Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei U. Š. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų (Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23329/98, 1998 m. gruodžio 31 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties; Pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos; Registrų centro išrašo; Santuokos nutraukimo įrašo; Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašo; Vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimo; Prašymo dėl civilinės būklės akto pakeitimo, taisymo bei ištuoką liudijančio dokumento išdavimo; Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus rašto) nustatyta, kad U. Š. ir E. Š. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23329/98, įrašas apie tai Kauno civilinės metrikacijos biure padarytas (duomenys neskelbtini). Ginčo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ieškovas nuosavybės teise įgijo 1998 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-19805 pagrindu, tai yra jau po ieškovo ir U. Š. santuokos nutraukimo teismo sprendimu, tačiau santuokos nutraukimo fakto neįregistravus civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovas (buvęs E. Š.) 2012 m. spalio 31 d. pakeitė savo vardą ir pavardę į A. N..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek buto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas. Taigi, nors ginčo butas buvo įgytas 1996 m. vasario 12 d., sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

Taigi pagal ieškovo ir U. Š. santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose, nors santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23329/98, santuokos nutraukimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini), taigi santuoka laikoma nutraukta nuo šios datos. Ginčo butą ieškovas nuosavybės teise įsigijo esant nutrauktai santuokai su U. Š., tačiau santuokos nutraukimo fakto neįregistravus, tai yra pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą esant nenutrauktai santuokai. Todėl butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu, o toks turtas turėtų būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalis nustato, kad yra pareziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas ginčo butą gyvenant santuokoje su atsakove įgijo asmeninėmis lėšomis po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoką, įsiteisėjimo. Atsakovė prie šio turto įgijimo neprisidėjo. Dėl šių aplinkybių ieškovo ieškinys tenkinamas, ieškovo A. N. įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) pripažįstamas jo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas. CK 388 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, svarstydamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vadovaujasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė laiku nesikreipė dėl santuokos išregistravimo, bylinėjimosi išlaidos (75 Eur žyminis mokestis) ieškovui iš atsakovės nepriteistinos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285?286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, jog ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. N. asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.