Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis 2009 m. kovo 14 d. surašė T. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. kovo 14 d. apie 16 val. 50 min., Bernotiškės g., Tauragės mieste, vairavo motociklą Honda, kurio Nr. ženklas (duomenys neskelbtini), neįregistravęs jo nustatyta tvarka, neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, akivaizdžiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės, lenkė kitas transporto priemones, kirsdamas ištisinę liniją, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai keisti važiavimo greitį ir kryptį. Savo veiksmais T. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 8, 17, 131 ir 238 punktų reikalavimus.

II.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi subendrinus paskirtas nuobaudas T. K. galutinai paskirta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę. T. K. padarė penkis administracinius teisės pažeidimus. Anksčiau, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas devynis kartus, visas paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 5-7). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

III.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69 punktas nustato, kad policijos pareigūno reikalavimas sustoti reiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu. Šių instrukcijų 71 punkte nustatyta, kad transporto priemonė gali būti stabdoma ir važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus jos mėlynos spalvos švyturėlį ir specialius garso signalus. Nurodytų normų sisteminės analizės pagrindu LVAT 2007 m. vasario 23 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N1-412/2007 išaiškino, kad lazdele arba skrituliu stabdyti transporto priemonę gali ne policijos automobilyje esantis policijos pareigūnas, o policijos automobiliu transporto priemonę galima stabdyti tik įsijungus švyturėlius ir garso signalą.

Be to, pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 71 punktą, stabdant transporto priemonę važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus jo mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, prie stabdomos transporto priemonės reikia privažiuoti iš užpakalio ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per patrulinio automobilio garsiakalbį. Vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 77.3 punktu, policijos pareigūnai per garsiakalbį privalo kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Visas minėtas aplinkybes privalo nuosekliai įrodyti policijos pareigūnai savo protokole užfiksuota medžiaga, informaciniame žurnale, teisme duodamais vienodais paaiškinimais, vaizdiniais ir kitais įrodymais, kadangi administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teismas privalėjo įvertinti ir nustatyti ar policijos pareigūnų nurodytų faktinių aplinkybių kontekste T. K. kaip asmeniui, vairuojančiam motociklą, buvo sudaryta galimybė pamatyti ir išgirsti policijos pareigūnų reikalavimą sustabdyti transporto priemonę.

T. K. vairavo motociklą mūvėdamas šalmą, triukšmas sklido ne tik iš motociklo variklio, bet ir nuo kitų transporto priemonių. Taigi, jis galėjo negirdėti ir nematyti, kad yra stabdomas policijos pareigūnų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas ar asmuo nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, atsižvelgia į tai, ar policijos pareigūno paaiškinimai tarnybiniame pranešime sutampa su teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, ar jie yra nuoseklūs, ar policijos pareigūnas detaliai ir įtikinamai nupasakoja įvykį, ar egzistuoja aplinkybės dėl ko policijos pareigūnas galėtų sakyti netiesą (2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas adm. byloje Nr. N444-6012/08).

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl jų pasireiškimo tikimybės.

Teismas nevertino policijos pareigūnų parodymų tikrumo, logiškumo, pakankamumo ir pagrįstumo, todėl darytina išvada, kad teismas pažeidė ATPK 256, 257 ir 284 straipsnių reikalavimus.

Įvertinus motociklo važiavimo greitį, kurį nurodo policijos pareigūnai, bei Bernotiškės gatvės ilgį (apie 600 m.) akivaizdu, kad pareigūnai automobiliu pasivyti motociklininko, privažiuoti jam prie galo ir stabdyti jį kaip to reikalauja Policijos patrulių veiklos instrukcijos 71 punktas, negalėjo.

Be to, kyla klausimas, kaip policijos pareigūnai galėjo stabdyti motociklo vairuotoją, privažiavę prie motociklo galo, jeigu motociklo vairuotojas, apvažinėjo kitas transporto priemones iš dešinės pusės. Esant tokioms aplinkybėms policijos pareigūnams dėl kitų transporto priemonių judėjimo ir siauros važiavimo juostos bei Bernotiškės gatvėje esančių šaligatvių būklės nebūtų buvę galimybės tarnybiniu automobiliu privažiuoti prie motociklo galo ir tokiu būdu išreikšti teisėtą reikalavimą motociklo vairuotojui sustoti.

Abejonių kelia ir aplinkybė, kad policijos pareigūnai motociklą persekiojo apie 200 km/h greičiu, važiuodami iš paskos, įsijungę tarnybinio automobilio švyturėlius ir garsinę sireną, per garsiakalbį liepiant sustabdyti motociklą, kadangi kelyje važiavo ir kitos transporto priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N1-901/2006, konstatavo, kad teismas, nustatinėdamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, turi įvertinti ne tik policijos pareigūnų paaiškinimų nuoseklumą, bet taip pat reikia turėti omenyje, kad tokiose bylose reikšmingą įrodomąją galią turi išrašas iš policijos komisariato informacijos žurnalo, kuriame užfiksuota, kad būtent tą dieną, konkrečią valandą, gautas pranešimas, kad stabdomas nestojo motociklą vairavęs asmuo. Be to, pareigūnų paaiškinimų nuoseklumas turi sutapti su informacijos žurnale padarytais įrašais.

Policijos patrulių veiklos instrukcijų 77.8 punktas reikalauja pareigūnus išsamiai aprašyti stabdymo ir (ar) sulaikymo aplinkybes tarnybiniame pranešime ir pažeidimą įforminti nustatyta tvarka. Todėl visada svarbu nustatyti ar administracinio teisės pažeidimo protokole pakankamai konkrečiai ir aiškiai buvo nurodytos faktinės aplinkybės, sudarančios kaltinimo esmę, ar protokolas surašytas iš esmės tinkamai ir jame nėra jokių trūkumų, dėl kurių galėjo būti pažeistos mano teisės į gynybą ar kurie galėtų sutrukdyti teismui tinkamai išnagrinėti bylą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole neužfiksuota kaip policijos pareigūnai stabdė T. K..

Neaišku, kodėl policijos pareigūnai, persekioję T. K. tarnybiniu automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neužfiksavo šio įvykio jų automobilyje esančia vaizdo kamera. Tauragėje esančių Bernotiškės ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje taip pat yra veikiančios miesto vaizdo kameros, iš kurių fiksuojamos vaizdo medžiagos galima nustatyti transporto priemonių eismą Bernotiškės ir Dariaus ir Girėno gatvėse.

T. K. prašė pateikti vaizdo įrašus, tačiau policijos pareigūnai nepateikė jokios vaizdo medžiagos, galinčios patvirtinti policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes.

Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 77.1 ir 77.2 punktus, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinio numerio ženklą, markę, modelį, spalvą, ypatingus požymius) ir pranešti budėtojui; persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu (motociklu), įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį. Tačiau išklausius garso medžiagą, matyti, kad policijos pareigūnai nepranešė budėtojui visos reikšmingos informacijos apie persekiojamą motociklą. Be to, budėtojas nebuvo nuolat informuojamas apie motociklo judėjimo kryptį, kaip to reikalaujama pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijų 77.1 ir 77.2 punktus.

Garso medžiaga administracinio teisės pažeidimo byloje buvo pateikta ne iš karto, o tik antrajame teismo posėdyje teismui pareikalavus. Šis faktas kelia abejonių dėl garso medžiagos patikimumo ir jos darymo laiko.

Nustačius, kad policijos pareigūnai stabdė T. K., pažeisdami Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus, konstatuotina, jog dėl tokių pažeidimų jam nebuvo užtikrinta galimybė aiškiai pastebėti ir suvokti, jog yra stabdomas, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismo nutarime nėra nustatyta, kokiu būdu T. K. pažeidė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies ir 124² straipsnio 1 dalies nuostatas.

Vadovaujantis LVAT praktika, administracinės atsakomybės taikymo pagrindas yra neabejotinas pažeidimo įvykio ir sudėties asmens veikoje įrodymas. Nesant galimybių pašalinti abejones dėl pažeidimo įvykio ar asmens kaltės, administracinės atsakomybės taikymas negalimas. Priešingu atveju būtų pažeistas baudžiamojo pobūdžio atsakomybei taikomas nekaltumo prezumpcijos principas. Kitaip tariant administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, o visos iškilusios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis

T. K. yra individualios įmonės „Tadita“ savininkas ir vienintelis jos darbuotojas. Šios įmonės veikla susijusi su transporto priemonių pirkimu ES valstybėse, gabenimu ir prekyba Lietuvos Respublikoje. Atėmus T. K. teisę vairuoti transporto priemones, individualią įmonę „Tadita“ tektų likviduoti, arba ji tiesiog bankrutuotų ir pats apeliantas netektų pragyvenimo šaltinio.

Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių T. K. padarytus administracinės teisės pažeidimus.

T. K. teiginiai, jog jis galėjo negirdėti ir nematyti kaip policijos pareigūnai jį stabdo vertinami kritiškai, kadangi važiuojant automobiliu girdisi specialieji garso signalai o T. K. važiavo motociklu. Teiginys jog T. K. nematė, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, taip pat vertinamas kritiškai, kadangi nuo Tauragės m., Bemotiškės g. iki Luomių-Batakių sankryžos, kur T. K. apsisuko, atstumas yra apie 15 kilometrų. T. K. parodymai prieštarauja, surinktiems neginčijamiems įrodymams tai yra pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose duomenims, garso įraše esantiems duomenims.

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

T. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Byloje ginčo dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl T. K. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį.

Tačiau T. K. nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal 124¹ straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teises normas, kadangi neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...>.

Pagal ATPK 130 straipsnio pastabą uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP.

T. K. teigia, kad jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi policijos pareigūnai jį stabdė pažeisdami jiems taikomus reikalavimus, ir T. K. nesuprato, jog yra stabdomas, teigia, kad policijos pareigūnai garso signalą įjungė tik privažiavę prie T. K. ir jam sustojus. Prašo byloje apklausti liudytojus, mačiusius kaip jis buvo stabdomas policijos pareigūnų.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas įpareigoja pirmosios instancijos teismą kviesti liudytojus į teismo posėdį ir juos nustatyta tvarka apklausti. Nagrinėjamu atveju, esant prieštaravimams tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, kad policijos pareigūnai garso signalą įjungė tik privažiavę prie T. K., ir policijos pareigūnų parodymų, kad jie T. K. jau kurį laiką persekiojo su įjungtais švyturėliais, byloje turi būti apklausti liudytojai, matė, kaip buvo sustabdytas T. K..

Skundžiamu nutarimu T. K. buvo paskirta administracinė nuobauda ir pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog T. K. 2009 m. kovo 14 d. apie 16 val. 50 min., Bernotiškės g., Tauragės mieste, vairavo motociklą Honda, kurio Nr. ženklas (duomenys neskelbtini), apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės, lenkė kitas transporto priemones, kirsdamas ištisinę liniją, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai keisti važiavimo greitį ir kryptį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nors byloje nustatyta, kad T. K. apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės, lenkė kitas transporto priemones, kirsdamas ištisinę liniją, tačiau byloje nėra įrodyta, jog T. K. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti važiavimo greitį ir kryptį. Byloje nėra nustatyta kuriems eismo dalyviams T. K. sukliudė eismą, kurie iš jų keitė važiavimo greitį ar kryptį. Šios aplinkybes yra pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, todėl turėjo būti įrodinėjamos. Nenurodžius pažeidimo padarymo vietos bei pažeidimo padarymo aplinkybių, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl T. K. inkriminuojamo pažeidimo pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, todėl šios aplinkybės turi būti tiriamos iš naujo.

Nepilnai ištirtos pažeidimo padarymo aplinkybes galėjo sąlygoti netinkamą įrodymų vertinimą bei neteisėto nutarimo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje būtina rinkti naujus įrodymus, siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

n utaria:

T. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.