Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-06-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-1580-336/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-29
Bylos Nr.
2YT-1580-336/2017
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01070-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Pareiškėjas
S. V.
Suinteresuotas asmuo
V. B., Ž. V., E. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1580-336/2017Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01070-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 29 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė,sekretoriaujant V. L., dalyvaujant :pareiškėjai S. V., jos atstovui adv. Raimundui Gargasui,suinteresuotiems asmenims V. B., Ž. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., Ž. V. ir E. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. V. ir jos atstovas adv. Raimundas Gargasas pareiškimu (b. l. 2-4) ir teismo posėdžio metu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Po J. V. mirties 2007-12-19 palikimą priėmė jos duktė, pareiškėja S. V., pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja paaiškino, kad jos mama J. V. iki mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno ir ji bei jos močiutė, mamos mama L. V.. Močiutė turtėjo tris vaikus – J. V., V. B., Ž. V.. Po mamos mirties liko gyventi tame bute ir jame gyveno, kol 2016 m. rugsėjo mėn. pradėjo studijuoti Kaune. Tame bute buvo likę ir mamos asmeniniai daiktai, kuriais ji naudojosi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. B. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja po savo motinos J. V. mirties kartu su L. V. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gyveno, kol baigė mokyklą. Po mamos mirties pareiškėja naudojosi jos asmeniniais daiktais. Daugiau vaikų J. V. neturėjo.

Suinteresuotas asmuo Ž. V. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad jo sesuo J. V. turėjo tik vieną vaiką.

Suinteresuotas asmuo E. V. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 35). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 24).

Liudytoja A. V. parodė, kad pareiškėja po savo mamos J. V. mirties priėmė jos palikimą, tai yra, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmė likusius mamos asmeninius ir buities daiktus.

Liudytoja R. S. parodė, kad pareiškėja po savo mamos J. V. mirties liko gyventi kartu su močiute bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gyveno, kol 2016 m. baigusi vidurinę mokyklą išvyko mokytis į Kauną. Daugiau vaikų, be pareiškėjos, J. V. neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 1-3 d. (red. galiojusi iki 2011-11-01)). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėja pareiškimu (b. l. 2-4), paaiškinimais, liudytojų parodymais ir pateiktais rašytiniais įrodymais: mirties liudijimu (b. l. 6), iš kurio matyti, kad palikėja J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2007-12-19; gimimo liudijimu (b. l. 7), kuris patvirtina, kad pareiškėja S. V. yra palikėjos J. V. duktė; ištuokos liudijimu (b. l. 8), iš kurio matyti, kad pareiškėjos tėvų E. V. ir J. V. santuoka buvo nutraukta 2007-03-19; gimimo įrašą liudijančiu išrašu (b. l. 38), gimimo liudijimais (b. l. 39, 40), santuokos liudijimu (b. l. 42), iš kurių matyti, kad palikėja J. V. yra suinteresuotais asmenimis šioje byloje dalyvaujančių V. B. ir Ž. V. sesuo; mirties liudijimais (b. l. 11, 12), iš kurių matyti, kad palikėjos J. V. ir suinteresuotų asmenų V. B. ir Ž. V. tėvai yra mirę – tėvas P. V. mirė 2004-06-30, motina L. V. mirė 2016-06-30; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 36), iš kurio matyti, kad palikėjai J. V. nuosavybės teise priklausė ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis šio buto nuosavybės teise priklausė L. V., likusi ¼ dalis buto nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui Ž. V.; (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės O. O. 2017-03-03 nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (b. l. 9), kurio atsisakyta priimti iš S. V. pareiškimą palikimui priimti mirus jos motinai J. V., kadangi buvo praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, įrodė savo reikalavimo pagrįstumą.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad pareiškėja S. V. po motinos J. V. mirties 2007-12-19 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (liko gyventi palikėjai kartu su kitais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, naudojosi bute likusiais palikėjos buities ir asmeniniais daiktais), tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė palikimą po savo motinos J. V. mirties, yra pagrįstas, įrodytas ir, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Kadangi pareiškėjai VGTPT Kauno skyriaus 2017-03-31 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 5), procesinių dokumentų įteikimo (siuntimo) išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2007-12-19, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audra Kriščiūnienė