- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- 1-1050-287/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20867-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas 2016-12-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. P. 2019 metų gegužės 19 dieną, apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), namų virtuvės kambaryje įvykusio konflikto metu su sugyventine R. Š., tyčia ją pastūmė, dėl ko R. Š. griūdama į virtuvinį stalą susitrenkė kairę akį, taip sukėlė savo šeimos narei - R. Š. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
A. P. pareiškus įtarimą, dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir 2019-05-20 apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad R. Š. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie 3 metus laiko, veda bendrą ūkį. 2019-05-19 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį kartu su draugu ir R. Š.. Apie 17 valandą R. Š. ant jo pradėjo šaukti, provokavo konfliktą, bandė iš kišenės išsitraukti cigaretes, tačiau ją viena ranka nuo savęs pastūmė, R. krito ant kompiuterinio stalo kampo ir susižalojo akį. Ji iš karto atsistojo ir išbėgo iš kambario, bėgo kviesti policijos. 2019-05-21 apklausus A. P. papildomai ir pareiškus patikslintą įtarimą A. P. parodė, kad norėdamas išvengti atsakomybės pirminėje apklausoje nurodė, kad R. Š. norėjo iš jo paimti cigaretes, dėl to ją pastūmė, iš tiesų ją pastūmė tyčia konflikto metu, nes R. ant jo šaukė. Nesitikėjo, kad ji grius, bet griuvo ir susitrenkė akį. Ji dėl to norėjo iškviesti policiją, pasiėmė telefoną, tačiau jis jai jo nedavė, sugriebė už rankos plaštakos, tos kurioje ji laikė telefoną, traukė ranką į save norėdamas atimti telefoną, bet ranka išslydo jam iš jo rankos ir R. savo ranka susitrenkė skruostą. Gailisi sukėlęs skausmą savo sugyventinei (b. l. 88-90, 111- 112).
Nukentėjusioji R. Š. parodė, kad 2019-05-19 nuo 13:00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės su sugyventiniu A. P.. Apie 17.20 val., gyvenamojo namo kambaryje įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, virtuvės kambaryje jis ją pastūmė, griūdama į virtuvinį stalą susitrenkė kairę akį, o po to vieną kartą iš delno sudavė į dešinį skruostą. Po sukelto fizinio skausmo paskambino į policijai. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, civilinio ieškinio sugyventiniui nereikš. Papildydama pirminius parodymus nurodė, kad nebuvo tiksliai įsitikinusi, ar A. P. sudavė jai smūgį į veidą ar ji pati užsigavo grumtynių su juo metu. Iš pradžių konflikto metu A. ją pastūmė ir ji griūdama ant stalo susižalojo akį. Dėl to norėjo iškviesti policiją, tačiau jis nedavė telefono. Telefoną laikė dešinėje rankoje, A. už tos rankos plaštakos sučiupo, tačiau skausmo dėl to nesukėlė. Ji savo ranką traukė į save nenorėdama duoti jam telefono, o jis jos ranką traukė į save, norėdamas jį iš jos atimti. Vienu metu jis jos ranką paleido, ar tyčia ar netyčia pasakyti negali. Tuo metu kai jis ranką paleido ji ja trenkėsi į savo dešinįjį skruostą, dėl to patyrė skausmą, tačiau mažareikšmį. A. P. pretenzijų dėl to neturi (b. l. 36-40, 55- 56).
Akistatos metu R. Š. parodė, jog 2019-05-19, namuose, tarp jos ir A. P. įvyko konfliktas, konflikto metu A. P. įremdamas ranką į krūtinę ją pastūmė ir ji krito ant stalo, susižalojo akį, o kai atsikėlė nuo spintelės norėjo pasiimti telefoną, iškvieti policiją, bet A. jo nedavė, abu susistumdė, besiskėčiojant rankomis, vienas kitam neduodant telefono, A. paleido telefoną ir ji trinktelėjo savo ranka sau į veidą. Jokių cigarečių atimti nebandė. Akistatos metu A. P. parodė, kad R. Š. ant jo šaukė jis šią pastūmė ir ji krito, o norėdamas atimti iš jos telefoną, susistumdė, paleido jos ranką ir ji savo ranka trenkė sau į veidą (b. l. 103-105).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje (b. l. 10-13).
Iš asmens apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad R. Š. kairėje veido pusėje, ties akimi užfiksuotas paraudimas, taip pat veido dešinėje pusėje ties akimi užfiksuotas nežymus paraudimas (b. l. 14-18)
Iš 2019-05-19 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad R. Š. užfiksuotas paraudimas ties kairiąja akimi (b. l. 22-25).
Kaltinamojo A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei R. Š..
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. P. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 114)
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį A. P. siūlė nubausti 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis A. P. anksčiau teistas vieną kartą (b. l. 61-63, 64-67), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka baustas (b. l. 68-69), dirbantis (b. l. 70). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) A. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 6 dalies 1 punktas, 3 punktas, 7 dalis).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, A. P. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 19 d., 18.05 val., iki 2019 m. gegužės 21 d., 10.55 val., (b. l. 72, 95) t. y., dvi paros, kas prilyginama 4 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis).
A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-93) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,
A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 24 val. iki 6 val.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. galutinę bausmę laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 24 val. iki 6 val.
Į paskirtą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 19 d., 18.05 val., iki 2019 m. gegužės 21 d., 10.55 val., t.y. dvi paras, kas prilyginama 4 laisvės apribojimo dienoms.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.