Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusios, auginančios 2 vaikus, baustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 186 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Vilkpėdės PN pareigūno surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas NR. 13P-1068267-11 apie tai, kad 2011-07-31 apie 22.35 val. Vilniuje, Vaduvos g. 36-10, neturėdama pagrindo žinomai melagingai iškvietė specialiąją tarnybą – policiją, t.y. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 186 str.

LR ATPK 186 straipsnis numato, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Kaip matyti iš nurodyto straipsnio dispozicijos, būtinasis šios veikos požymis yra žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas, t.y. minėtų tarnybų kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina šių tarnybų pagalba. Dispozicijoje esantis terminas “žinomai melagingas” apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

O. K. LR ATPK 186 straipsnyje nurodytas pažeidimas inkriminuotas už tai, kad ji, neturėdama pagrindo žinomai melagingai iškvietė specialiąją tarnybą – policiją, paaiškinę O. K. nurodė, jog buvo išgėrusi ir norėjo išeiti iš namų, tačiau mama neišleido, kilo konfliktas, todėl ir iškvietė policijos pareigūnus. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti įvykio suvestinė, kurioje apie aplinkybes nurodyta, jog pranešėjos iš namų neišleidžia motina, vyksta konfliktas (b.l. 4), L. M. paaiškinimas, kuri paaiškinime taip pat nurodė, jog 2011-07-31 apie 22.00 val. kilo konfliktas su dukra, jog dukra buvo girta ir norėjo išeiti iš namų, o ji nenorėjo jos išleisti ir užrakino buto duris (b.l. 5).

Minėtų aplinkybių analizės pagrindu darytina išvada, jog O. K. esamos situacijos neadekvatus įvertinimas (jos manymu, įvykęs konfliktas namuose ir, dėl šito jos neišleidžia iš namų, o policininkų manymu, situacija nebuvo tokia, jog reikia kviesti specialiąsias tarnybas) ir policijos vertintas kaip melagingas policijos iškvietimas.

LR ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. LR ATPK 186 str. numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Tačiau teismo manymu, O. K. veikoje nebuvo būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, pasireiškiančios specialiosios tarnybos iškvietimu, suvokiant, kad tokios tarnybos pagalba nėra reikalinga. Kaip minėta, O. K. įsitikinimu, jos nepagrįstai neišleido iš namų dėl ko kilo konfliktas su motina. Taigi O. K. specialiąją tarnybą išsikvietė, manydama, kad jai būtina tos tarnybos pagalba, todėl jos veika neatitinka LR ATPK 186 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių.

Pažymėtina, kad asmens, kviečiančio specialiąsias tarnybas, girtumas negali būti laikomas tokio kvietimo melagingumo prezumpcija. Todėl tas faktas, kad O. K. policiją kvietė būdama neblaivi, nesudaro pagrindo, nesant jos veikoje tyčios, kvalifikuoti tokį kvietimą kaip žinomai melagingą.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

Teismas įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, jog O. K. veikoje pažeidimo, numatyto LR ATPK 186 str. sudėties nesama, atsižvelgiant į tai, jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. l d. 2 p.,teismas,

nutarė:

Administracinę bylą O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.