Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-15 nutarties, kuria L. J. skundas netenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2011-07-21 nutarimas Nr. A11-9721-(1.1.56-SM3), kuriuo L. J. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 124⁵ str. ir nubaustas 90 Lt bauda, paliktas nepakeistu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2011-07-21 nutarimu L. J. pripažintas kaltu pagal ATPK 124⁵ str. ir nubaustas 90 Lt bauda, už tai, kad jis 2011-03-10 apie 18.12 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-881 patvirtintų Vietinės rinkliavos, nustatytos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi transporto priemonių mokamomis stovėjimo vietomis ir aikštelėmis nuostatų 12.4. punktą, t.y. būdamas transporto priemonės Lexus GS 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas (vairuotojas), pasibaigus nurodytam stovėjimo laikui, nedelsiant papildomai nesumokėjo nustatytos rinkliavos, arba neišvyko iš apmokestintos vietos.

L. J., nesutikdamas su 2011-07-21 nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-15 nutartimi netenkino L. J. skundo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2011-07-21 nutarimą, kuriuo L. J. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 124⁵ str. ir nubaustas 90 Lt bauda, paliko nepakeistą.

Teismas savo sprendime teigia, kad: „ <...> kiekvienoje įmonėje turi būti nustatyta tvarka, susijusi su automobilio naudojimu, pvz. pildomi kelionės lapai, užregistruojami žurnale ir pan.“. Uždarosioms akcinėms bendrovėms nėra prievolės pildyti kelionės lapų, todėl ir UAB „P. M.“ (duomenys pakeisti) nepildo kelionės lapų; jokio automobilių registro nėra, kadangi automobilis turi UAB „Sherlog“ paieškos sistemą. Savivaldybės pareigūnai iš esmės nesiaiškino, ar tikrai L. J. vairavo automobilį, neprašė pateikti jokių įrodymų, tiesiog biurokratiškai surašė protokolą ir po to nutartį.Apeliantas niekaip negalėjo vairuoti automobilio, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo nuo 2011-02-18. Teisę vairuoti atgavo tik po 2011-03-23. Todėl tiek savivaldybės pareigūnams, tiek teisme aiškino, kad Lexus GS300 vairavo kitas fizinis asmuo, kurį vis dar reikia nustatyti. Teismas pasisako, kad neįtikėtina, kad V. J. patikėjo automobilį kitiems, ne tik L. J.. Su tokiu argumentu nesutinka, kadangi automobilis buvo patikėtas UAB „P. M.“ (duomenys pakeisti) juridiniam asmeniui, kuris vykdo aktyvią ūkinę – komercinę veiklą.Pabrėžtina, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) nurodė L. J. tik dėl to, kad apeliantas yra UAB „P. M.“ (duomenys pakeisti) direktorius ir jo vardas nurodytas panaudos sutarties Nr. 005 apačioje. UAB „N“ (duomenys pakeisti) jokiais būdais negalėjo žinoti, kas vairavo automobilį ir paliko jį automobilių stovėjimo aikštelėje. Tačiau šito Vilniaus m. savivaldybės pareigūnai nesiaiškino, tai nerūpėjo ir teismui. Pasakytina ir tai, kad UAB „P. M.“ (duomenys pakeisti) ūkinę – komercinę veiklą vykdo Vilniaus regione, o UAB „N“ (duomenys pakeisti) yra Klaipėdoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, jog L. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-07-21 nutarimo matyti, kad administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Fiksuojant pažeidimą buvo daromos transporto priemonės nuotraukos arba pažeidimas užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis. Pažeidimo faktą taip pat paliudijo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresnysis kasininkas-kontrolierius J. J. (b.l. 5). Apklaustas pirmosios instancijos teisme L. J. parodė, kad automobilis Lexus GS300 nėra jo. Šis automobilis yra perduotas juridiniam asmeniui, kurio direktoriumi yra L. J.. Šiuo automobiliu naudojasi visi darbuotojai. Įmonėje dirba 18 žmonių. Nurodė, kad reikia ištirti, kas teisės pažeidimo metu naudojosi tuo automobiliu, dėl to į jį niekas nesikreipė. Protokolas surašytas be jo (b.l. 15-16). Iš 2011-11-30 automobilio panaudos/nuomos sutarties Nr. 005 matyti, kad automobilis Lexus GS300 perduotas laikinai naudotis ir valdyti UAB „P. M.“ (duomenys pakeisti), kurios direktoriumi yra L. J. (b.l. 13).

Išanalizavus minėtas aplinkybes bei vadovaujantis principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuojama, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti išvados, jog L. J., administracinio teisės pažeidimo nurodytu laiku ir vietoje būdamas transporto priemonės Lexus GS 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas (vairuotojas), pasibaigus nurodytam stovėjimo laikui, nedelsiant papildomai nesumokėjo nustatytos rinkliavos, arba neišvyko iš apmokestintos vietos, tuo pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-881 patvirtintų Vietinės rinkliavos, nustatytos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi transporto priemonių mokamomis stovėjimo vietomis ir aikštelėmis nuostatų 12.4. punktą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neįrodyta, kad minėto automobilio valdytoju administracinio teisės pažeidimo nurodytu laiku ir vietoje buvo būtent L. J.. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik prielaida, kad brangiu ir prestižiniu automobiliu Lexus GS 300 galėjo naudotis tik UAB „P. M.“ (duomenys pakeisti) direktorius L. J., nes, anot teismo, teiginys, kad tokiu automobiliu galėjo naudotis ir kiti įmonės darbuotojai, yra neįtikinantis, nelogiškas ir neatitinka realios gyvenimiškos situacijos. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina tokį pirmosios instancijos teismo argumentą, nes jis nėra paremtas jokiais byloje esančiais įrodymais. Administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas nedalyvaujant L. J., kuris šio pažeidimo padarymo dieną neturėjo vairuotojo pažymėjimo (b.l. 29-32). Dėl to negalima daryti neginčytinos išvados, kad būtent L. J. padarė nagrinėjamą administracinį teisės pažeidimą. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-15 nutartis naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. L. J. veikoje nesant inkriminuojamo teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

L. J. apeliaciniame skunde nurodytas prašymas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, kadangi tam nėra įstatyminio pagrindo (Lietuvos Respublikos ATPK 279 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-15 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.