- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- N-662-14-13
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-01536-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. (J. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
J. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2011 m. vasario 14 d. buvo nustatyta, jog jis 2010 m. spalio 9 d., apie 11.00 val., vykdė žemės kasimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas leidimo žemės darbams valstybinėje žemėje, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 160 straipsnyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. kovo 15 d. nutarimu J. G. už ATPK 160 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 1 000 Lt bauda, tačiau Komisija 2011 m. kovo 29 d. nutarimu išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje minėtą 2011 m. kovo 15 d. nutarimą pakeitė ir J. G. už ATPK 160 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 500 Lt baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi minėtą Komisijos 2011 m. kovo 29 d. nutarimą pakeitė ir J. G. už ATPK 160 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 100 Lt baudą. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad J. G. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Komisijos posėdžio protokolais, J. M. tarnybiniu pranešimu, nuotraukomis, P. D. pranešimu policijai, jo paaiškinimu, taip pat V. G. (V. G.) ir J. G. paaiškinimais. Teismas nesutiko su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentais, kad jis žemės nekasė, o tik padėjo savo tėvui, būtent kuris kasė žemę, šalinant vandentiekio gedimus, ir joks leidimas nebuvo reikalingas. Teismas pažymėjo, kad J. G. atliko žemės kasimo darbus jam nepriklausančioje (valstybinėje) žemėje, leidimo šiems darbams gavęs nebuvo, o jokių duomenų, patvirtinančių jo kreipimąsi į žemės ar vandentiekio savininkus ar valdytojus, nėra, todėl tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1:07:02:2005 „Žemės darbai“ (toliau – ir Reglamentas) 4.2 punkto bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-245 patvirtintų Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 44 punkto nuostatas. Nurodė, jog pagal Reglamento 4.2 punktą, žemės darbai teritorijoje, kuriai yra nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos, atliekami tik gavus žemės savininko arba valdytojo raštiškus pritarimus (sutikimus, sutartis) (kai jie yra reikalingi). Reglamento 35 punktas numato, kad įvykus požeminių tinklų avarijai, žemės darbai jų padariniams šalinti gali būti atliekami be statybos leidimo arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raštiško pritarimo (6.13, 6.14), tačiau apie tai pranešus žemės darbų vykdymo vietoje esančių inžinierinių tinklų, kelių (gatvių) savininkams (naudotojams). Be to, pabrėžė, jog žemės darbų, likviduojant avarijas, tvarka įtvirtinta Taisyklių 44 straipsnyje, o pagal šią tvarką žemės darbai, likviduojant avarijas požeminėse komunikacijose, gali būti vykdomi be leidimo, tačiau apie tai pranešama leidimus žemės darbams duodančiai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Eismo organizavimo ir žemės darbų kontrolės tarnybai. Avarija įregistruojama kompiuterinėje duomenų bazėje. Remiantis avarijos įregistravimo numeriu, iškviečiami tinklus eksploatuojančios organizacijos atstovai. Jei darbai vykdomi gatvės važiuojamojoje dalyje, pranešama ir Kelių policijai. Tai įvertinęs, teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju J. G. privalėjo apie įvykusią vandentiekio avariją pranešti atitinkamoms minėtoms institucijoms, šie reikalavimai yra privalomi kiekvienam asmeniui, atliekančiam žemės kasimo darbus. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, kad žemės kasimo darbus atliko jo tėvas V. G., teismas vertino kaip neteisingus, kadangi iš paties J. G. pirminių skundų teismui bei nuotraukų aiškiai ir akivaizdžiai matyti, kad žemės kasimo darbus, nepranešęs apie įvykusią vandentiekio avariją atitinkamoms institucijoms ir neturėdamas leidimo, atliko J. G.. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda skirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl nėra pagrindo naikinti minėtą nutarimą. Kita vertus, pasisakydamas dėl J. G. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo, teismas, įvertinęs administracinės nuobaudos tikslus, padaryto pažeidimo pobūdį (savaitgalį name buvo dingęs vanduo), pažeidėjo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat tai, kad J. G. pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, gauna nedidelį atlyginimą, išlaiko nepilnametį vaiką, jo turtinė padėtis sunki, turi įsipareigojimų bankui, teismas konstatavo, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galima skirti minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą baudą.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad jokio pažeidimo nepadarė, kadangi tik padėjo tėvui kasti duobę atnešdamas jam reikalingus įrankius, tačiau pats duobės nekasė, o kasinėjimo darbus su tėvu atliko dėl įvykusios vandentiekio požeminių inžinerinių tinklų avarijos. Taip pat atkreipia dėmesį, jog nuo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo jau praėjo daugiau nei 2 metai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Komisija prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistą. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus byloje esančius duomenis. Teigia, jog nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas J. G. buvo surašytas teisėtai, jam inkriminuoto pažeidimo sudėtis įrodyta byloje esančia medžiaga, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju J. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 160 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog ATPK 160 straipsnyje atsakomybė inter alia įtvirtinta už kelių, gatvių, kiemų, šaligatvių, skverų, parkų, aikščių ir inžinerinių tinklų apsaugos zonoje kasinėjimą be atitinkamo leidimo <...>. Taigi ATPK 160 straipsnio dispozicija yra blanketinė norma, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos jis pažeidė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 1, 2001, P. 328–329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, P. 251–252). Vien tik administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje N261-1084/2012 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).
Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog 2011 m. vasario 14 d. buvo nustatyta, kad J. G. 2010 m. spalio 9 d., apie 11.00 val., vykdė žemės kasimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas leidimo žemės darbams valstybinėje žemėje. Tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Komisijos nutarimuose nenurodyta, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus galimai pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Be to, J. G., duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pabrėžė, kad jam niekas nepaaiškino, už ką tiksliai jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, ir nepasakė, kokio konkretaus teisės akto reikalavimus jis pažeidė (b. l. 64–65). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole J. G. suformuluotas kaltinimas nėra pakankamai aiškus ir konkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje įtvirtintas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N502-4307/2009). Pagal suformuotą teismų praktiką, tokia situacija laikytina asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir dėl to nepasisakė. Tai įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai laikytini esminiais ir jų nebuvo galima ištaisyti teisme, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta ir yra naikintina.
Kita vertus, nors dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti, administracinio teisės pažeidimo byla gali būti grąžinta institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-802/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3(13), 2007, P. 329, ir kt.), atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010 ir kt.). Minėtame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje (redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 29 d.) buvo numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Nors pažeidimo užfiksavimo metu galiojusi ir šiuo metu galiojanti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio redakcija numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, dabar galiojančioje ATPK 35 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtinta nuostata, jog šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Kaip yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtas dvejų metų terminas yra naikinamasis administracinės nuobaudos skyrimo terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-1303/2012, 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-1332/2012 ir kt.). Tuo tarpu ATPK 8 straipsnio 2 dalis numato, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos, o aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įstatymų leidėjo valią, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, konstatuotina, jog šiuo atveju administracinė nuobauda J. G. galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos.
Pabrėžtina, kad pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 str. 7 p.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Minėtų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką, apsaugant asmenis nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju J. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už 2010 m. spalio 9 d. galimai padarytą ATPK 160 straipsnyje numatytą pažeidimą. Tai įvertinus, konstatuotina, jog minėtas dvejų metų bendrasis administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas baigėsi 2012 m. spalio 9 d. Taigi šiuo atveju nėra tikslinga grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nustatytiems protokolo trūkumams ištaisyti, kadangi suėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas (ATPK 250 str. 7 p.) ir nebėra teisinio pagrindo spręsti dėl J. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai suformulavus asmeniui reiškiamą kaltinimą ir šio protokolo pagrindu priėmus nutarimą, kuriame taip pat netiksliai išdėstyta kaltinimo esmė, buvo apribota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimybė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, o tuo pačiu – teismui tinkamai vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką. Kaip minėta, šie trūkumai laikytini esminiais ir jų nebuvo galima ištaisyti teisme, o grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebėra tikslinga dėl pasibaigusio administracinės atsakomybės taikymo senaties termino. Taigi, susidarius tokiai situacijai, administracinio teisės pažeidimo byla J. G. atžvilgiu dėl ATPK 160 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina nenustačius jo veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2011 m. kovo 15 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. G. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 160 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.