- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- AN2-296-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00384-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 3 d. nutarimo I. V. P. (toliau – I. V. P.) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. I. V. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2019 m. kovo 27 d., 08.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir reikiamo tarpo iš šono, kliudė ir apgadino automobilius „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padariusi turtinę žalą, viršijančią penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nesant nukentėjusiems asmenims įvykio vietoje, nepranešusi nukentėjusiesiems ir policijai, nepažymėjusi eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais I. V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus.
2. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, I. V. P. paskirta 10 (dešimties) eurų baudą; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą be specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, I. V. P. paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y., 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų bauda.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarimą ir I. V. P. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų, kaip tai numatyta ANK straipsnio sankcijoje.
3.1. Institucijos teigimu, vertinamu atveju I. V. P. padarė labai didelę žalą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio faktas buvo akivaizdus net ir iš didesnio atstumo nei jį stebėjo pažeidėja, todėl neįtikima versija, kad kliudydama du automobilius I. V. P. nepajuto eismo įvykio ir iš jo nesiekė pasišalinti.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn patraukta I. V. P. pateikė atsiliepimą į Institucijos skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 652 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo nėra. Institucijos skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės taikymo klausimas. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas skundo ribose.
7. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Remiantis komentuojamu straipsniu, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas reglamentuotas ANK 34 straipsnyje, kurio 1, 3 dalyse įtvirtinta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, o specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
8. Institucijos skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas I. V. P. skirtinos nuobaudos klausimą, aptartas ANK nuostatas taikė netinkamai ar padarė kitus pažeidimus, turėjusius įtakos akivaizdžiai per švelniam administracinius nusižengimus padariusio asmens nubaudimui. Skundžiamu nutarimu I. V. P. buvo nubausta dėl dviejų administracinių nusižengimų, kvalifikuotų pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, padarymo. Iš Institucijos skundo turinio, jame dėstomų argumentų matyti, kad yra keliamas klausimas tik dėl I. V. P. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas už šį administracinį nusižengimą turėjo paskirti ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį paskirtų baudų dydis nėra ginčijamas ir nesant pagrindo pripažinti, kad baudos buvo paskirtos netinkamai, įvertinus baudos dydžio nustatymui reikšmės turinčias aplinkybes, apygardos teismas pasisakys tik dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – yra įtvirtinta ANK 426 straipsnyje, numatančiame administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus baudą straipsnio sankcijos ribose kartu neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutarimą, Institucijos skundo argumentus, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertinamos administracinio poveikio priemonės taikymas I. V. P. nėra būtinas, neturi pagrindo.
10. Visų primą atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už ANK 426 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintas ne kaip privaloma, o galima skirti administracinio poveikio priemonė. Taigi, tokiu atveju bylą nagrinėjančiam teismui yra paliekama teisė nuspręsti, ar administracinio poveikio priemonės taikymas yra būtinas siekiant ANK įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų – atgrasyti asmenis nuo naujų nusižengimų darymo, nubausti nusižengimą padariusius asmenis, atimti ar apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad administracinio nusižengimo aplinkybės, I. V. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys, kitos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad tik atėmus teisę vairuoti transporto priemones bus užtikrintas administracinės nuobaudos tikslų pasiekimas. Spręsti priešingai vien tik todėl, kad I. V. P. jautė automobilių susidūrimo kontaktą, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, pagrindo nėra. Ši aplinkybė reikšminga tik sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį klausimą. Priešingu atveju, t. y. nustačius, jog pareiškėja automobilių kontakto nepajuto ir dėl šios priežasties pasišalino iš eismo įvykio vietos, I. V. P. nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal komentuojamo straipsnio nuostatas.
11. Nors I. V. P. vairuodama transporto priemonę nebuvo pakankamai atidi, išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės ji kliudė net du automobilius, tačiau, savo kaltės apgadinusi transporto priemones ji neneigė, dėl padaryto gailėjosi. Įvykio metu jokių pašalinių asmenų, kurių sveikata dėl neatidžių pažeidėjos veiksmų galėjo būti sužalota, įvykio vietoje nebuvo, greitis nebuvo didelis. Be to, pažeidėjai yra nustatytas vos 45 procentus siekiantis darbingumo lygis, ji slaugo savo prastos sveikatos motiną, jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatytos. Administracinių nusižengimų išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus patvirtina, kad jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo metu jokių galiojančių administracinių nuobaudų I. V. P. neturėjo, bausta buvo tik vieną kartą už greičio viršijimą, jai paskirtą piniginę baudą sumokėjo (b. l. 16). Šių aplinkybių, atskleidžiančių mažesnį I. V. P. asmenybės pavojingumą, visuma neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti administracinio poveikio priemonės pagrįstumą ir tuo pačiu teikia pagrindą atmesti Institucijos skundo argumentus dėl skundžiamo nutarimo neatitikimo administracinės nuobaudos tikslams, proporcingumo principui. Institucijos skunde jokios konkrečios aplinkybės ar duomenys, patvirtinantys Institucijos teiginius dėl pernelyg švelnaus nubaudimo, nėra nurodyti. Skundas iš esmės paremtas tik teoriniais pasvarstymais apie administracinio nusižengimo pavojingumą, administracinės nuobaudos tikslus, todėl negali būti pagrindu pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarimą.
12. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas I. V. P. skirtinas nuobaudas, ANK 32, 34 straipsnių nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės baudos dydžio nustatymui ir šių aplinkybių visumą įvertino teisingai, nurodė aiškius administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymo motyvus. Institucijos skundo teiginiai nutarime išdėstyto vertinimo nepaneigia. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jį keisti remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.