Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-248-350/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-24
Bylos Nr.
1S-248-350/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Advokatai
Žilvinas Mišeikis
1S-248-350/2009(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2009 m. kovo 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. Z. atstovo advokato Žilvino Mišeikio skundą dėl 2009 m. kovo 6 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarties ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Utenos rajono apylinkės teismas atmetė R. Z. atstovo skundą dėl Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. B. 2009-02-17 nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos atstovo skundą dėl 2009-01- Utenos apskrities VPK tyrėjos R. F. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Teismas nutartyje nurodė, kad Utenos apskrities VPK ir Utenos rajono apylinkės prokuratūra išsamiai ištyrė R. Z. pareiškimą ir atliko visus būtinus veiksmus, tačiau V. D. veiksmuose nenustatė nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 str. 1 d. ir 294 str. 1 d., sudėties požymių, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta tenkinti skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjos atstovas advokatas prašo panaikinti skundžiamus Utenos apskrities VPK 2009-01-28 ir 2009-02-17 Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimus bei 2009-03-06 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti prokurorą spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nepagrįstai nutartį grindė vien V. D. paaiškinimais, kurių pagrindu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. V. D. paaiškinimai turėtų būti vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi A. D. pasas visą laiką, įskaitant ir laikotarpį, kuriuo neva pasas buvo pagrobtas, buvo pas R. Z.. Šias aplinkybes galima patikrinti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Be to, skundžiami subjektai nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-09-27 nutartimi, kuria nustatyta A. D. gyvenamoji vieta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o kartu ir kiti vėliau sekę sprendimai, kuriais buvo atmetami R. Z. ir jos atstovo advokato skundai, pagal byloje esančius duomenis yra visiškai pagrįsti ir teisėti.

BPK 168 str. nurodyta, kad prokuroras gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai skunde nurodytais veiksmais akivaizdžiai nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad R. Z. 2009 m. sausio 9 d. skundu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. D. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 str. 1 d. ir 294 str. 1 d.. Skundas grindžiamas tuo, kad V. D. melagingai pranešė Utenos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriui apie prarastą dukters A. D. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas neleisti išvykti A. D. su jos motina R. Z. į užsienį, dėl ko pareiškėja patyrė finansinių nuostolių.

Pagal BK 236 str. 1 d. atsako asmuo, pranešęs įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Iš medžiagos matyti, kad V. D. apie jo dukters A. D. paso praradimą pranešė migracijos skyriui. Į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pagal šį faktą atlikimo jis nesikreipė ir ikiteisminis tyrimas, nors apie paso dingimą V. D. pranešė dar 2006 m. gruodžio 22 d., dėl šio įvykio pradėtas nebuvo. Taigi, šiuo atveju V. D. apie jokį nusikaltimą melagingai BK 236 str. prasme nepranešė, todėl jo veikoje akivaizdžiai nėra nusikaltimo, numatyto BK 236 str. sudėties požymių.

V. D. veikoje akivaizdžiai nėra ir savavaldžiavimo, t.y. nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d. sudėties požymių. Savavaldžiavimas yra nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymas. Pažymėtina, kad ši nusikalstama veika, kaip ir pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju teismui visiškai neaišku, kokias, pareiškėjos nuomone, tikras ar tariamas teises vykdė V. D., pranešdamas apie dukters paso dingimą ir kokios įstatymų nustatytos tvarkos jis šiuo atveju nesilaikė. Visiškai nėra jokių duomenų, leidžiančių padaryti bent prielaidą, kad V. D. apie paso praradimą pranešė Migracijos tarnybai siekdamas tokiu būdu sutrukdyti pareiškėjai su dukra išvykti į užsienį. Iš medžiagos matyti, kad A. D. gyvenamoji vieta su pareiškėja buvo nustatyta tik 2007-09-27 teismo sprendimu, todėl V. D., pranešdamas apie paso dingimą, akivaizdžiai niekaip negalėjo žinoti, kad pareiškėja beveik po dviejų metų po pranešimo apie paso dingimą, t.y. 2008-10-25 ruošėsi su dukra išvykti į užsienį ir tokiu būdu siekti tai sukliudyti.

Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. Z. skundą, Utenos rajono prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimas, taip pat ir skundžiama teismo nutartis yra teisėti, pagrįsti ir šių sprendimų keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutarė:

R. Z. atstovo advokato Žilvino Mišeikio skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis