nors vienu irodymu pranašumo prieš kitus. Taciau irodymais negali buti laikomi duomenys, kuriu patikimumas abejotinas ir kurie išgauti neteisetais budais. Liudytoja D.G. nukentejusiasias apibudino kaip asmenybes, kurios pacios linkusios i nusikalstama veika, yra nesažiningos ir ja apgavusios. Todel teismas turejo suabejoti ju parodymu objektyvumu. Byloje esatys audio bei video irašai ir telefoniniu pokalbiu irašai irgi nepatvirtino jo kaltes. Nuosprendyje teismas padare išvada, kad budamas nusikaltimu bendravykdytoju, jis dalyvavo nustatant mokejimu butinuma, periodiškuma, mokejimu sumas ir baudas, taip pat išvada, kad visi kaltinamieji dalyvavo, kai nukentejusiosios budavo ispejamos ir mušamos. Taciau tokios išvados grindžiamos tik prielaidomis, jomis teismas apkaltinamojo nuosprendžio pagristi negalejo, o tai padare nesilaikydamas Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 išaiškinimu. Be to, paskirdamas jam griežta laisves atemimo bausme, teismas neatsižvelge i tai, kad jis jau brandaus amžiaus, antros grupes invalidas, anksciau neteistas, nebaustas administracinemis nuobaudomis, turi šeima ir nuolatini darba. Prašo jo atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi panaikinti ir ji išteisinti neirodžius jo dalyvavimo nusikalstamu veiku padaryme.

Nuteistasis M.Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas. Jis pats prieš nieka iš nukentejusiuju psichines prievartos ir fizinio smurto nenaudojo, pinigu iš ju nereikalavo ir neeme. Nukentejusiasias jis pažinojo kaip prostitutes, o V.S. – kaip vienos iš ju drauge. Su jais visais jis bendravo, taciau ne tokiu budu, koks nurodomas nuosprendyje. Jis buvo apkalbetas, nes tarp jo ir nukentejusiuju anksciau buvo kile konfliktu del ju nesažiningu poelgiu. A.P. ir G.K. jis matydavo ,,Gintaro“ viešbutyje, kur jis dirbo apsaugos darbuotoju. Viešbucio klientai yra skundesi, kad šios merginos juos apvoge. Nenoredami saves kompromituoti, tie žmones i policija nesikreipe, taciau jis šiu prostituciu daugiau i viešbuti neileisdavo ir liepe taip daryti ir kitiems apsaugininkams. Su G.K. buvo kiles dar ir konfliktas del mobilaus ryšio telefono. V.T. G.K. buvo daves jo (M.Š.) mobilaus ryšio telefona, skirta pardavimui. Ši telefona paeme, bet pinigu taip ir neatidave. G.K. dažnai budavo girta. Kai jis buvo pas ja nuvažiaves aiškintis del to telefono, ji vel buvo girta. G.K. parodymais apie jo suduotus jai smugius neatitinka ekspertiziu išvadu, nes sužalojimai buvo nustatyti ne tose vietose, be to ekspertai nustate, kad taip susižaloti buvo galima ir griunant. Kad piktnaudžiavo alkoholiu, pripažino pati G.K., tai patvirtino ir kitos nukentejusiosios bei liudytojai. Pati G.K. ir kitos nukentejusiosios taip pat pripažino, kad ant ju kunu nuolat budavo hematomu. Konfliktas su A.P. buvo kiles del to, kad ji melavo viešbutyje apie jo leidima ateiti i viešbuti ir atsivesti kitas prostitutes. Be to, A.P. bunant V.Ž. klube, iš ten dingo telefonas. Aiškinantis del šio fakto, A.P. buvo ižuli, grasino, jog padarys taip, kad ji išvarys iš darbo. A.P. daiktu jis irgi nevoge, o tik mate kaip krepši, kuri išmete kita moteris, paemem V.T. Kad A.P. naudojosi jo vardu ieinant i ,,Gintaro“ viešbuti, jis sužinojo iš prostitutes vežiodavusiu taksistu. Teisme tai patvirtino liudytojas S.T. Kad jis vartojo prieš šia nukentejusiaja smurta ir ja sužalojo, byloje irodymu nera. Su S.B. jis bendravo kaip su prostitute. Mate ja ,,Gintaro“ viešbutyje, o del jos elgesio irgi girdejo skundu, todel i viešbuti neileisdavo. Nukentejusiuju šioje byloje parodymu objektyvus irodymai nepatvirtina. Nera duomenu, kad jos ketino baigti dirbti prostitutemis, tai jos daro iki šiol ir tai patvirtina laikrašciu skelbimai. Byloje nera ir objektyviu irodymu, kad jis konkreciomis aplinkybemis butu atlikes turto prievartavimo veiksmus ir emes pinigus. Tokiu konkreciu atveju nenurode pacios nukentejusiosios ir nuteistieji A.L. bei V.T., teike nukentejusiosioms apsaugos paslaugas. Jo paties pokalbiai ir bendravimas buvo tik buitinio pobudžio. Byloje nera ir rimtu irodymu, kad jis dalyvavo vagysteje. Kadangi nusikaltimu, už kuriuos nuteistas, jis nepadare, prašo jo atžvilgiu nuosprendi panaikinti ir ji išteisinti.

Nuteistasis A.L. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes laiko ji neteisetu ir nepagristu. Teismas pažeide baudžiamuju ir baudžiamojo proceso istatymu normas, nuosprendyje išdestytas išvadas pagrinde ne visais ištirtais irodymais, del dalies nustatytu aplinkybiu nepasisake ir ju neivertino. Todel nuosprendyje destomos išvados neatitinka bylos aplinkybiu ir tai nuleme netinkama baudžiamuju istatymu taikyma. Neišsamus bylos aplinkybiu vertinimas taip pat parodo teismo šališkuma ir išankstine nuomone del bylos baigties. Nuosprendyje nepasisakes del dalies irodymu, teismas pažeide ir BPK 305 str. 1 d. reikalavimus. Pripažines ji kaltu, teismas remesi tik tariamu nukentejusiuju parodymais. Tuos parodymus ivertines nuosekliais ir teisingais, teismas tuo pat metu atmete jo ir kitu nuteistuju parodymus, ivertines juos nelogiškais ir neatitinkanciais gyvenimo realiju. Taciau teismas neatsižvelge i tokia svarbia aplinkybe, kad jo bei nuteistojo V.T. ir nukentejusiuju bei liudytoju parodymai esminiu klausimu sutampa. Visi šie asmenys patvirtino žinoje apie jo ir V.T. teikiamos pagalbos prostitutems pobudi. Vadindami ji su V.T. ,,stogu“ ar ,,apsauga“, jie patvirtino, kad jis su V.T. padedavo nukentejusiosioms susitvarkyti su ju klientais, kurie budavo agresyvus, mušdavosi, nenoredavo išeiti ar keldavo kitokiu problemu. Nukentejusiuju parodymai apie susitarima teikti joms tokias paslaugas užfiksuoti teismo posedžio protokole. Ta pati teisme patvirtino liudytojai M.Z. ir S.J. Taciau padares išvada, kad jie nukentejusiasias reketavo ir eme iš ju duokles, teismas i nurodytas aplinkybes neatsižvelge. Nors teisme taip pat buvo apklausti liudytojai L.M. ir S.K., ju parodymai nuosprendyje nebuvo aptarti ir i juos taip pat neatsižvelgta. L.M. teisme parode, kad nukentejusiasias pažista kaip prostitutes, o su G.K. 2003 m. pabaigoje netgi gyveno viename bute, kur irgi kartu vertesi prostitucija. L.M. parode, kad ji pati su juo ir su V.T. buvo sutarusi del apmokomos pagalbos teikimo kylant problemoms su klientais. Ji mate, kaip juos i pagalba kviesdavosi ir G.K., be to, parode nemaciusi ir negirdejusi, kad G.K. jie butu gasdine ar verte ja moketi duokles. G.K. dingus, ji pati praše ja surasti. Žinojo, kad jis (A.L.) buvo paskolines G.K. pinigu ir telefona. Liudytojas S.K. parode, kad su G.K. ir L.M. yra gyvenes viename bute Vilniaus m. Gelvonu gt. G.K. vertesi prostitucija, o iškilus problemoms su klientais, del pagalbos kreipdavosi i ji (A.L.) ir V.T. Šis liudytojas parode mates, kad G.K. turi mobilaus ryšio telefona, pati sake, kad už ta telefona iš jos buvo reikalaujama pinigu. Nurodytu dvieju liudytoju parodymai patvirtina jo ir V.T. nurodytas aplinkybes. Teisme ir pati G.K. pripažino, kad jis su V.T. skolino jai pinigus ir telefona. Teismas šiu aplinkybiu neivertino. Nors jis buvo pripažintas kaltu ir del V.S. turto prievartavimo, tokiu teismo išvadu ištirti irodymai irgi nepatvirtina. V.S. atžvilgiu jis jokios nusikalstamos veikos neivykde ir apie tai viso bylos nagrinejimo metu taip pat dave teisingus ir nuoseklius parodymus. Ivykusiu susitikimu bei pokalbiu aplinkybes lygiai taip pat išdeste ne tik kiti nuteistieji, bet ir pats nukentejusysis V.S. Teisme jis parode, kad 2003 m. rugsejo men. Vilniaus m. Birutes gt. tarp jo ir visu nuteistuju ivyko pokalbis, kurio metu buvo sutarta, kad jis sumokes sutarta pinigu suma: 1000 Lt po keliu dienu, o likusius pinigus – veliau. Apibudindamas situacija, kurioje vyko pokalbis, V.S. parode, kad tuo metu jam niekas negrasino, o nukentejusiajai S.B. jo akivaizdoje irgi nebuvo grasinama. Taigi iš V.S. parodymu matosi, kad jokiu neteisetu veiksmu, taip pat ir turto prievartavimo, jo atžvilgiu nebuvo. Teismas taip pat pažeide BPK 20 str. nuostatas atsisakydamas pripažinti irodymu liudytojos D.G. parodymus. Teisme D.G. parode, kad pažista S.B. ir A.P., nes 2003-2004 metais nuomavo joms butus. Ji parode, kad nuo šiu moteru materialiai nukentejo, nes jos nepilnai atsiskaite už buto nuoma, be to, ja apvoge ir dingo. Teismas D.G. parodymus be pagrindo ivertino neturinciais irodomosios reikšmes, nes liudytoja apibudino S.B. ir A.P. asmenybes, ju gyvenimo buda ir iprocius. Šios aplinkybes buvo svarbios sprendžiant nukentejusiuju parodymu patikimumo klausima, todel turejo reikšmes ir teisingam bylos išnagrinejimui. D.G. parodymai apie nukentejusiuju nesažininguma bei ju padarytas vagystes be to patvirtina jo ir kitu nuteistuju parodymus apie tas pacias aplinkybes, apie A.P. ivykdyta telefono vagyste V.Ž. priklausanciame klube. D.G. parodymus apie S.B. vagiliavima patvirtina netgi kitos nukentejusiosios G.K. parodymai. Prašo teismo nuosprendi panaikinti ir priimti jo atžvilgiu nauja nuosprendi.

Nuteistasis V.T. apeliaciniame skunde desto iš esmes tuos pacius argumentus, kaip ir nuteistasis A.L. Jis nurodo, nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas. Teismas pažeide baudžiamuju ir baudžiamojo proceso istatymu normas, nuosprendyje išdestytas išvadas pagrinde ne visais ištirtais irodymais, del dalies nustatytu aplinkybiu nepasisake ir ju neivertino. Todel nuosprendyje destomos išvados neatitinka bylos aplinkybiu ir tai nuleme netinkama baudžiamuju istatymu taikyma. Neišsamus bylos aplinkybiu vertinimas taip pat parodo teismo šališkuma ir išankstine nuomone del bylos baigties. Nuosprendyje nepasisakes del dalies irodymu, teismas pažeide ir BPK 305 str. 1 d. reikalavimus. Pripažines ji kaltu del turto prievartavimo, teismas remesi tik tariamu nukentejusiuju parodymais. Tuos parodymus ivertines nuosekliais ir teisingais, teismas tuo pat metu atmete jo ir kitu nuteistuju parodymus, ivertines juos nelogiškais ir neatitinkanciais gyvenimo realiju. Taciau teismas neatsižvelge i tokia svarbia aplinkybe, kad jo bei kito nuteistojo A.L. ir nukentejusiuju bei liudytoju parodymai esminiu klausimu sutampa. Visi šie asmenys patvirtino žinoje apie jo ir A.L. teikiamos pagalbos prostitutems pobudi. Vadindami ji su A.L. ,,stogu“ ar ,,apsauga“, jie patvirtino, kad jis su A.L. padedavo nukentejusiosioms susitvarkyti su ju klientais, kurie budavo agresyvus, nenoredavo išeiti ar keldavo kitokiu problemu. Nukentejusiuju parodymai apie susitarima teikti joms tokias paslaugas užfiksuoti teismo posedžio protokole. Ta pati teisme patvirtino liudytojai M.Z. ir S.J. Taciau padares išvada, kad jie nukentejusiasias reketavo ir eme iš ju duokles, teismas i nurodytas aplinkybes neatsižvelge. Nors teisme taip pat buvo apklausti liudytojai L.M. ir S.K., ju parodymai nuosprendyje nebuvo aptarti ir i juos taip pat neatsižvelgta. L.M. teisme parode, kad nukentejusiasias pažista kaip prostitutes, o su G.K. 2003m. pabaigoje netgi gyveno viename bute, kur irgi kartu vertesi prostitucija. L.M. parode, kad ji pati su juo ir A.L. buvo sutarusi del apmokomos pagalbos teikimo kylant problemoms su klientais. Ji mate, kaip juos i pagalba kviesdavosi ir G.K., be to, parode nemaciusi ir negirdejusi, kad G.K. jie butu gasdine ar verte ja moketi duokles. G.K. dingus, ji pati praše ja surasti. Žinojo, kad jis buvo paskolines G.K. pinigu ir telefona. Liudytojas S.K. parode, kad su G.K. ir L.M. yra gyvene viename bute Vilniaus m. Gelvonu gt. G.K. vertesi prostitucija, o iškilus problemoms su klientais, del pagalbos kreipdavosi i ji (V.T.) ir A.L. Šis liudytojas parode mates, kad G.K. turi mobilaus ryšio telefona, pati sake, kad už ta telefona iš jos buvo reikalaujama pinigu. Nurodytu dvieju liudytoju parodymai patvirtina jo ir A.L. nurodytas aplinkybes. Teisme ir pati G.K. pripažino, kad jis su A.L. skolino jai pinigus ir telefona. Teismas šiu aplinkybiu neivertino. Nors jis buvo pripažintas kaltu ir del V.S. turto prievartavimo, tokiu teismo išvadu ištirti irodymai irgi nepatvirtina. V.S. atžvilgiu jis jokios nusikalstamos veikos neivykde ir apie tai viso bylos nagrinejimo metu taip pat dave teisingus ir nuoseklius parodymus. Ivykusiu susitikimu bei pokalbiu aplinkybes lygiai taip pat išdeste ne tik kiti nuteistieji, bet ir pats nukentejusysis V.S. Teisme jis parode, kad 2003 m. rugsejo men. Vilniaus m. Birutes gt. tarp jo ir visu nuteistuju ivyko pokalbis, kurio metu buvo sutarta, kad jis sumokes sutarta pinigu suma: 1000 Lt po keliu dienu, o likusius pinigus – veliau. Apibudindamas situacija, kurioje vyko pokalbis, V.S. parode, kad tuo metu jam niekas negrasino, o nukentejusiajai S.B. jo akivaizdoje irgi nebuvo grasinama. Taigi iš V.S. parodymu matosi, kad jokiu neteisetu veiksmu, taip pat ir turto prievartavimo, jo atžvilgiu nebuvo. Teismas taip pat pažeide BPK 20 str. nuostatas atsisakydamas pripažinti irodymu liudytojos D.G. parodymus. D.G. parode, kad pažista S.B. ir A.P., nes 2003-2004 metais nuomavo joms butus. Ji parode, kad nuo šiu moteru materialiai nukentejo, nes jos nepilnai atsiskaite už buto nuoma, be to, ja apvoge ir dingo. Teismas A.G. parodymus be pagrindo ivertino neturinciais irodomosios reikšmes, nes juose liudytoja apibudino S.B. ir A.P.s asmenybes, ju gyvenimo buda ir iprocius. Šios aplinkybes buvo svarbios sprendžiant nukentejusiuju parodymu patikimumo klausima, todel turejo reikšmes ir teisingam bylos išnagrinejimui. D.G. parodymai apie nukentejusiuju nesažininguma be to patvirtina jo ir kitu nuteistuju parodymus apie tas pacias aplinkybes, apie A.P. ivykdyta telefono vagyste V.Ž. priklausanciame klube. D.G. parodymus apie S.B. vagiliavima patvirtina netgi kitos nukentejusiosios G.K. parodymai. V.T. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad butent del telefono vagystes iš V.Ž. klubo jis su M.Š. ieškojo A.P. jos anytos T.Z. namuose. Bylos aplinkybes patvirtina, kad 2003 m. gegužes men. jis ir M.Š. A.P. daiktus iš buto Vilniaus m. Gudu gt. paeme ne savavališkai, o tik po to, kai tuos daiktus jiems atidave A.P. anyta T.Z. Tai patvirtino ir pati T.Z. Teisme ji parode, kad ,,daiktus ji atidave pati, mane, kad nustos važineti“. Tai reiškia, kad A.P. daiktus T.Z. jiems atidave pati, o jie tuos daiktus paeme su T.Z. žinia ir tik jai leidus. Vagyste yra slaptas ar atviras neatlygintinas svetimo turto pagrobimas. Bet kurios formos vagystes atveju neteiseti grobimo veiksmai vyksta prieš turto savininko valia. Motyvai, kuriais vadovaudamasis savininkas perduoda turta, reikšmes neturi. Kadangi savininko valia del turto perdavimo grasinimais nebuvo palaužta, darytina išvada, kad T.Z. daiktus atidave laisvanoriškai. Taigi teismas, pripažindamas ji kaltu del vagystes, netinkamai taike baudžiamaji istatyma. Be to, ir pati T.Z. nelaiko, kad jis padare vagyste paimdami jos perduotus daiktus, tai ji patvirtino teisme. Kita vertus, vagystes atveju siekiama užvaldyta turta pasisavinti. Tuo tarpu šioje byloje nenustatyta, kad jis butu turejes tiksla pasisavinti A.P. turta. Todel teismas del vagystes ji irgi pripažino kaltu nepagristai. Prašo teismo nuosprendi panaikinti ir priimti jo atžvilgiu nauja nuosprendi.

Teismo posedyje nuteistieji V.Ž., M.Š. ir ju gynejai prašo patenkinti šiu nuteistuju apeliacinius skundus, nuosprendi V.Ž. bei M.Š. atžvilgiu panaikinti ir priimti ju atžvilgiu nauja, išteisinamaji nuosprendi. Nuteistieji A.L., V.T. ir ju gynejai prašo šiu nuteistuju apeliacinius skundus patenkinti ir nuosprendi ju atžvilgiu pakeisti. A.L. ir V.T. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti i BK 307 str. ir paskirti jiems bausmes, nesusijusias su laisves atemimu. Prokuroras nuteistuju V.Ž., M.Š., A.L. ir V.T. apeliacinius skundus prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Išnagrinejusi byla apeliacine tvarka, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas visas šios bylos tiek nuteistuosius teisinancias, tiek juos apkaltinancias aplinkybes išnagrinejo nešališkai ir išsamiai, o ištirtus irodymus ir ju viseta ivertino teisingai. Nuosprendyje destomos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Visus nuteistuosius teismas pagristai pripažino kaltais, o kvalifikuodamas nustatytas ju padarytas veikas tinkamai taike baudžiamuosius istatymus.

Iš paduotu apeliaciniu skundu turinio matosi, kad nuteistieji V.Ž. ir M.Š. savo kalte neigia iš viso ir prašo ju atžvilgiu priimti išteisinamaji nuosprendi. Tuo tarpu nuteistieji A.L. ir V.T., nors apeliaciniuose skunduose ju reikalavimai pakankamai konkreciai nesuformuluoti, kaltais prisipažista iš dalies, prašo nuosprendi ju atžvilgiu pakeisti, ju veikas ivertinti ne turto prievartavimu, o pelnymusi iš kitu asmenu prostitucijos, tas veikas iš BK 181 str. perkvalifikuoti i BK 307 str., taip pat atitinkamai paskirti jiems švelnesnes bausmes. Kolegijos nuomone, visi apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagristi, nes apeliantu destomus argumentus paneigia teisminio nagrinejimo metu jau ištirti ir nuosprendyje aptarti irodymai. Kolegija taip pat pažymi, kad i daugeli apeliaciniu skundu argumentu labai išsamiai jau atsakyta ir jie motyvuotai bei pagristai atmesti paciame pirmosios instancijos nuosprendyje. Priešingai, negu nurodoma skunduose, su irodymu vertinimu ir nusikalstamu veiku kvalifikavimu susijusiu klausimu išsprendima teismas išdeste netgi atskiruose nuosprendžio motyvuojamosios dalies skyriuose.

Kolegija pirmiausia atmeta visu apeliantu argumentus apie tai, kad teismas nuosprendi ju atžvilgiu tariamai pagrinde tik spelionemis ir prielaidomis ir kad remesi tik nukentejusiuju parodymais. Šie teiginiai neatitinka tikroves, nes savo išvadas teismas pagrinde ne tik nukentejusiuju G.K., A.P., S.B. bei V.S. parodymais, bet ir kitais irodymais: liudytoju ir netgi paciu nuteistuju, ypac A.L. ir V.T., parodymais, akistatu, daiktu pateikimo, parodymu atpažinti protokolais, specialisto išvadomis, pažymomis apie nuteistuju ir nukentejusiuju tarpusavio telefoninius pokalbius bei kitais ištirtais ir nuosprendyje išdestytais bylos duomenimis.

Iš bylos matosi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradetas policijoje gavus V.S., o veliau ir kitu nukentejusiuju G.K. ir A.P. pareiškimus del turto prievartavimo ir vagystes. Teismas pagristai remesi nukentejusiuju parodymais, nes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu jie aiškiai, vienodai ir nuosekliai parode apie visu nuteistuju dalyvavima nusikaltimu padaryme.

Nukentejusioji G.K. parode, kad vertesi prostitucija nuo 2001 m. vasaros, tuomet gyveno bute kartu su kita mergina Aliona, o veliau – kartu su nukentejusiaja S.B. Po kiek laiko i buta užejo M.Š., o netrukus ir kiti nuteistieji A.L., V.T. ir V.Ž. Jie iš karto paklause, ar jos kam nors moka už apsauga. Sužinoje, kad ne, griežtai pasake, kad nuo šiol jos tures jiems moketi po 100 Lt per savaite, o jie joms pades, jeigu bus problemu su klientais. Ju nuomones ir sutikimo moketi pinigus niekas neklause ir ji suprato, kad tai daryti ji privales. Nuo to laiko ji mokedavo po 100 Lt per savaite, atsiskaitymai vykdavo dažniausiai šalia namo, pinigus pasiimdavo A.L. arba V.T., kartais – ir M.Š. Laikui begant, ji gyvendavo ir kituose butuose, bet pinigus nuteistiesiems vis tiek mokejo. Nuo 2003 m. vasaros iki rudens mokejo jau po 150 Lt per savaite. Jeigu neturedavo pinigu, tai budavo iskaitoma kaip skola kitai savaitei. Reikalaudami pinigu, nuteistieji jai grasindavo fiziniu susidorojimu. M.Š. iš jos buvo atemes pasa, kuri duodavo tik tada, kai reikedavo parašyti skelbimus. 2002 m. vasara ji buvo išvažiavusi pailseti pas teta i Švencioniu raj., bet ten ja surado A.L. su V.T. ir iš karto parveže i Vilniu, kur ji turejo toliau dirbti prostitute jau kitame bute. Veliau ji dar karta buvo išvažiavusi i kaima, bet nuteistieji ja vel surado ir parsiveže. A.L. ir M.Š. jai sake, kad jei nemokes pinigu, tai ja sumuš, ji nuteistuju bijojo, iš ju išvaizdos suprato, kad jeigu nemokes pinigu, tai su ja bus susidorota. 2003 m. rugsejo men. 21 d., jai gyvenant bute Gelvonu gt., i buta atvažiavo M.Š. ir V.Ž. ir pareikalavo sumoketi 750 Lt skola už anksciau nesumoketas sumas ir delspinigius. Atsakius, kad pinigu neturi, M.Š. kelis kartus ranka smoge jai i šona, o V.Ž. pasake, kad jei nesumokes pinigu, tai jie ja parduos ir jai bus blogai. Ta pacia diena vel atvažiavo V.Ž. ir V.T. V.T. automobilyje vel klause, kur pinigai ir kumšciu sudave jai i ranka ir koja. Jis vel reikalavo sumoketi pinigus ir perspejo, kad tai paskutinis kartas. Iš viso nuteistiesiems ji sumokejo apie 4000 Lt. V.Ž. pats pinigu niekada neeme ir ji suprato, kad jis kitiems nuteistiesiems vadovauja. M.Š. karta buvo pasakes, kad jie pinigu reikalauja iš jos, o iš ju dirbti reikalauja V. Nukentejusioji A.P. parode, kad i Vilniu dirbti prostitute atvyko 2001 m. gruodi. Iš pradžiu puse uždirbtu pinigu atiduodavo vaikinui vardu Nerijus. 2002 m. sausi i buta atvyko visi keturi nuteistieji A.L., V.T., M.Š. ir V.Ž. Butent V.Ž. pasake, kad Nerijus dingo ir dabar ji tures jiems moketi po 250 Lt per savaite už vadinamaja ,,apsauga“, ,,stoga“. Su V.Ž. ji nusiderejo iki 200 Lt ir šiuos pinigus kas savaite mokedavo atvykstantiems i buta A.L., V.T. arba M.Š. Jai ir kitoms bute gyvenusioms prostitutems nuteistieji nuolat grasindavo, kad jeigu jos pinigu nemokes, tai jie sulaužys joms kaulus. Ji susipažino su M.Z. ir nuo 2003 m. sausio apsigyveno jo bute Gudu gt., taciau A.L., V.T. ir M.Š. pinigu pasiimti atvykdavo ir ten. 2003 m. balandi ji nuo M.Z. tapo nešcia, nutare daugiau prostitute nedirbti, bet negalejo to padaryti, nes už tai nuteistiesiems turejo sumoketi 2000 Lt. Ji eme slapstytis pas savo drauge S.J., o veliau – pas jos giminaite Vilniaus rajone. Atvykes pas ja M.Z. pasakojo, kad i buta Gudu gt. buvo atvažiaves V.T. ir M.Š., ieškojo jos dokumentu ir paeme jos daiktus. Birželio pradžioje i kaima dviem automobiliais atvažiavo M.Š., V.T. ir A.L., kartu jie atsiveže ir M.Z. su motina. Nuteistieji ja isodino i automobili ir nuveže i miškeli prie Karoliniškiu raj. Tuo metu ten atvažiavo ir V.Ž. Nuteistiesiems ji sake, kad yra nešcia, bet šie ja netikejo. V.Ž. keikesi ir pirmasis eme ja mušti. Muše rankomis per veida ir sparde. Po to po karta jai sudave A.L. ir V.T. Kiek veliau M.Š. irgi sudave jai kelis smugius ir spyre i nugara. V.Ž. pasake, kad ji turi sumoketi 2000 Lt už tai, kad buvo pasislepusi ir nedirbo ir dar 800 Lt už ju turetas išlaidas jos paieškai. Dar pasake, kad jeigu vel pabegs, tai atsidurs Neryje. Nuo to momento jai buvo pasakyta, kad reikes moketi jau po 300 Lt per savaite. Pasiskolinusi pinigu, po kiek laiko ji sumokejo 200 Lt M.Š. ir 100 Lt V.T. Daugiau neturedama iš ko moketi ir neturedama kitos išeities, paraše pareiškima policijai. Iš viso nuteistiesiems ji sumokejo apie 14000 Lt. Nukentejusioji S.B. parode, kad nuo 2003 m. pradžios dirbo prostitute bute Šv.Stepono gt. Jau tada ji mate i ta buta atvykusius visus keturis nuteistuosius. Kartu gyvenusios kitos prostitutes Aušra ir G.K. jai sake, kad tiems vyrams jos moka pinigus už ,,stoga“. Iš ju taip pat sužinojo, kad prostitutes yra mušamos, jeigu nemoka pinigu. Nuo 2003 m. balandžio ji su G.K. persikele i buta Fabijoniškese. G.K. pasake, kad teks moketi ,,berniukams už stoga“. Nors jos nuomones niekas neklause, ji sutiko, nes kitos išeities neturejo, bijojo, kad jei nemokes, tai su ja bus susidorota. Su jomis gyveno dar viena nešcia mergina. Tada i buta atvyko visi keturi nuteistieji, svarste, kas mokes, kai tai merginai reiks gimdyti ir tada pasake, kad ji ir G.K. tures moketi jau ne po 100, o po 150 Lt. Taip jos ir dare gyvendamos ir tame, ir po to kituose butuose. G.K. buvo pabegusi i kaima, po to pradejo gerti, klientu neaptarnaudavo ir neturejo pinigu. Jos gailedamasi, kuri laika ji viena mokejo nuteistiesiems po 300 Lt per savaite. Pinigus pasiimdavo A.L., V.T. arba M.Š. V.Ž. irgi atvažiuodavo, bet pats pinigu neimdavo, ji suprato, kad jis tarp kitu nuteistuju yra vyresnio rango. G.K. nedirbant truko pinigu, jos eme pyktis, o nuteistieji visi nuolat reikalavo pinigu, grasino telefonu ir atvyke i ju buta. V.T. grasino atvažiuoti su kirviu, A.L. sake nebandyti pabegti, nes jie turi ryšiu užsienyje ir žino, kur gyvena jos šeima. Jis dar grasino sulaužyti jai nosi. M.Š. irgi grasino susidoroti kalbedamas telefonu. Veliau ji susipažino su V.S., su juo susidraugavo ir pasipasakojo, kuo verciasi. Šis pažadejo jai padeti ir ji nusprende daugiau prostitute nedirbti. Kai ji i paskutiniji buta Rinktines gt. negrižo, telefonu jai paskambino V.T. ir ji jam pasake, kad prostitute nedirbs. Kita diena, jai važiuojant su V.S., ju automobili Rinktines gt. užblokavo kitas automobilis ,,Ford Scorpio“. Iš jo išlipe A.L. ir V.T. paklause, kodel ji pabego, o V.S. pasake, kad ji skolinga už tris savaites, kurias nedirbo kartu su G.K. V.S. pasakius, kad ji prostitute daugiau nedirbs, V.T. atsake, kad ji skolinga 1000 Lt, o del sumos, kuria reiketu sumoketi, kad ja paleistu, pasake, kad tai nustatys kiti. Paskambines telefonu, V.T. pasake, kad atvažiuos V. su M. ir nustatys, kiek reikia moketi. Veliau iš V.S. ji sužinojo, kad šis Žveryne buvo susitikes su visais keturiais nuteistaisiais: A.L., V.T., M.Š. bei V.Ž. ir šie iš jo reikalavo sumoketi iš viso 3000 Lt, t.y. 1000 Lt už jos tariamas skolas, o 2000 Lt už leidima baigti dirbti prostitutes darba. Iš tikruju jokiu skolu nuteistiesiems (nei už butu nuoma, nei nieka kita) ji nebuvo skolinga. Tas sumas nustate patys nuteistieji. Nukentejusysis V.S. S.B. parodymus patvirtino. Jis parode, kad susipažino su S.B. 2003 m. rugsejo pradžioje. Ji papasakojo apie savo gyvenima, pasake, kad nori baigti verstis prostitucija, bet bijo, nurode, kad vyriškiai vardu Volodia, Andrej, Mecislovas ir Viktoras jai grasina ir gali panaudoti smurta. Jis pasake, kad jei S.B. nori, tai jis gali jai padeti. Kita diena su S.B. važiavo Rinktines gatve, kur ketino susitikti su G.K. ir gražinti jai telefona. Ten jam kelia užblokavo kitas automobilis, iš kurio išlipo A.L. ir V.T., jis jiems prisistate kaip S.B. pažistamas. V.T. jam pasake, kad S.B. jiems skolinga 1000 Lt. Jam paklausus, ar ji gales nedirbti prostitute, jeigu tuos pinigus sumokes jis, kažkuris iš tu vyru atsake, kad jie patys to negali spresti. Jie kažkam paskambino telefonu ir po to jie susitare dar karta susitikti Žveryne. Ta pacia diena ten nuvykes, ten jis susitiko jau su visais keturiais nuteistaisiais: A.L., V.T., M.Š. ir V.Ž. Daugiausia kalbejo butent V.Ž. Jis pasake, kad už S.B. iš viso reikia sumoketi 3000 Lt, t.y. 1000 Lt kaip skola ir 2000 Lt už tai, kad ji palieka prostitucijos versla. Nors jam paciam nuteistieji negrasino, taciau V.Ž. ir M.Š. pasake, kad jei pinigai už S.B. nebus sumoketi, tai ,,jai bus blogai ir ji pati žino, kas bus“. Be to, tada jai ir toliau reikes dirbti prostitute. Po to V.T. paskambino jam telefonu ir pasake, kad tuos 3000 Lt jis turi pervesti i banko ,,Hansa LTB“ saskaita, padiktavo tos saskaitos numeri.

Šie ir kiti nukentejusiuju G.K., A.P., S.B. ir V.S. parodymai labai placiai ir tiksliai išdestyti nuosprendyje. Iš teisiamojo posedžio protokolu matosi, kad teismas nukentejusiuosius apklause ypatingai išsamiai, taip pat perskaite ankstesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu vykusiu apklausu metu ir akistatose su nuteistaisiais. Teisminio nagrinejimo metu buvo pašalinti visi nežymus parodymu prieštaravimai, todel del to, kad nukentejusieji parode butent apie jiems žinomas ivykiu aplinkybes ir kad tie parodymai teisingai išdestyti nuosprendyje, abejoniu nekyla.

Nuosprendyje teismas teisingai išdeste ir nuteistuju parodymus. Nors jie ir neigia savo kalte arba prisipažista kaltais tik iš dalies, iš nuteistuju parodymu matosi, kad kai kurias aplinkybes jie nurode taip pat, kaip nukentejusieji. A.L. ir V.T. savo apeliaciniuose skunduose netgi patys pažymi, kad ju, nukentejusiuju ir liudytoju parodymai didele dalimi sutampa ir laiko tai svarbia teismo tariamai neivertinta aplinkybe.

Nuteistieji A.L. ir V.T. teisme parode, kad kaltinimuose nurodytais laikotarpiais, jie abu tikrai eme pinigus iš nukentejusiuju G.K., A.P. ir S.B., taip pat ir iš liudytojos L.M. Visos jos buvo prostitutes, lankydavosi ,,Gintaro“ viešbutyje, kur susirasdavo sau klientu. Jie abu tame viešbutyje dirbo apsaugininkais. L.M. pirmoji kreipesi i juos prašydama apginti nuo klientu, kai kildavo kokios nors problemos del ju girtumo, nenoro atsiskaityti už prostituciu paslaugas ir kitokiu priežasciu. Jie sutiko suteikti tokias paslaugas ir toliau viskas vyko abipusiu susitarimu. Lygiai taip pat del apsaugos veliau buvo susitarta ir su G.K., A.P. bei S.B. Pinigus iš nukentejusiuju imdavo jie abu, po to juos pasidalindavo. Kiek iš viso paeme tu pinigu, tiksliai pasakyti negali, bet tokiu sumu, kokios nurodomos kaltinimuose, ju nuomone, negalejo buti. Jie prisipažista kaltais tik del to, kad neteisetai gaudavo pajamas iš prostitucijos. Taciau jokio psichologinio ir fizinio smurto prieš nukentejusiasias jie nevartojo ir dirbti ju prostitutemis neverte. Nukentejusiosios juos apkalba, taciau jos visada buvo linkusios meluoti. Joms jie skolindavo pinigus, kuriu šios negražindavo. S.B. buvo pabegusi paemusi G.K. mobilaus ryšio telefona, todel jos ir buvo ieškoma. A.P. irgi ieškojo, nes kai ji apsilanke V.Ž. sporto klube, iš ten dingo mobilaus ryšio telefonas. Be to, M.Š. pasakojo, kad A.P., noredama pateikti i ,,Gintaro“ viešbuti, naudodavosi jo vardu ir tai M.Š. nepatiko. Iš nukentejusiuju jie tik norejo atsiimti skolas, kurios susidare del neapmoketu ju suteiktu apsaugos paslaugu, paskolintu pinigu ir nesumoketu butu nuomos mokesciu. Su M.Š. jie abu pažistami, nes kartu dirbo ,,Gintaro“ viešbucio apsauginiais, o su V.Ž. – nes lankydavosi jo sporto klube. M.Š. ir V.Ž. jiems nevadovavo ir apie pinigus, gautus iš nukentejusiuju prostitucijos verslo, jie nieko nežinojo. Prieš nukentejusiji V.S. jie irgi nenaudojo jokio smurto, jam negrasino, o tiesiog bande susitarti del to, kad jis gražins S.B. skolas. Po susitikimo Žveryne jie skambino V.S., teiravosi apie skolu gražinima ir nurode banko saskaita, i kuria turejo buti pervesti pinigai.

Nuteistasis V.Ž. teisme kaltu neprisipažino ir parode, kad prieš nukentejusiuosius jokio smurto nenaudojo ir ju turto neprievartavo. Su A.P. susipažino per savo pažistama Sergeju, kuris gyveno su L.M.. Veliau A.P. lankesi jo sporto klubo pirtyje ir tada iš ten dingo mobilaus ryšio telefonas. Tik del šios priežasties, noredamas išsiaiškinti del to telefono, jis po to ir ieškojo A.P., tokiu budu buvo susitikes ir su G.K. bei S.B. Karta važiuojant žvejoti i Salotes ežera, jam paskambino V.T. ir pasake, kad rado A.P. Nuvažiaves i nurodyta vieta, jis tik paklause A.P., ar ji pavoge telefona, ši atsake neigiamai ir tada jis su M.Š. vel nuvažiavo prie ežero. Susitikime su V.S. dalyvavo tik paprašytas V.T., to pokalbio metu irgi niekam negrasino ir nieko nereikalavo. Su kitais nuteistaisiais jo santykiai buvo tik buitiniai, apie ju galimai padarytas nusikalstamas veikas jam nieko nežinoma. Jis jiems nevadovavo, jokiu pinigu iš nieko neeme ir ju nereikalavo. Taip pat prieš nieka nevartojo jokio smurto. Mano, kad A.P. ji apkalbejo iš pykcio, nes iš jo jos sugyventinio brolis sužinojo, kad A.P. verciasi prostitucija. Nuteistasis M.Š. teisme irgi kaltu neprisipažino ir parode, kad nukentejusiuju turto neprievartavo, pinigu neeme ir nereikalavo, taip pat niekam negrasino. Su V.Ž. jis pažistamas nuo vaikystes, o su A.L. ir V.T. susipažino, kai kartu su jais dirbo apsauginiais ,,Gintaro“ viešbutyje. Jis pats ten dirbo iki 2001 m. Tame viešbutyje jis susipažino ir su nukentejusiomis G.K., A.P. bei S.B. Jis iš ju jokiu pinigu nereikalavo, prieš jas smurto nevartojo ir negrasino. Mano, kad dabar nukentejusiosios ji apkalba del anksciau tarp ju ivykusiu konfliktu. Jis žinojo, kad nukentejusiosios verciasi prostitucija ir sau klientu ieškodavo ,,Gintaro“ viešbutyje. Pats dirbdamas apsaugininku tame viešbutyje, jis girdedavo iš viešbutyje gyvenusiu vyriškiu, kad prostitutes juos apvogdavo. Tada jis G.K., A.P. ir S.B. i viešbuti eme neileidineti ir tokius nurodymus dave dar ir kitiems apsaugininkams. Be to, ji pasieke kalbos ir konkreciai pasakojo kažkoks taksistas, kad A.P., noredama patekti i ,,Gintaro“ viešbuti ir dar noredama ten isivesti kitas prostitutes, paminedavo jo varda. Tai jam labai nepatiko ir del to jis turejo nemalonumu. A.P. be to lankesi V.Ž. sporto klubo pirtyje ir tada iš ten dingo mobilaus ryšio telefonas. G.K. su juo neatsiskaite už jo paties mobilaus ryšio telefona. Ta telefona jis norejo kam nors parduoti, ji paeme V.T. ir atidave G.K., o ši už telefona pinigu taip ir nesumokejo. Jis buvo su V.Ž. nuvykes pas G.K. ir ten kalbejosi del savo telefono. V.Ž. su šia nukentejusiaja kalbejo noredamas kažka sužinoti apie jos drauges L.M. sugyventini Sergeju. Pas A.P. jis važinejo noredamas sužinoti, kodel ji naudojasi jo vardu ir noredamas pasakyti, kad ji daugiau nesilankytu ,,Gintaro“ viešbutyje. Viena karta su A.P. buvo susitikes kartu su visais kitais nuteistaisiais. Tada pas A.P. jis važiavo su jos sugyventinio motina. Pakeliui sutiko A.P., A.L. ir V.T. Netrukus ten atvažiavo ir V.Ž., su kuriuo jie taresi važiuoti žvejoti. Jis pats tada kalbejo su A.P. apie tai, kad ši naudojasi jo vardu, o V.Ž. kalbejosi apie jo pavogta telefona. Prieš nukentejusiaja niekas jokio smurto nenaudojo. Jis mano, kad A.P. ir G.K. ji apkalba del jau nurodytu konfliktu. Kodel ji apkalba S.B., nežino, bet mano, kad nukentejusiosios yra susitarusios, be to, jis pats naudojosi S.B., kaip prostitutes, paslaugomis. Su V.S. jis anksciau nebuvo pažistamas, o i susitikima su juo važiavo paprašytas V.T., kuris sake, kad vyksta tartis del S.B. skolu. Susitikimo metu V.S. niekas negrasino, pinigu iš jo nereikalavo, V.S. pats žadejo sumoketi už S.B. jos 1000 Lt skola.

Visi nuteistuju parodymai, taip pat ir perskaityti ankstesni ju parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu vykusiu apklausu metu, išsamiai išdestyti nuosprendyje.

Visi nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas ju atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi prieme remdamasis tik nukentejusiuju parodymais, tuo tarpu ju paciu parodymus be pagrindo atmete, nuosprendyje neišdeste motyvu, kodel vienais parodymais buvo patiketa, o kitais – ne. Tokie apeliantu teiginiai visiškai neatitinka tikroves. Nuosprendyje kaip tik yra išdestyti išsamus motyvai, kodel teismas patikejo nukentejusiomis, o nuteistuju parodymus atmete. Kolegija su šiais motyvais sutinka ir juos vertina itikinamais bei pagristais. Pirmiausia, teismas padare pagrista išvada, kad nukentejusiuju G.K., A.P., S.B. ir V.S. parodymai viso bylos tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu buvo nuoseklus, vienodi, tarpusavyje sutampantys ir vieni kitus papildantys. Tuo tarpu nuteistuju parodymus ir ju keliamas versijas teismas pagristai ivertino kaip nelogiškus, nerealius ir praktiškai neimanomus. Visi nuteistieji pripažino, kad su nukentejusiomis G.K., A.P. ir S.B., o veliau ir su V.S. buvo pažistami ir su jais bendravo. Nors V.Ž. ir M.Š. teigia, kad jokios ,,apsaugos“ nukentejusiosioms neteike ir jokiu pinigu iš ju neeme ir nereikalavo, taciau tikrai neitiketinos šiu nuteistuju versijos apie tai, del ko jie vykdavo pas nukentejusiasias ir su jomis bendravo. M.Š. nurodo, kad S.B. nesumokejo pinigu už jo mobilaus ryšio telefona ir jis ieškodavo jos noredamas tai išsiaiškinti. Taciau jokiu duomenu apie to telefono pardavima S.B. nera, be to, net ir iš M.Š. parodymu matosi, kad telefona jis dave ne S.B., o kitam nuteistajam V.T., todel tampa neaišku, kodel telefono neieškojo butent šis nuteistasis. Be to, M.Š. pats parode, kad ,,Gintaro“ viešbutyje dirbo tik iki 2001 m. Todel visiškai nesuprantama, kad A.P. jis jau po keliu metu butu ieškojes tik tam, kad išsiaiškintu, kodel ši bandydavo patekti i viešbuti pasinaudodama jo vardu. Praejus tiek laiko ir nuteistajam viešbutyje nedirbant, tam tiesiog nebuvo jokio reikalo, juo labiau nebuvo reikalo A.P. ieškoti taip aktyviai. V.Ž. parode, kad A.P. tik itare pavogus telefona jo sporto klube, todel irgi nerealu, kad po to jis tik del tos priežasties butu ieškojes A.P., tik del to butu bendraves ir su kitomis nukentejusiomis. Dar nerealesne V.Ž. versija, kad pas G.K. jis važiavo tik tam, kad kažka sužinotu apie su ja gyvenancios L.M. sugyventini Sergeju. Nereali ir V.Ž. versija apie tai, kad jis važiavo žvejoti ir visiškai atsitiktinai susitiko visus kitus tris nuteistuosius ir nukentejusiaja A.P., su kuria vel tariamai kalbejo tik apie telefona. Neitikinami ir M.Š. bei V.Ž. aiškinimai apie ju vykima i susitikima su V.S. Žveryne. To tikrai negalejo buti tik del to, kad šie nuteistieji domejosi vien tik S.B. tariamos skolos gražinimu V.T. Ši nuteistuju versija tampa dar nerealesne ivertinus ta aplinkybe, kad V.S. buvo nurodyta pinigus sumoketi ne grynais ir ne susitikimo metu, o pervesti juos i banko saskaita. M.Š. pats prisipažino, kad tuo tikslu nurode savo brolio ,,Hansa LTB“ banke turimos saskaitos numeri. Visas šias nuteistuju versijas nukentejusieji paneige. Taigi jau vien del išdestytu priežasciu teismas, kolegijos nuomone, turejo pagrinda atmesti nuteistuju versijas kaip aiškiai išgalvotas ir neitikinamas, tuo paciu teismui nebuvo jokio pagrindo suabejoti nukentejusiuju parodymais. Iš visu nuteistuju parodymu ir apeliaciniu skundu argumentu matosi, kad jie nukentejusiasias G.K., A.P. bei S.B. visais imanomais budais bando pavaizduoti tik iš neigiamos puses, nurodo, kad jos vogdavo savo klientu turta, meluoja ir iki šiol verciasi prostitucija. G.K. nuteistieji apibudino dar ir kaip piktnaudžiavusia alkoholiu. Kolegijos nuomone, šias aplinkybes teismas irgi jau ivertino teisingai. Nukentejusiosios savo parodymuose vertimosi prostitucija niekada neneige ir netgi paaiškino priežastis, del kuriu joms teko užsiimti tokia veikla. Todel vien tik ši aplinkybe tikrai negali buti pagrindu patiketi ju parodymais ir juos atmesti. Be to, kaip jau buvo mineta, nuteistieji taip ir nesugebejo nurodyti priežasciu, del kuriu G.K., A.P. ir S.B., o juo labiau su prostitucija nieko bendro neturejes V.S., butu buve suinteresuoti nuteistuosius melagingai apkalbeti ir apkaltinti. I policija V.S. kreipesi tik tada, kai nuteistieji už leidima S.B. nedirbti prostitute pareikalavo sumoketi didele 3000 Lt pinigu suma. Kitos nukentejusiosios A.P. ir G.K. irgi kreipesi i policija tik po to, kai nuteistieji iš ju pareikalavo dideliu pinigu sumu, be to prieš jas jau pavartojo ir fizini smurta. Byloje buvo pareikštas tik vieninteles A.P. 110 Lt civilinis ieškinys del vagystes metu jai padarytos žalos atlyginimo. Daugiau ieškiniu, susijusiu su kaltinimais turto prievartavimu, pareikšta nebuvo ir tai paneigia galimybe, kad nukentejusiosios nuteistuosius butu apkalbejusiosios siekdamos sau materialines naudos. Nors apeliantai pabrežia nukentejusiuju amoralu elgesi, kaltina jas vagystemis ir melavimu, taciau svarstant parodymu patikimumo klausima butina ivertinti ir paciu nuteistuju elgesi. Visi jie pripažino žinoje, kad nukentejusiosios yra prostitutes, taciau su jomis savo valia bendravo ilga laika. M.Š. netgi parode, kad pats keleta kartu naudojosi S.B., kaip prostitutes, paslaugomis. Nuosprendyje teismas pagristai atkreipe demesi i tai, kad tiesiog nelogiški A.L. ir V.T. aiškinimai apie tai, kad taip neigiamai charakterizuojancioms nukentejusiosioms šie nuteistieji butu skoline savo pinigus, mokeje už ju nuomojamus butus, turedami, kaip jie aiškina, daugiau išlaidu, negu po to gaudavo iš nukentejusiuju.

Nuteistieji A.L. ir V.T. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ju ir nukentejusiuju parodymai visiškai sutampa. Be to, V.S. turto prievartavima paneigia ir paties šio nukentejusiojo parodymai. Nuteistieji M.Š. ir V.Ž. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad apie ju dalyvavima turto prievartavimuose neparode netgi patys nukentejusieji. M.Š. nurodo, kad su nukentejusiaisiais jo bendravimas buvo tik buitinio pobudžio. V.Ž. skunde nurodo, kad apie nukentejusiuju ,,apsauga“ ir pinigu mokejimus jis iš viso sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Tokie visu apeliantu teiginiai neatitinka tikroves, be to, apeliaciniuose skunduose nuteistieji arba iškraipo nukentejusiuju parodymus, arba nutyli didesniaja tu parodymu dali. Nukentejusiosios parode, kad jos tikrai naudojosi ne tik A.L. bei V.T., bet ir kitu nuteistuju M.Š. bei V.Ž. teikiama ,,apsauga“ ir vadinamuoju ,,stogu“. Jos tikrai kartais skambindavo nuteistiesiems, kai dirbant prostitutemis joms su klientais kildavo problemu. Yra buve, kad tokiais atvejais nuteistieji atvykdavo i ju nurodomus butus, ten sumušdavo ir išvarydavo klientus, kurie nenoredavo išeiti arba nemokedavo pinigu. Taciau iš bylos matosi, kad A.L. bei V.T. ir nukentejusiuju parodymai sutampa tik šioje dalyje. Apie kitas aplinkybes nukentejusieji dave visai kitokius parodymus negu A.L. ir V.T., tuo tarpu nuteistuju M.Š. ir V.Ž. parodymus nukentejusieji paneige iš viso. Nukentejusiosios G.K., A.P. ir S.B. parode, kad jos pacios nuteistuju ,,apsaugos“ nepraše ir del pinigu mokejimo su jais savo valia nesitare. Jos vienodai parode, kad pas jas atvykdavo iš karto visi keturi nuteistieji, ne tik A.L. ir V.T., bet su jais kartu ir M.Š. bei V.Ž. Jie iš karto paklausdavo, ar už vertimasi prostitucija jos kam nors jau moka pinigus. Išgirde neigiamus atsakymus, nuteistieji iš karto griežtu tonu pasakydavo, kad nuo šiol jos pinigus privales moketi jiems. Visi nuteistieji iš karto joms pasakydavo konkrecias pinigu sumas, kurias jos privalejo moketi kas savaite. Nesumokejus pinigu, tai budavo iskaitoma i skola, už tai kita savaite jos privaledavo moketi dar ir baudas. Tas nustatytas duokles jos mokedavo viena iš kitos ir iš kitu prostituciu žinodamos, kad priešingu atveju jos bus sumuštos. Kai jos neturedavo pinigu arba megindavo mesti prostitucija ir nuo nuteistuju pasislepdavo, šie ju ieškodavo, susirasdavo, parveždavo atgal i Vilniu ir isakydavo toliau dirbti prostitutemis. Be to, liepdavo sumoketi pinigus už ta laika, kai jos neaptarnaudavo klientu ir už nuteistuju tariamai turetas išlaidas ju paieškai. Visos nukentejusiosios vienodai parode, kad pinigus kas savaite mokedavo ne tik A.L. arba V.T., bet ir M.Š., nors tai budavo ir reciau. Jos patvirtino, kad pats pinigu iš ju niekada neimdavo V.Ž., taciau parode, kad ši nuteistaji kitu nuteistuju tarpe jos laike aukštesniu pagal ranga, kurio nuomone budavo svarbiausia. V.Ž. visada atvykdavo pas jas kartu su kitais nuteistaisiais, kai joms budavo nustatomas ,,duokliu“ mokejimas ir konkrecios mokejimu sumos, kai budavo reikalaujama sumoketi tariamus isiskolinimus arba kai kiti nuteistieji surasdavo jas pasislepusias. G.K. ir A.P. taip pat nuosekliai parode apie tai, kaip ir kada nuteistieji vieni kitu akivaizdoje jas sumuše. G.K. parode, kad kai ja sumuše kiti nuteistieji, ten pat dalyvavo ir V.Ž. A.P. parode, kad V.Ž. sumuše ja kartu su kitais nuteistaisiais ir netgi pradejo ja mušti pirmasis. Nukentejusysis V.S. irgi parode, kad už leidima mesti prostitutes darba S.B. pinigu reikalavo visi nuteistieji, o susitikimo Žveryne metu daugiausia kalbejo ir konkrecius reikalavimus išdeste butent nuteistasis V.Ž. Visi šie nukentejusiuju parodymai jau išdestyti ir nuosprendyje, ir šioje nutartyje. Jie iš esmes skiriasi nuo A.L. bei V.T. ir juo labiau nuo M.Š. bei V.Ž. parodymu, tuos parodymus paneigia ir patvirtina, kad visi nuteistieji dalyvavo turto prievartavimuose nuosprendyje nustatytomis aplinkybemis.

Svarstant klausima, kuriais parodymais – nukentejusiuju ar nuteistuju – teismas turejo patiketi ir kuriais parodymais turejo buti grindžiamas nuosprendis, butina ivertinti dar viena svarbia aplinkybe. Iš bylos matosi, kad lyginant su nukentejusiuju parodymais, nuteistuju parodymai yra ne tik neitikinami bei nelogiški. Taciau net ir šiuos parodymus nuteistieji keite, priklausomai nuo tyrimo eigos nurodydami vis naujas aplinkybes ir atsisakydami anksciau duotu parodymu. Tai matosi iš teisme perskaitytu ju parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu. Nors teisme M.Š. parode, kad i susitikima su V.S. vyko tik paprašytas V.T., kuriam tariamai buvo skolinga S.B., ankstesniuose parodymuose jis buvo nurodes, kad S.B. buvo skolinga jam paciam. Teisme parodes, kad su V.S. buvo kalbeta tik del 1000 Lt skolos gražinimo, anksciau buvo nurodes, kad V.S. žadejo sumoketi 2000 Lt skola. V.Ž. ikiteisminio tyrimo pradžioje savo bet kokius ryšius su nukentejusiaisiais iš viso neige. Tada jis buvo parodes, kad tik iš tolo mate S.B., vadinama Svetlana, kai gatveje su ja sustojo pašneketi V.T. I susitikima su V.S. jis vykes todel, kad V.T. norejo sužinoti, ar jis pažista V.S. iš anksciau. Nuteistasis V.T. ikiteisminio tyrimo metu iš viso neige teikes nukentejusiosioms vadinamaja ,,apsauga“. Apklausiamas itariamuoju, jis iš pradžiu aiškino, kad nukentejusiasias pažinojo tik kaip prostitutes, o S.B., kaip prostitutes, paslaugomis naudojosi pats. Viena karta, budamas su S.B., pasigedo savo 200 Lt, o veliau dar skolino jai pinigus, todel susidare iš viso 500 Lt skola. Susitikimo su V.S. metu buvo susitarta, kad šis už S.B. sumokes iš viso 1000 Lt, nes paaiškejo, kad S.B. dar 500 Lt buvo skolinga ir A.L. Taciau išsamiausius ir visus nuteistuosius apkaltinancius bei ju velesnes versijas paneigiancius parodymus ikiteisminio tyrimo metu dave nuteistasis A.L. Apklaustas itariamuoju, jis parode, kad nukentejusiosios jokios ,,apsaugos“ pacios nepraše. Iš tikruju jis ir V.T., sužinoje, kad Šv.Stepono gatveje buta nuomojosi dvi merginos, kurios verciasi prostitucija, patys nuvyko pas jas ir pasiule joms ,,apsauga“. Tos merginos, kaip paaiškejo – S.B. ir G.K., sutiko moketi jiems po 150 Lt per savaite, o jeigu moketi veluodavo, už tai turedavo dar sumoketi ir 50 Lt bauda. Veliau S.B. kažkur dingo, o paskui atsirado su nepažistamu vaikinu vardu Slava (V.S.). S.B. pasakius, kad ji prostitute nedirbs, jie pasake, kad už pasitraukima iš prostitucijos reikes sumoketi 3000 Lt. Tas Slava ta pinigu suma sutiko sumoketi už S.B., o i susitikima su juo jie pasikviete dar ir M.Š. bei V.Ž. Jiems pažadejo, kad gautus pinigus visi pasidalins. Kitos apklausos metu A.L. taip pat paaiškino ir pažinties su A.P. aplinkybes. Jis vel parode, kad susipažino su ja ne ,,Gintaro“ viešbutyje, o nuvyko i jos buta ir pasiule ,,apsauga“ už pinigus. A.L. tos apklausos metu parode, kad kas savaite iš A.P. po 200 Lt paimdavo ne tik jis ir V.T., bet ir kiti nuteistieji. Taip pat parode, kad kai A.P. 2003 m. vasaros pabaigoje kažkur dingo, visi nuteistieji jos ieškojo ir surado kaime prie Minsko plento. Jis, V.T. ir M.Š. A.P. nusiveže i šalia Karoliniškiu esanti miškeli ir ten aiškinosi, kur ji buvo dingusi. Pokalbyje dalyvavo ir V.Ž., kuris jam priekaištavo, kodel jis A.P. ,,neauklejo“. Jis pats A.P. nemuše, bet kai buvo nuejes i šali, jo manymu, ja muše M.Š. arba V.Ž. Teisme A.L. nurode, kad ankstesni, perskaityti jo parodymai buvo užrašyti ,,ne jo žodžiais“ ir kad ikiteisminio tyrimo metu viskas ,,vyko ant nervu“. Taciau iš nurodytu apklausu protokolu matosi, kad A.L. apie ivykiu aplinkybes tuomet dave išsamius parodymus, tu apklausu metu dalyvavo jo gyneja. Kolegijos nuomone, itikinamos parodymu pakeitimo priežasties šis nuteistasis nurodyti taip ir nesugebejo. Tuo tarpu tie jo ankstesni parodymai, nors ir nevisiškai atitinka nukentejusiuju parodymus, taciau visiškai paneigia ne tik paties A.L., bet ir kitu nuteistuju parodymus, duotus teisminio nagrinejimo metu. Šios aplinkybes dar karta patvirtina, kad teismas pagristai atmete nuteistuju, o patikejo butent nukentejusiuju parodymais.

Kaip jau mineta, butent nukentejusiuju, o ne nuteistuju parodymus patvirtina ir kiti ištirti irodymai. Nukentejusieji atpažino nuteistuosius parodymu atpažinti metu ir patvirtino savo parodymus apie ju dalyvavima turto prievartavimuose akistatu su nuteistaisiais metu. Iš VI ,,Vilniaus gimdymo namai“ pažymos matosi, kad 2003 m. kovo 26 d. nukentejusiajai A.P. buvo nustatytas 29 savaiciu neštumas ir tai patvirtina šios nukentejusiosios parodymus apie tai, kad tu metu birželio pradžioje nuteistieji ja sumuše nešcia. M.Š. skunde teigiama, kad G.K. parodymu apie jai suduotus smugius nepatvirtina ekspertu išvados. Šis argumentas irgi paneigtas ištirtais irodymais. Teisme G.K. parode, kad 2003 m. rugsejo men. M.Š. sudave jai ranka du smugius i liemeni, o V.T. rankomis sudave po viena smugi i koja ir ranka. Iš byloje esancios 2003 m. rugsejo 29 d. teismo medicinos specialisto išvados matosi, kad apžiuros metu G.K. ekspertui papasakojo tokias pacias jos sumušimo aplinkybes. Ekspertas nustate, kad G.K. kune rastos poodines kraujosruvos kairiame žaste, kaireje šlaunyje ir odos nubrozdinimai kairiame kelyje. Nors specialisto išvadoje nurodoma, kad šie sužalojimai galejo buti padaryti tiek suduodant smugius, tiek ir atsitrenkus i bukus ribotus paviršius, šios išvados jokiu budu nepaneigia G.K. parodymu apie jos sumušimo aplinkybes. Pažymetina, kad del kai kuriu suduotu smugiu (pvz., i liemeni) matomi pedsakai nukentejusiosios kune galejo ir neišlikti, taciau tai G.K. parodymu apie M.Š. smugiu sudavima taip pat nepaneigia. Jos parodymus patvirtino ir liudytoja L.M. Ji parode maciusi, kaip G.K. i peti sudave M.Š. Nors L.M. ir nukentejusiosios parodymai ne visiškai sutampa, tai vis tiek patvirtina pati smurto pavartojimo prieš G.K. fakta. V.Ž. apeliaciniame skunde dar nurodo, kad jokie kuno sužalojimai nebuvo nustatyti A.P., o liudytoja S.J. teisme to irgi nepatvirtino. Ta pati skunde nurodo ir M.Š. Kolegijos nuomone, A.P. sumušimo faktu teismas irgi nenustate pagristai. Ši nukentejusioji aiškiai parode, kad surade ja Varkalabiškiu km., nuteistieji nusiveže i miškeli prie Karoliniškiu ir ten visi keturiese ja sumuše. Nuosprendyje pagristai nurodoma, kad jau pats nukentejusiosios nuvežimas i nuošalia vieta leidžia patiketi jos parodymais apie fizinio smurto prieš ja vartojima. Nors A.P. i medikus nesikreipe ir kuno sužalojimai jai nebuvo nustatinejami, jos sumušima patvirtina ir kiti bylos duomenys. Kaip jau mineta, ikiteisminio tyrimo metu pats nuteistasis A.L. buvo parodes, kad A.P. buvo nuvežta i nurodyta miškeli. Nors pats A.L. tuomet parode, kad pats A.P. nemuše, taciau, jo manymu, tai galejo padaryti kiti nuteistieji. V.Ž. skunde be to neteisingai interpretuojami liudytojos S.J. parodymai. Ši liudytoja teisme parode, kad 2003 m. vasara A.P., nusprendusi nedirbti prostitute, buvo apsigyvenusi pas ja. Karta A.P. ieškoti pas ja buvo atvyke M.Š., V.T. ir dar vienas vyriškis. Pati A.P. pasakojo, kad jos ieško ir reikalauja sumoketi ,,už stoga“, ji jai pasiule persikelti pagyventi pas savo gimines i kaima. Kiek veliau pati A.P. jai papasakojo, kad kaime ja surado ir sumuše, nors ji ir sake, kad yra nešcia. Liudytoja S.J. parode, kad tuomet mate suplešyta A.P. megztini, ant jos kuno matesi melynes. Viso aptartos aplinkybes patvirtina, kad prieš A.P. fizinis smurtas teismo nustatytomis aplinkybemis buvo pavartotas. Taip pat pažymetina, kad neturedamas konkreciu duomenu apie A.P. padarytus kuno sužalojimus ir ju sunkumo laipsni, teismas kaltinime nurode, kad fiziniu smurtu nukentejusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. V.Ž. apeliaciniame skunde dar nurodo, kad jo kaltes nepatvirtina ir byloje esantys audio, video irašai bei telefoniniu pokalbiu išklotines. Su šiuo argumentu taip pat negalima sutikti. Iš nuosprendžio matosi, kad nustates baudžiamojo proceso pažeidimus, paciu telefoniniu pokalbiu irašu teismas iš viso nepripažino irodymais, tu irašu nevertino ir jais savo išvadu nepagrinde. Taciau paties teismo pavedimu buvo atlikta nukentejusiuju ir nuteistuju telefoniniu kontaktu analize. Iš byloje esanciu pažymu matosi, kad laikotarpyje nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2003 m. spalio 3 d. V.Ž. telefonu kalbejo su M.Š. 354 kartus, su V.T. 290 kartu, taip pat kalbejo telefonu su nuteistuoju A.L. ir nukentejusiomis S.B bei G.K. Nuteistasis M.Š., be pokalbiu su V.Ž., 181 karta telefonu kalbejo su V.T., 54 kartus su A.L., 82 kartus su G.K., 4 kartus su A.P., 16 kartu su S.B. V.T., be to, 310 kartu telefonu kalbejo su A.L., 24 kartus su V.S., 182 kartus su G.K., 14 kartu su S.B. ir 13 kartu su A.P. A.L., be to, 79 kartus kalbejosi su G.K. ir 11 kartu su S.B. Nuosprendyje teismas pagristai atkreipe demesi ne tik i itin intensyvius, kartais net šimtais skaiciuojamus nuteistuju tarpusavio telefoninius kontaktus ir ju kontaktus su nukentejusiomis, taciau ivertino ir tu telefoniniu pokalbiu konkretu laika. Iš pažymu matosi, kad tie telefoniniai pokalbiai ypac intensyvus budavo butent tais laikotarpiais, kai nukentejusiuju budavo ieškoma, prieš jas buvo vartojamas smurtas ir reikalaujama sumoketi pinigus už tariamas ,,skolas“. Taigi ši telefoniniu kontaktu analize paneigia ne tik V.Ž., bet ir kitu nuteistuju aiškinimus apie ju pasyvius tarpusavio ryšius ir ryšius su nukentejusiaisiais. Tie kontaktai kaip tik patvirtina nukentejusiuju parodymus apie tai, kad nuteistieji ju aktyviai ieškodavo, surade grasino, vartojo smurta ir prievartavo ju turta.

Nuteistasis V.Ž. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas neteisingai ivertino liudytoju L.M., S.K., S.J., M.Z., T.Z., J.Z., G.G., S.T., P.T. ir D.G. parodymus. Apelianto nuomone, šie liudytojai nepatvirtino jo dalyvavimo nusikaltimu padaryme. Tuo tarpu A.L. ir V.T. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad liudytojai patvirtino butent ju parodymus, liudytoju L.M. ir S.K. parodymu teismas nevertino ir del ju nuosprendyje nepasisake, o liudytojos D.G. parodymus iš viso atsisake pripažinti irodymais. Ir šiuos apeliantu argumentus kolegija atmeta kaip visiškai nepagristus. Iš bylos matosi, kad teismas apklause ne tik saraše prie kaltinamojo akto irašytus, bet ir paciu nuteistuju bei ju gyneju nurodytus papildomus liudytojus. Visi skunduose išvardinti liudytojai buvo išsamiai apklausti teisiamajame posedyje, ju parodymai išdestyti nuosprendyje, o jo motyvuojamoje dalyje išdestytas ir kiekvieno nurodytu liudytoju parodymu ivertinimas. Iš liudytoju parodymu matosi, kad jie kaltinimu nuteistiesiems nepaneigia, o didžiaja dalimi kaip tik patvirtina nukentejusiuju parodymus ir ju nurodytas aplinkybes.

Teisiamajame posedyje, o po to dar ir papildomai apklausta byla nagrinejant apeliacine tvarka, liudytoja L.M. parode, kad ji pati dirbo prostitute, taciau jai niekas ,,apsaugos“ per prievarta nesiule. ,,Gintaro‘ viešbutyje ji pati pasipraše A.L. ir V.T. tokios apsaugos ir, esant problemoms su klientais, pati jiems paskambindavo. Už ta apsauga ji mokedavo po 50 arba 100 Lt per savaite, daugiausia V.T. Liudytoja parode, kad jokios fizines ar psichines prievartos nuteistieji prieš ja nevartojo. Ji taip pat parode, kad pažinojo prostitutes G.K. ir A.P. G.K. L.M. apibudino kaip piktnaudžiaujancia alkoholiu. Ji parode, kad A.P. pati jai sakiusi, kad moka pinigus kaltinamiesiems, taip pat mate, kaip G.K. padave 50 ir 100 Lt V.T. ir A.L. Byla nagrinejant apeliacine tvarka, L.M. papildomai dar parode, kad G.K. ir A.P. niekas dirbti prostitutemis neverte, joms negrasino ir nemuše. Viena karta M.Š. tik buvo paemes G.K. už rankos. Vertinant L.M. parodymus, kolegija atkreipia demesi i keleta aplinkybiu. Ši liudytoja nuteistiesiems jokiu pretenziju nereiškia ir tvirtina, kad ,,apsaugos“ pas juos praše pati ir pinigus mokejo savo noru. Kad taip ir galejo buti iš tikruju, nera pagrindo netiketi, taciau ši aplinkybe nepaneigia nukentejusiuju šioje byloje parodymu apie prieš jas vartota prievarta. G.K., A.P. ir S.B. ir pacios pripažista, kad mokejo pinigus už ,,apsauga“, taciau jos parode, kad tai dare verciamos nuteistuju. To L.M. nepaneige ir net negalejo paneigti, nes ji pripažino, kad aplinkybiu, kuriomis nukentejusiosios taresi del ,,apsaugos“ su nuteistaisiais, ji nežino ir to nemate. Visiškai suprantama, kad savo valia mokedama nuteistiesiems ju nurodomas sumas L.M. jokiu grasinimu ir smurto nepatyre, taciau tai nepaneigia, kad tokia prievarta buvo vartojama prieš nukentejusiasias. Kolegijos nuomone, yra taip pat pagrindas manyti, kad L.M., palaikiusi su nuteistaisiais gerus santykius, yra ir suinteresuota duoti jiems palankius parodymus. Kaip jau mineta, nuteistuju ir ju gyneju prašymu papildomai apklausta apeliacines instancijos teisme, L.M. ankstesnius parodymus pakeite nuteistuju naudai. Ji pradejo tvirtinti, kad prieš nukentejusiasias niekas nevartojo prievartos, o M.Š. G.K. tik palaike už rankos. Taciau pirmosios instancijos teisme apie šias aplinkybes apklausta itin išsamiai, ji buvo aiškiai parodžiusi, kad M.Š. G.K. sudave smugi. Taigi šioje dalyje liudytojos parodymai kelia dideliu abejoniu. Bet kuriuo atveju, L.M. iš viso nieko neparode apie tai, kokiomis aplinkybemis nukentejusiosios pradejo moketi už ,,apsauga“, apie tai, ar jos tai sutiko daryti savo valia ir apie tai, ar nukentejusiosios nebuvo verciamos dirbti prostitutemis ir moketi duokles nuteistiesiems. Tai reiškia, kad ji nukentejusiuju parodymu nepaneige. Kita vertus, L.M. dave parodymus ir apie tokias aplinkybes, kurios paneigia paciu nuteistuju versijas. Teisme ji parode, kad buvo susipažinusi ne tik su A.L. ir su V.T., bet ir su M.Š. ir V.Ž., kurie irgi žinojo, kad jai reikia ,,apsaugos“. Nors dažniausiai ji skambindavo V.T., bet budavo, kad padeti kaip ,,apsauga“ atvažiuodavo ir M.Š. bei V.Ž. Kaip jau mineta, pirmosios instancijos teisme ji parode maciusi, kaip M.Š. G.K. sudave ranka i peti. Dar parode, kad kalbejosi su G.K. Ši jai pasake, kad skambino S.B. ir sake, kad iš jos reikalauja sumoketi 3000 Lt. Šie L.M. parodymai patvirtina, kad visi keturi nuteistieji veike bendrai, taip pat patvirtina kai kuriuos nukentejusiuju parodymus apie reikalavima moketi pinigus ir fizinio smurto naudojima. Liudytojas S.K. parode, kad gyveno kartu su L.M., pažinojo S.B. ir G.K. ir žinojo, kad jos, kaip ir jo sugyventine, verciasi prostitucija. Jis parode, kad G.K. gyveno su jais tame paciame bute, del girtu klientu skambino A.L. ir V.T., o šie atvyke girtus klientus išvare. Žinojo, kad G.K. ir S.B. mokejo pinigus už ,,apsauga“. Paskui G.K. kažkur dingo neatsiskaiciusi už buta. Pas ja ateidavo draugai ir bute vykdavo išgertuves. Nors liudytojas S.K. G.K. iš esmes apibudina neigiamai, taciau jo parodymai nei pacios G.K., nei kitu nukentejusiuju parodymu nepaneigia. V.Ž. skunde nurodoma liudytoja P.T. yra nuteistojo V.T. motina. Ji irgi buvo apklausta teisme, parode kad jos sunus sandeliuke paliko krepši, kuriame buvo ivairus rubai. Taciau apie turto prievartavimo aplinkybes P.T. nedave jokiu parodymu. Todel, priešingai negu skunde nurodo V.Ž., ši liudytoja kaltinimu del turto prievartavimo nei patvirtino, nei juos paneige. Liudytojas S.T. teisme parode, kad dirba taksistu ir pažista M.Š. ir V.Ž., o taip pat A.P. Prisimena, kad A.P. su kažkokia kita mergina veže i ,,Gintaro“ viešbuti, A.P. tai merginai sake, kad, jeigu kas, tai reikia sakyti, kad jos ,,nuo Meciko“. Pats pamates M.Š., jis apie girdeta pokalbi papasakojo jam, o šis dabar papraše jo tai patvirtinti teisme. Iš S.T. parodymu matosi, kad jis M.Š. pažinojo asmeniškai, vežiojo i viešbuti prostitutes, todel iškyla abejoniu del šio liudytojo parodymu objektyvumo. Kita vertus, šie jo parodymai kaltinimu nuteistiesiems irgi nei paneigia, nei juos patvirtina. M.Š. versija, kad jis A.P. ieškodavo tik siekdamas išsiaiškinti, kodel ji naudojasi jo vardu, šioje nutartyje jau buvo aptarta ir paneigta. Šioje nutartyje jau buvo aptarti ir liudytojos S.J. parodymai. Nors ji nieko konkreciai neparode apie V.Ž. dalyvavima turto prievartavime, taciau kiti jos parodymai kaip tik patvirtino nukentejusiosios A.P. parodymus. Kaip jau mineta, S.J. parode, kad ši nukentejusioji slapstesi pas ja ir pas jos gimines, kad jos ieškodavo M.Š., V.T. ir dar vienas vyriškis. Po to liudytoja mate A.P. sumušta, su suplešytu megztiniu. Liudytojas M.Z. parode, kad susipažino su A.P., žinojo, kad ši dirba prostitute, taciau jie eme gyventi kartu jo bute Gudu gt. 2003 m. pradžioje A.P. nuo jo tapo nešcia ir nutare prostitucija mesti. Taciau tada prasidejo problemos, nes jis žinojo, kad A.P. V.T., A.L., M.Š. ir V.Ž. kas savaite privalejo moketi po 200 Lt už vadinamaji ,,stoga“. Tuos pinigus mokejo netgi jau gyvendama jo bute. Sugyventine jam pasakojo, kad kaltinamieji, jeigu ji nemokes pinigu, grasino ja sužaloti. Jis mate, kad prie jo namu atvažiuodavo automobiliai, kuriuose sededavo 3-4 vyrai. M.Š. važinejo baltu ,,Mercedes Benz“, V.T. - vyšniniu ,,Ford Scorpio“, o A.L. – melynu ,,Fiat“. Jis pats kalbejosi su V.T. ir V.Ž. kelis kartus. Jie jam sake, kad jeigu A.P. dings, tai jam (M.Z.) bus blogai ir jis pats tures moketi pinigus. Taip jam sake ir M.Š. Tada A.P. eme slapstytis, bet nuteistieji ja surado kaime, ta vieta parode jo motina. Kita diena A.P. papasakojo, kad visi keturiese, t.y. A.L., V.T., M.Š. ir V.Ž. ja nuveže i miška ir visi sumuše. Dar grasino nužudyti, liepe toliau dirbti prostitute, o už leidima mesti ši darba reikalavo sumoketi 2000 Lt. Neturedama pinigu ir kitos išeities, A.P. kreipesi i policija. M.Z. parodymus teisme patvirtino ir jo motina liudytoja T.Z., ir brolis liudytojas J.Z. Liudytojas G.G. parode, kad M.Z. dirbo jo imoneje, o paskui kažkur dingo. 2003 m. vasara pas ji atvažiavo keturi vyrai, ieškojo M.Z. ir sake, kad jo mergina apvoge klientus. Jis tiems vyrams atidave M.Z. priklaususius 100 Lt. Veliau pats M.Z. SMS žinute praše jo niekam nesakyti, kad jis ten dirba. Ivertinus šiuos liudytoju T.Z., J.Z., G.G., o ypatingai M.Z. parodymus, matosi, kad jie visiškai patvirtina A.P. ir kitu nuteistuju parodymus, o tuo paciu ir paneigia nuteistuju versijas. M.Z. patvirtino, kad visi nuteistieji, tame tarpe ir V.Ž. bei M.Š., verte A.P. dirbti prostitute, reikalavo moketi pinigus, ieškojo jos ir visi ja sumuše, o už leidima mesti prostitutes darba reikalavo pinigines išpirkos. Taigi V.Ž. skundo argumentas, kad šis liudytojas nepatvirtino jo dalyvavimo turto prievartavime, nepagristas ir neatitinka M.Z. parodymu. Nukentejusiuju nurodytu ivykiu aplinkybiu nepaneige, o kaip tik jas patvirtino ir jau aptarti kitu liudytoju parodymai. Teisme liudytoju taip pat buvo apklaustas ir nuteistojo M.Š. brolis A.Š. Jis parode, kad 2003 m. rugsejo men. M.Š. papraše leisti pasinaudoti jo saskaita ,,Hansa LTB“ banke. Kaip tik šios saskaitos numeri nuteistasis V.T. telefonu buvo nurodes nukentejusiajam V.S., kuris i ta saskaita nuteistuju reikalavimu turejo pervesti 3000 Lt už leidima iš prostitucijos verslo pasitraukti nukentejusiajai S.B.

Nepagristi ir nuteistuju A.L. bei V.T. apeliaciniu skundu argumentai del liudytojos D.G. apklausos ir jos parodymu vertinimo. Iš bylos matosi, kad teismas šia liudytoja apklause nuteistojo V.T. prašymu. D.G. parode, kad iš nuteistuju pažista tik V.T., o iš nukentejusiuju – A.P. ir S.B. Šioms nukentejusiosioms ji nuomodavo butus ir ilgesniam laikui, ir vienai nakciai. Kad nukentejusiosios vertesi prostitucija, jai nebuvo žinoma. Jos abi liko jai skolingos už butu nuoma, pabegdavo nesumokejusios. A.P., be to, viena buta dar buvo ir apvogusi. I policija del vagystes ji nesikreipe. Viena karta nuomojamame bute pas A.P. ji buvo sutikusi V.T., taciau kokiu tikslu jis ten lankesi, ji nežino. Šie liudytojos D.G. parodymai išdestyti nuosprendyje. Apeliantai A.L. ir V.T. skunduose nurodo, kad D.G. parodymai apibudina nukentejusiuju asmenybes, todel teismas nepagristai tuos parodymus atsisake pripažinti irodymais ir taip pažeide BPK 20 str. reikalavimus. Kolegijos nuomone, šie apeliantu argumentai irgi nepagristi. BPK 20 str. 2 ir 3 dalyse nurodoma, kad apie tai, ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisejas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai. Iš nuosprendžio matosi, kad liudytojos D.G. parodymus teismas nuosprendyje ne tik išdeste, taciau po to ir juos ivertino. Teismas pažymejo, kad D.G. parodymai del A.P. bei S.B. skolu ir vagystes neturi irodomosios vertes, ir kad teismas šioje byloje šiu asmenu turtiniu klausimu nesprendžia. Taip pat nurode, kad D.G. parodymus, kuriais ji siekia apibudinti A.P. kaip vagile, neturedama tam irodymu, teismas atmeta. Kolegijos nuomone, išdestydamas tokias išvadas, teismas jokiu BPK 20 str. nuostatu nepažeide. Liudytoja D.G. savo parodymuose iš tikruju nei paneige, nei patvirtino jokiu aplinkybiu, susijusiu su kaltinimais nuteistiesiems. Todel teismas teisus, kad šioje dalyje jos parodymai jokios irodomosios reikšmes neturi. Kita vertus, D.G. parodymu dali, kurioje apibudinamos A.P. ir S.B. asmenybes, teismas neatsisake pripažinti irodymu, o priešingai, ivertino šiuos parodymus, taciau juos atmete kaip abejotinus ir nepatvirtintus kitais bylos duomenimis. A.P. teisme kategoriškai paneige D.G. parodymus apie tai, kad ji pavoge daiktus iš nuomojamo buto. Ji tik pripažino, kad viename iš butu, iš anksto susitarusi su D.G., gyveno skolon. S.B. irgi pripažino, kad liko skolinga liudytojai už 1 men. laikotarpio buto nuoma. Pati D.G. parode, kad del vagystes i policija nesikreipe. Sunku patiketi, kad ji ir toliau butu nuomavusi butus A.P., jeigu ši iš tikruju butu kuri nors buta apvogusi. Kelia abejoniu ir D.G. aiškinimai, kad ji nežinojo kuo verciasi nukentejusiosios ir kokiu tikslu jos nuomavosi butus, ypac vienai nakciai. Iš viso to kyla ir pagrista abejone, ar D.G., nuomavusi butus prostitutems, šiuo atveju tikrai yra nesuinteresuota bylos baigtimi. Del viso to jos parodymus, kuriais siekiama nukentejusiasias apibudinti išimtinai neigiamai, o A.P. dar ir apkaltinti vagyste, teismas, kolegijos nuomone, pagristai atmete.

Ivertinusi visas išdestytas ir aptartas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad visi nuteistuju V.Ž., M.Š., A.L. ir V.T. apeliaciniuose skunduose destomi su bylos aplinkybiu nustatymu ir irodymu vertinimu susije argumentai yra nepagristi ir kolegija juos atmeta. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinejo visas bylos aplinkybes ir savo išvadas pagrinde ne spejimais ir prielaidomis, o visuma ištirtu ir abejoniu nekelianciu irodymu. Todel daroma išvada, kad visi nuteistieji nusikalstamas veikas padare butent tokiomis aplinkybemis, kurios išdestytos nuosprendžio nustatomojoje dalyje.

Kvalifikuodamas nuteistuju nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius istatymus irgi taike tinkamai. Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji A.L. bei V.T. prašo ju veikas perkvalifikuoti iš BK 181 str. i BK 307 str. Ir ju, ir kitu nuteistuju apeliaciniuose skunduose teigiama, kad turto prievartavimas neirodytas, nes nukentejusiosios nuteistiesiems pinigus mokejo savo valia ir už konkrecias nuteistuju teikiamas paslaugas sprendžiant su prostituciu klientais iškylancias problemas. Kolegija tokius apeliantu argumentus atmeta ir pažymi, kad tuos pacius argumentus nuosprendyje labai išsamiai aptare ir juos motyvuotai bei pagristai atmete pats pirmosios instancijos teismas.

Kaip jau mineta, visi nuteistuju argumentai apie tai, kad prostitucija besivertusios nukentejusiosios pinigus mokejo už vadinamaja ,,apsauga“, t.y. nuteistuju joms teikiamas paslaugas, savo noru, ir kad nuteistieji iš ju nereikalavo pinigu joms grasindami, naudodami fizini smurta ir psichine prievarta, buvo paneigti ir tai šioje nutartyje jau buvo aptarta. Buvo irodyta, kad nuteistieji, budami susitare ir veikdami grupeje, iš nukentejusiuju S.K., A.P. ir S.B. pareikalavo ir atvirai verte jas moketi pinigus už galimybe verstis prostitucija. Jie patys nustate tu piniginiu mokejimu sumas ir laika, tuo pat metu grasindami nukentejusiasias sumušti, sužaloti ar pavartoti kitoki fizini smurta, t.y. panaudodami psichine prievarta. Nukentejusiosioms reikalaujamu pinigu laiku nesumokejus, tos sumos budavo iskaitomos i skolas ir nukentejusiosios buvo verciamos moketi baudas. Taip pat irodyta, kad G.K. išvykus iš gyvenamosios vietos, nuteistieji, reikalaudami už tai sumoketi bauda, ja sumuše. A.P. nustojus verstis prostitucija ir pasislepus, nuteistieji ja surado, pareikalavo sumoketi pinigus už tariamas jos paieškos išlaidas bei už pasitraukima iš prostitucijos verslo, ir ja taip pat sumuše. Tokiu budu, reikalaudami perduoti turta, prieš šias nuteistasias nuteistieji dar ir panaudojo fizini smurta, Nuteistieji taip pat verte nukentejusiji V.S. sumoketi pinigus už tariamas S.B. skolas del vertimosi prostitucija ir už leidima ateityje prostitucija neužsiimti. Versdami sumoketi tuos pinigus, nuteistieji panaudojo prieš V.S. psichine prievarta grasindami, kad priešingu atveju S.B. ir toliau bus priversta dirbti prostitute ir kad jai ,,bus blogai“.

Nuosprendyje teismas padare pagrista išvada, kad nuteistieji reikalauti iš nukentejusiuju perduoti turta neturejo jokio teiseto pagrindo ir versti moketi pinigus neturejo nei tikros, nei tariamos teises. Nuteistuju iškeltos versijos, del kuriu jie tariamai ieškodavo nukentejusiuju ir reikalaudavo iš ju pinigu, ištirtais irodymais buvo paneigtos ir tai šioje nutartyje taip pat jau aptarta. Tai, kad vienai iš nukentejusiuju nuteistieji buvo paskoline mobilaus ryšio telefona ir nežymia suma pinigu (50 Lt), nuteistiesiems jokio teiseto pagrindo reikalauti moketi nuosprendyje išvardintu pinigu sumu irgi nesuteike, ypac ivertinant ta aplinkybe, kad nuteistieji jau iki tol iš nukentejusiuju neteisetai jau buvo išreikalave daug didesnes pinigu sumas. Teismas padare teisinga išvada ir apie tai, kad nuteistuju veiku ivertinimui bei kvalifikavimui negali tureti itakos tas faktas, kad nukentejusiosios kartais nuteistuju vadinamaja ,,apsauga“ tikrai pasinaudodavo. Tokias paslaugas nuteistieji joms patys buvo primete per prievarta, be abipusio susitarimo ir prieš nukentejusiuju valia. Vadinti tokia ,,apsauga“ ar ,,stoga“ paslaugomis ir reikalauti už tai piniginio atlyginimo šiuo atveju irgi nebuvo jokio teisinio pagrindo. Apeliantai ir savo parodymuose, ir apeliaciniuose skunduose ivairiais budais bando nukentejusiasias apibudinti tik iš neigiamos puses, siekia jas pažeminti ir ypac akcentuoja ju vertimasi prostitucija. Taciau ir šioje dalyje teismas nuosprendyje teisingai pažymejo, kad nukentejusiuju pinigai, gauti iš prostitucijos, nors ir gauti negarbingu budu, vistiek laikytini nukentejusiuju teiseta nuosavybe.

Vertinti nuteistuju veikas pelnymusi iš kito asmens prostitucijos ir perkvalifikuot tas veikas i BK 307 str. irgi nera pagrindo. Pagal ši baudžiamaji istatyma atsakomybe atsiranda tik tuo atveju, kai pelnomasi iš kito asmens prostitucijos arba savadaujama prostitucijai tam asmeniui, kuris teikia prostitucijos paslaugas, paciam sutinkant. Tuo tarpu pelnymosi iš kito asmens prostitucijos verciant toki asmeni perduoti turta ir panaudojant prieš ji fizini smurta arba psichine prievarta BK 307 str. dispozicija nenumato. Baudžiamojo kodekso XLIV skyriaus 307 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra nusikaltimas dorovei. Tuo tarpu šioje byloje irodyta, kad nuteistieji padare nusikaltimus nuosavybei, nes ju tikslas buvo butent nukentejusiuju turto užvaldymas. Nuteistieji, neturedami teiseto pagrindo, atvirai verte nukentejusiasias perduoti turta grasindami prieš jas panaudoti fizini smurta, o prieš nukentejusiasias G.K. ir A.P. dar ir panaudojo fizini smurta. Todel šias ju veikas teismas teisingai ivertino kaip turto prievartavima. Paciam nukentejusiajam V.S. nuteistieji negrasino. Taciau atvirai versdami ji sumoketi pinigus, t.y. perduoti turta, jie prieš V.S. irgi panaudojo psichine prievarta, nes tai dare grasindami panaudoti fizini smurta ir psichine prievarta prieš kita asmeni – nukentejusiaja S.B. Todel nuteistuju veikose V.S. atžvilgiu irgi yra visi turto prievartavimo nusikaltimo sudeties požymiai.

Nuosprendyje teismas tiksliai nustate bei išsamiai aptare ir kiekvieno iš nuteistuju vaidmeni nusikaltimu padaryme. Byloje irodyta, kad pinigus nukentejusiosios dažniausiai mokedavo nuteistiesiems A.L. ir V.T. Pacios nukentejusiosios parode, kad M.Š. pinigus mokejo tik kartais, o V.Ž. pinigu iš ju neimdavo ir ji pastarosios laike aukštesniu pagal ranga ir kitu nuteistuju vadovu. Nuosprendyje teismas toki V.Ž. elgesi ivertino jo atsargumu. Nuteistasis V.Ž. apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad nenustatyta konkreti jo, kaip nusikaltimo bendravykdytojo, veika. M.Š. apeliaciniame skunde irgi nurodo, kad neirodyti konkretus atvejai, kada jis pats iš nukentejusiuju paeme pinigus. Šie apeliantu argumentai irgi atmetami kaip nepagristi, nes visu nuteistuju padarytos nusikalstamos veikos tiksliai išdestytos nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 43 ,,Del teismu praktikos nagrinejant turto prievartavimo baudžiamasias bylas“ išaiškinta, kad turto prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokia prievarta, pateikiamas reikalavimas perduoti turta. Tai reiškia, kad pats pinigu iš nukentejusiuju paemimas ir ju užvaldymas turto prievartavimo atveju reikšmes nusikaltimo sudeciai neturi, išskyrus atvejus, kai materialines pasekmes atitinka BK 181 str. 2 ir 3 dalyse numatytus kvalifikuojancius požymius. Šioje byloje irodyta, kad nors V.Ž. pats pinigu neeme, o M.Š. tai dare retai, taciau jie, iš anksto susitare ir veikdami bendrai su kitais nuteistaisiais A.L. bei V.T., verte nukentejusiuosius perduoti turta grasindami panaudoti fizini smurta ir panaudodami psichine prievarta, o be to ir patys panaudojo fizini smurta. Veikdami susitare ir bendrai, visi nuteistieji suprato vieni kitu veiksmus, jiems pritare ir sieke to paties tikslo. Todel teismas padare pagrista išvada, kad jie veike bendrininku grupeje ir visus nuteistuosius pagristai pripažino turto prievartavimo bendravykdytojais (BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d.). Kvalifikuodamas nuteistuju nusikalstamas veikas, teismas jas pagristai atskyre pagal nukentejusiuju atžvilgiu panaudotos prievartos požymi. Del G.K., A.P., S.B. ir V.S. turto prievartavimo grasinant panaudoti fizini smurta ir panaudojant psichine prievarta nuteistuju V.Ž., M.Š., A.L. ir V.T. nusikalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 181 str. 1 d. Tuo tarpu visu nuteistuju nusikalstamos veikos prievartaujant G.K. ir A.P. turta panaudojant prieš šias nukentejusiasias fizini smurta teisingai kvalifikuotos pagal BK 181 str. 2 d.

Nuteistieji M.Š. bei V.T. nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kurioje jie pripažinti kaltais pagal BK 178 str. 1 d. del A.P. turto vagystes. M.Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad pats nukentejusiosios daiktu nevoge, o tik mate, kaip jau išmesta krepši su daiktais paeme V.T. Nuteistasis V.T. apeliaciniame skunde nurodo, kad vagystes irgi nepadare, o teismas jo ir M.Š. atžvilgiu netinkamai taike baudžiamaji istatyma. Apeliantas skunde nurodo, kad A.P. daiktus iš buto Vilniuje, Gudu gt. paeme ne savavališkai, o tik po to, kai tuos daiktus jiems laisvanoriškai atidave A.P. anyta T.Z. Kolegija šiuos nuteistuju argumentus atmeta kaip nepagristus, nes ju dalyvavima vagysteje irgi patvirtina teisme ištirti irodymai.

Nukentejusioji A.P. parode, kad 2003 m. pradžioje jau buvo metusi prostitucija, draugavo su M.Z., buvo nuo jo nešcia ir gyveno jo bute Gudu gt. kartu ir su M.Z. motina T.Z. Nuteistiesiems emus jos ieškoti ir toliau reikalauti moketi pinigus už vadinamaja ,,apsauga“, ji nuo ju pasislepe kaime pas pažistamos S.J. anyta. 2003 m. gegužes men. M.Z. jai pasake, kad i buta Gudu gt. buvo atvažiave M.Š. ir V.T., jie ieškojo jos dokumentu ir iš buto paeme ten buvusius jos daiktus. Patys nuteistieji M.Š. ir V.T. teisme parode, kad ieškodami A.P., dviese važinejo i buta Vilniaus m. Gudu gt., kuriame A.P. tuo metu gyveno su M.Z. Nukentejusiosios jie ten nerasdavo. Viena karta tame bute buvusi M.Z. motina, kalbedama apie A.P., ipykusi pasake ,,kad prostitutes kvapo nebutu“, pati iš buto išmete A.P. daiktus ir pasake, kad jie juos pasiimtu. V.T. tuos daiktus isidejo i automobilio bagažine. Nuteistojo V.T. motina liudytoja P.T. parode, kad prisimena, kaip sunus V.T. papraše jos sandeliuke pasideti rankine (,,taše“). Veliau tas sandeliukas buvo apvogtas, ji jame rado išmetytus rubus, kuriuos sudejo i maišeli. Iš bylos matosi, kad jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, pats itariamasis V.T. ikiteisminio tyrimo pareigunams pateike ivairius moteriškus drabužius, kuriuos A.P. atpažino ir parode, kad tai jos turtas, pavogtas iš buto Gudu gt. Dalies pagrobto turto surasti nepavyko.

Iš to, kas išdestyta, matosi, kad pats kaltinime nurodyto A.P. turto (rankines ir drabužiu) pagrobimas irodytas, taip pat irodyta, kad tai padare M.Š. ir V.T. To neneigia ir patys šie nuteistieji, kurie tik nurodo, kad svetimo turto jie nevoge, o ji jiems atidave pati M.Z. motina. Taciau kolegija atkreipia demesi i tai, kad nuteistieji neteisingai interpretuoja liudytojos T.Z. parodymus ir nutyli didesniaja, jiems nepalankia tu parodymu dali. Liudytoja T.Z. parode, kad bute Gudu gt. gyveno su sunumi M.Z., o 2003 m. pradžioje ten apsigyveno ir sunaus sugyventine A.P., kuria sunus po kiek laiko vede. A.P. jau buvo metusi prostitucija, bet visi keturi nuteistieji atvažiuodavo prie jos buto, ieškodavo ir A.P., ir jos sunaus. Tai truko ilga laika, po kelis kartus per savaite. Ji nuteistiesiems meluodavo, kad sunaus ir marcios nera namie, o veliau jie patys išsikrauste iš buto, noredami pasislepti. Bute liko A.P. daiktai. Po to vel atvažiavo nuteistieji M.Š. ir V.T. M.Š. pasake, kad paims jos sunaus ir A.P. daiktus, nes Andžela jiems yra skolinga. Tada ji pati atidave nuteistiesiems A.P. daiktus. Tai padare galvodama, kad juos paeme, jie nustos važineti ir duos ramybe. Juo labiau, kad del to nuolatinio važinejimo jau pyko ir baresi kaimynai. Taigi iš T.Z. parodymu matosi, kad A.P. turta ji atidave ne savo iniciatyva, ne savo noru ir laisva valia, o tik siekdama tokiu budu atsikratyti ikyrejusiu nuteistuju važinejimu i jos buta. Be to, iš tu parodymu matosi, kad pirmasis apie A.P. turta eme kalbeti M.Š. ir jis, net neklausdamas T.Z. nuomones, iš karto pasake, kad A.P. turta pasiims. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 ,,Del teismu praktikos vagystes ir plešimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad vagystes dalykas yra svetimas turtas – daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Svetimas turtas nera tie daiktai, kuriuos savininkas išmete, paliko, taip atsisakydamas nuosavybes teisiu. Pagrobimas – tai tycinis, neteisetas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybe valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausanciu turtu. Nuteistuju M.Š. ir V.T. argumentai, kad jie ne pagrobe, o tik paeme turto savininko jiems laisvanoriškai atiduota arba išmesta turta, šiuo atveju neatitinka tikroves ir tokia išvada daroma del keliu priežasciu. Visu pirma, šiuo atveju turto savininke buvo ne T.Z., o A.P., kuri savo daiktu niekur neišmete, niekam neatidave ir nuosavybes teises i ta turta jokia forma neatsisake. Laikinai išvykusi, savo daiktus ji paliko bute, kuriame gyveno ir jos turtas buvo užvaldytas jai nežinant ir prieš jos valia. Akivaizdu, kad nuteistieji suprato, jog užvalde ne T.Z., o butent A.P. turta ir kad jo savininke buvo ši nukentejusioji. Tai patvirtina T.Z. parodymai, kad nuteistieji pasake, jog paims butent A.P. daiktus. Pati T.Z., nebudama jai svetimo turto savininke, negalejo to turto ir laisvanoriškai kam nors atiduoti ar išmesti, ir tai nuteistieji taip pat suprato. Be to, nuosprendyje teisingai pažymeta, kad nuteistieji suprato, jog ir pati T.Z. A.P. turta jiems atidave ne laisvanoriškai, o budama psichologiškai paveikta nuolatiniu nuteistuju apsilankymu ir pati bijodama nuteistuju. Tai suprasdami, nuteistieji pasinaudojo situacija ir T.Z. psichologine bukle. V.T. skunde dar nurodo, kad jis su M.Š. neturejo tikslo A.P. turta pasisavinti. T.Z. irgi parode, kad nuteistieji žadejo paimtus daiktus gražinti, kai nukentejusioji atsiskaitys su nuteistaisiais. Taciau ši aplinkybe padeties nekeicia ir nuteistuju veiku ivertinimui reikšmes neturi. Pirmiausia, šioje byloje jau buvo nustatyta, kad nuteistieji prievartavo A.P. turta, nukentejusioji jokiu isiskolinimu ir kitokiu prievoliu nuteistiesiems neturejo ir jie i jos turta jokiu, net tariamu teisiu neturejo. Jie neteisetai ir neatlygintinai užvalde A.P. turta, kurio, beje, jai taip ir negražino. Tas turtas iš V.T. buvo paimtas tik ikiteisminio tyrimo metu. Faktiškai A.P. daiktus paeme ir i savo motinos namus parsiveže V.T. Taciau M.Š. veike su juo bendrai ir pirmasis T.Z. pareiške, kad jie pasiims A.P. daiktus. Tai reiškia, kad abu nuteistieji veike tarpusavyje susitare, veikdami bendrininku grupeje ir abu buvo vagystes bendravykdytojais. Kadangi del šios vagystes ikiteisminis tyrimas buvo pradetas gavus del to nukentejusiosios A.P. skunda, teismas M.Š. ir V.T. pagristai pripažino kaltais ir ju abieju nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 1 d.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo ir apie tai, kad nagrinedamas byla teismas padare daug baudžiamojo proceso istatymu pažeidimu, tame tarpe ir esminiu, kurie sutrukde teismui priimti teisinga nuosprendi. Nuteistasis V.Ž.nurodo, kad teismas pažeide BPK 1, 20, 301-305, 307 straipsniu reikalavimus, nesilaike Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 išaiškinimu, be to, dar ir pažeide LR Konstitucijos 29 ir 31 straipsnius. Nuteistieji A.L. ir V.T. irgi nurodo BPK 20, 305 straipsniu pažeidimus, jie teigia, kad teismas savo išvadas grinde ne visais ištirtais irodymais, del dalies irodymu nuosprendyje nepasisake ir ju neivertino. Apeliantu nuomone, šie pažeidimai parodo teismo šališkuma ir išankstines nuostatas del bylos baigties.

Išnagrinejusi byla, kolegija ir šiuos nuteistuju apeliaciniu skundu argumentus atmeta kaip nepagristus. V.Ž. skunde nurodomoje LR Konstitucijos 29 str. 1 d. itvirtintas principas, kad istatymui, teismui ir kitoms valstybes institucijoms ar pareigunams visi asmenys lygus. Konstitucijos 31 str. 2 d. nurodyta, kad asmuo, kaltinamas padares nusikaltima, turi teise, kad jo byla viešai ir teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir bešališkas teismas. Kolegijos nuomone, V.Ž. argumentai del nurodytu Konstitucijos normu pažeidimu yra deklaratyvus ir niekuo nepagristi, nes jokiu duomenu apie nuteistuju lygybes prieš istatyma ir teisma ir apie ju teises i vieša ir teisinga bylos išnagrinejima nepriklausomame ir bešališkame teisme pažeidimu byloje nera. Tokiu duomenu nenurodo ir pats apeliantas. Del tos pacios priežasties atmetami ir V.Ž. teiginiai apie BPK 1 str. reikalavimu pažeidimus, nes iš bylos matosi, kad teismas emesi visu priemoniu išsamiam nusikalstamu veiku atskleidimui ir teisingam bylos išnagrinejimui. Nuteistuju A.L. ir V.T. teiginius apie tai, kad teismas byla išnagrinejo šališkai ir turedamas išankstines nuostatas del bylos baigties, kolegija irgi atmeta. Iš bylos matosi, kad niekas iš proceso dalyviu, taip pat ir nuteistieji bei ju gynejai, byla išnagrinejusiai teisejai nušalinimu nepareiške. Jokiu duomenu apie BPK 58 str. nurodytu pagrindu teisejos nušalinimui arba jos nusišalinimui buvima byloje nera. Iš nuteistuju apeliaciniu skundu turinio matosi, kad teismo šališkuma jie sieja tik su patiems nuteistiesiems nepalankiu irodymu vertinimu, taciau tai tera subjektyvi ju, kaip suinteresuotu bylos baigtimi, asmenu nuomone. Del daugelio argumentu, susijusiu su teisminio nagrinejimo metu vykusiu irodymu tyrimu ir tu irodymu vertinimu, kolegija šioje nutartyje jau pasisake ir tuos argumentus atmete. Dar karta pažymetina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinejo visas, tiek nuteistuosius apkaltinancias, tiek ir juos teisinancias bylos aplinkybes, ir ištyre, ir ivertino visus irodymus. Iš bylos matosi, kad teismas patenkino iš esmes visus nuteistuju ir gyneju su irodymu tyrimu susijusius prašymus. Butent nuteistuju ir gyneju prašymu buvo apklausti visi ju nurodyti i saraša prie kaltinamojo akto neitraukti liudytojai, kitus papildomus irodymus teismas ištyre savo iniciatyva. Visos šios aplinkybes bet kokias nuteistuju abejones del teismo nešališkumo paneigia. Pažymetina, kad ir šia nutartimi, patikrinusi nuosprendžio teisetuma bei pagristuma, kolegija nustate, kad teismas irodymus ivertino tinkamai, o nuosprendyje destomos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas irodymus ivertino pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu, todel BPK 20 str. 5 d. nuostatos nebuvo pažeistos. Kad teismas nepažeide ir BPK 20 str. 1-3 daliu nuostatu vertindamas liudytojos D.G. parodymus, šioje nutartyje irgi jau buvo aptarta. Kaip jau mineta, teismas šia liudytoja teisiamajame posedyje apklause, išdeste jos parodymus nuosprendyje, o po to juos aptare ir ivertino. Teismas ne atsisake pripažinti šiuos parodymus irodymu, o juos atmete nuosprendyje išdestant tokio sprendimo motyvus. Iš bylos matosi, kad teismas nuosprendi pagrinde tik tais irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje, o nuosprendi suraše apsvarstes ir išsprendes visus nuosprendžiui priimti reikalingus klausimus, todel BPK 301 ir 302 straipsniu reikalavimai irgi nebuvo pažeisti. Jokiu irodymu, kuriais teismas pagrinde nuosprendi prieš tai neišnagrinejes tu irodymu teisiamajame posedyje, nenurodo ir patys apeliantai. Teismas prieme apkaltinamaji nuosprendi, kuriuo kaltinamuosius pripažino kaltais del baudžiamuosiuose istatymuose numatytu nusikalstamu veiku padarymo ir paskyre jiems bausmes, todel nuteistojo V.Ž. teiginys, kad nuosprendis neatitinka BPK 303 str. reikalavimu, irgi niekuo nepagristas. Kuo pasireiške nurodyto procesinio istatymo pažeidimas, skunde nenurodo ir pats apeliantas. BPK 304-307 straipsniu, reglamentuojanciu nuosprendžio surašyma, teismas irgi nepažeide. Nuosprendžio ižangine bei rezoliucine dalys surašytos laikantis visu BPK 304 ir 307 straipsniu reikalavimu ir jokiu konkreciu pažeidimu del šiu daliu skunduose nenurodo patys nuteistieji. Tas pats pasakytina ir apie nuosprendžio aprašomaja dali. Netiesa, kad teismas i nuosprendžio nustatomaja dali tik perraše dali kaltinamojo akto ir pacius liudytoju parodymus. Iš nuosprendžio matosi, kad jo nustatomojoje dalyje išdestytas paties teismo nustatytu nusikalstamu veiku aprašymas, be kitu aplinkybiu aprašant ir kiekvieno iš nuteistuju konkretu vaidmeni tu nusikalstamu veiku padaryme. Kad teismas šioje nuosprendžio dalyje apraše butent teisminio nagrinejimo metu nustatytas aplinkybes, galima spresti jau vien iš to, kad tos aplinkybes skiriasi nuo aplinkybiu, išdestytu kaltinamajame akte. Visiems nuteistiesiems teismas pašalino kaltinimu dali del veikimo organizuotoje grupeje, o nuteistajam V.Ž. – ir del vadovavimo šiai grupei. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas išdeste visus išnagrinetus irodymus, tu irodymu analize ir teismo priimamu sprendimu motyvus. Kolegija pažymi, kad šioje nuosprendžio dalyje irodymai išdestyti labai nuosekliai ir atskleidžiant ju tarpusavio ryši. Be irodymu, negincijamai patvirtinanciu nuteistuju kaltuma, išdestyti ir kitais byloje surinktais irodymais paneigiami kaltinimams prieštaraujantys duomenys. Be irodymu, kuriais grindžiamos teismo išvados, teismas išdeste išsamius motyvus, kuriais vadovaujantis atmete kitus irodymus. Del atskiru irodymu išdestymo nuosprendyje, ju ivertinimo, taip pat del apeliantu nurodomu irodymu atmetimo motyvu kolegija šioje nutartyje jau pasisake ir padare išvada, kad teismas ir atskirus irodymus, ir ju visuma ivertino tinkamai ir teisingai. Del to, kas išdestyta, daroma išvada, kad BPK 305 str. 1 dalies ir anksciau paminetu kitu BPK normu reikalavimu teismas nepažeide, o nuosprendis surašytas laikantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Del teismu praktikos taikant BPK normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ išaiškinimu. Jokiu kitu BPK normu pažeidimu, ir, juo labiau, tokiu, kurie butu suvarže istatymu garantuotas nuteistuju teises arba sukliude teismui priimti teisinga nuosprendi, kolegija taip pat nenustate.

Paskirdamas bausmes, teismas BK 54 str. ir kitu bausmes skyrima reglamentuojanciu BK normu reikalavimu irgi nepažeide. Nuteistuju atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, o visu ju atsakomybe sunkinancia aplinkybe teismas pagristai nustate nusikalstamu veiku padaryma bendrininku grupeje. Toks teismo sprendimas pagristas ivertinus kiekvieno nuteistojo dalyvavimo nusikaltimuose pobudi ir laipsni (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Motyvuodamas bausmiu skyrima, teismas nuosprendyje atsižvelge i nuteistuju atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvima ir nustatyta sunkinancia aplinkybe, padarytu nusikaltimu pavojingumo laipsni, o taip pat ir i kaltininku asmenybes. Nuteistasis V.Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad yra antros grupes invalidas, sulaukes brandaus amžiaus, turi šeima, darba ir anksciau nebuvo teistas ir nubaustas administracinemis nuobaudomis. Taciau iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausme V.Ž., teismas i šias aplinkybes jau atsižvelge. Apeliacines instancijos teismui šis nuteistasis pateike dokumentus, iš kuriu matosi, kad V.Ž. šiuo metu nustatytas jau ne 3-ios, o 2-os grupes invalidumas. Taciau ši aplinkybe, kolegijos nuomone, negali buti pakankamu pagrindu paskirtos bausmes švelninimui. Iš bylos matosi, kad nors ir turedamas sveikatos problemu, V.Ž. nusikalstamu veiku padarymo metu dirbo sporto klube treneriu. Taip pat pažymetina, kad sveikatos bukle jam netrukde dalyvauti nusikaltimu padaryme. Nors pats V.Ž. pinigu iš nukentejusiuju nepaeme, taciau jis irgi buvo aktyvus nusikaltimu vykdytojas, kartu su kitais nusikaltimo bendrininkais verte nukentejusiuosius perduoti turta, nustatinejo prievartaujamo turto sumas, grasino nukentejusiesiems ir pats naudojo fizini smurta. Nuteistieji padare ne viena, o keleta nusikalstamu veiku, ilga laika prievartavo keleto nukentejusiuju turta, padare nukentejusiesiems ne tik turtine, bet ir moraline, o G.K. ir A.P. dar ir fizine žala. Ivertinus visas išdestytas aplinkybes, visiems nuteistiesiems pagal BK 181 str. 1 d., o M.Š. ir V.T. ir pagal BK 178 str. 1 d., teismas pagristai paskyre ne švelnesniu rušiu, o šiu baudžiamuju istatymu sankcijoje numatytas terminuoto laisves atemimo bausmes. Visiems nuteistiesiems pagal BK 181 str. 1 d. paskirtos bausmes atitinka sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurki, o pagal BK 181 str. 2 d. bausmes paskirtos netgi švelnesnes už sankcijos vidurki. Vadovaujantis BK 63 str., bausmes subendrinus dalinio sudejimo budu, visiems nuteistiesiems prie jiems paskirtu griežciausiu bausmiu teismas pridejo tik nežymia paskirtu švelnesniu bausmiu dali. Kolegijos nuomone, visiems nuteistiesiems ir už atskirus nusikaltimus, ir galutines subendrintos paskirtos bausmes atitinka nuteistuju padarytas nusikalstamas veikas ir kaltininku asmenybes. Tos bausmes negali buti laikomos per griežtomis ir jas švelninti nera pagrindo.

Teismas taip pat pagristai nusprende konfiskuoti nuteistuju iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, nes tam buvo pagrindas, numatytas BK 72 str. 2 d. 3 p., 5 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., teiseju kolegija

nutaria:

nuteistuju V.Ž., M.Š., A.L. ir V.T. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Linas ŠiukštaTeisejai: Albinas BielskisVioleta Ražinskaite