Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja bei jos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja nurodė, kad po santuokos sudarymo ji su vyru gyveno Minske. Vyrui mirus, ji, pardavusi paveldėtą butą Minske, 2009 metais grįžo gyventi į Lietuvą. Nurodė, kad kitų įpėdinių, kurie galėtų pretenduoti į palikimą nėra. Vaikų neturėjo. Ji visą laiką manė, kad garažas yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi jis buvo suteiktas iki santuokos, tik vėliau paaiškėjo, kad jo teisinė registracija atlikta santuokos metu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad po savo sutuoktinio A. B. mirties ji priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjos ir A. B. santuoka buvo sudaryta 1987-12-19 (e.b. b.l. 15-16). Kaip nurodė pareiškėja ji su sutuoktiniu po santuokos sudarymo gyveno Baltarusijos Respublikoje.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-02-29 Baltarusijoje mirė A. B. (e.b., b.l. 12-13).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos ir A. B. santuokos metu, 1993 metais, buvo įgytas garažas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas pareiškėjos vardu (e.b.l. 6-7).

Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad po sutuoktinio mirties ji palikimą, kurį sudarė aukščiau nurodytas garažas, priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta 413-osios garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos pažyma, kurioje patvirtinta, kad pareiškėja yra pilnai atsiskaičiusi su bendrija už garažą (e.b.l. 11).

CK 1.62 str. 1 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė.

Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėja yra įstatyminė įpėdinė. Bylos duomenimis nustatyta, jog nėra daugiau suinteresuotų asmenų, kurie galėtų pretenduoti į palikimą. Šią aplinkybę patvirtino pareiškėja bei teismo posėdyje liudytoja apklausta V. V.. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, pareiškėja kaip pergyvenusi sutuoktinė paveldi visą turtą, kadangi nėra pirmos bei antros eilės įpėdinių.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja rūpinasi sutuoktiniams priklausančiu garažu, moka už jį mokesčius.

Esamus byloje įrodymus teismas vertina pakankamais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjai teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 442 str. 1 p., 443 str., 448 str., teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė 2008-02-09 mirusio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės realizavimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, per tris darbo dienas pranešti valstybės įmonei Registrų centras apie palikimo priėmimą.