Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2017-11-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-1843-223/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-06
Bylos Nr.
e2YT-1843-223/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Pareiškėjas
L. I., Pareiškėjos
Suinteresuotas asmuo
G. I., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1843-223/2017
Pr. Nr. 2-08-3-00877-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 6 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė ,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,Dalyvaujant pareiškėjai L. I.,

Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. I. su savarankiškais reikalavimais atstovui advokato padėjėjui J. P.,

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio žemėtvarkos skyriaus atstovui Kęstučiui Chrapačui,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiškėjos L. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Panevėžio žemėtvarkos skyrius, A. I., G. I., G. I., atstovaujamam įstatyminės atstovės R. J., ir suinteresuoto asmens G. I., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. J. , savarankiškus reikalavimus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja ir jos atstovas palaiko prareiškimą ir prašo priežastis, dėl kurių pareiškėja praleido terminą kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjos tėvo S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, pripažinti svarbiomis ir praleistą terminą palikimui priimti atnaujinti. Suinteresuoto asmens G. I., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. J. , savarankiškus reikalavimus prašo tenkinti.

Pareiškėja teismo posėdyje patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad po tėvo S. I. mirties žinojo, jog šis turi skolų ir antstoliai yra areštavę visą turtą. Tėvas niekam nepasakojo nei kam, nei kiek yra skolingas, todėl ji nesuprato, kad palikimą galima priimti ir esant tokiai situacijai. Buvo įsitikinusi, kad antstolio areštuotos žemės kaip palikimo priimti yra negalima . Dėl suklydimo ir jauno amžiaus pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Apie galimybę paveldėti po tėvo mirties sužinojo tik gavusi Panevėžio rajono 3-iojo notarų biuro pranešimą 2016-11-29 Nr.S-103/2016. Ginčo tarp jos ir kitų įpėdinių nėra, kadangi visi yra susitarę parduoti žemę, grąžinti palikėjo skolas, o likusius pinigus pasidalinti. Ji sutinka, kad būtų patenkinti suinteresuoto asmens G. I. savarankiški reikalavimai ir jam būtų atnaujintas terminas palikimui priimti po tėvo S. I. mirties.

Suinteresuoto asmens G. I. atstovas advokato padėjėjas J. P. palaiko savarankiškus reikalavimus ir prašo atnaujinti terminą palikimui priimti po palikėjo S. I. mirties, nes terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, kad kai S. I. mirė , kai jo sūnus G. I. buvo nepilnametis. G. I. nepilnametis yra ir dabar. G. I. tėvai ėmė atskirai gyventi 2008 metais ir nuo to laiko santykių nepalaikė. Kad turtas yra tik areštuotas, o ne konfiskuotas, sužinojo tik šio teisminio proceso metu.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio žemėtvarkos skyriaus atstovas nurodė, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo G. I. turi teisę į mirusio tėvo palikimą, o pareiškimą siūlo spręsti teismo nuožiūra , įvertinus faktines bylos aplinkybes.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys A. I. ir G. I. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti. Gauti rašytiniai paaiškinimai, kad su pareiškimu ir savarankiškais reikalavimais sutinka, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas pilnai. Suinteresuoto asmens G. I., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. J. , savarankiški reikalavimai tenkintini pilnai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys A. I., gim. (duomenys neskelbtini), G. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. I., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) vaikai . Santuoka su pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų A. I., G. I. motina nutraukta 2001-10-23. Santuoka tarp suinteresuoto asmens G. I. motinos R. J. ir tėvo S. I. įregistruota nebuvo. Palikėjo S. I. vardu yra registruoti žemės sklypai UN (duomenys neskelbtini), UN(duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas, o palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis ). Šie palikimo priėmimo veiksmai pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos . Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo G. I. įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido, duomenų apie tai, kad priėmė palikimą faktiniu valdymu nepateikė, o savo teisių gynimo būdą pasirinko reikšdami prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

CK 5. 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Minėtam CK straipsniui taikyti nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kada pareiškėjai sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jie išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jie negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Taigi, nagrinėjant įpėdinių prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, būtina nustatyti šias aplinkybes : 1) ar egzistavo pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) nustačius atitinkamas aplinkybes privalomai vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, 3) nustatyti ir išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Nustatant ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) .Vertinant pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. I. elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jie buvo pakankamai atidūs, sąžiningi, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai . Minėti klausimai sprendžiami visų bylos aplinkybių kontekste, o teismas turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Taigi, spręstinas klausimas ar pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. I. nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis. Įstatymas nenumato kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl , kaip jau minėta, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes , tai sprendžia teismas. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią atskiriems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis , yra susiformavusi praktika, kad praleisti terminai yra atnaujinami ( pratęsiami) tik išimtinais atvejais, kai jo praleidimo priežastys iš tiesų yra svarbios . Kaip taisyklė tai gali būti objektyvios, nepriklausančios nuo įpėdinių valios aplinkybės, kurios realiai trukdė atlikti palikimo priėmimo veiksmus 3-jų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties. Taigi, terminų atnaujinimas ar pratęsimas negali būti įprastinė praktika ir jis taikomas ne visais atvejais. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra suprantama kaip išskirtinės aplinkybės , kurios egzistavo per įstatymo nustatytą terminą ( kurį prašoma atnaujinti ar pratęsti ) ir kurios objektyviai sutrukdė asmeniui arba atėmė iš jo galimybę atlikti tam tikrus veiksmus. Tokia įstatymo nuostata ne tik padeda užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, bet ir gina suinteresuotų asmenų laiku įgyvendinusių savo teises, interesus. Civilinės asmenų teisės gali būti ginamos tada, kai tai neprieštarauja įstatymams ir viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, negalima savo interesų iškelti aukščiau už kitų asmenų teisėtus interesus( CK 1.137 straipsnis).

Pareiškėja nurodė termino palikimui priimti priežastis, paaiškindama kokiu metu šios priežastys egzistavo, kaip jos paveikė pareiškėjos valią ir apsisprendimą dėl palikimo priėmimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja tėvo S. I. mirties momentu buvo jauno amžiaus, neturinti pakankamai gyvenimiškos patirties ir stokojanti teisinių žinių. Paveldėjimo procesuose ji anksčiau nedalyvavo ir kaip šis vyksta nežinojo. Pareiškėja buvo suklaidinta dėl palikimo priėmimo galimybių ir dėl to, kad palikėjo S. I. turtas buvo areštuotas, todėl pareiškėja buvo įsitikinusi, kad paveldėjimas negalimas.

Kas liečia suinteresuoto asmens G. I., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. J., savarankiškus reikalavimus, tai pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad asmuo siekiantis teisinio rezultato – palikimo priėmimo ir realizuojantis savo, kaip įstatyminio įpėdinio teises yra nepilnametis asmuo, kuriam palikimo atsiradimo momentu buvo 12 metų. Faktiškai dėl savo nepilnametystės G. I. teisės į tėvo palikimą galėjo būti įgyvendintos tik per jo įstatyminį atstovą-motiną R. J., nes pats nepilnametis kreiptis su pareiškimu pas notarą negalėjo. Byloje nustatyta, kad apie palikimo atsiradimą G. I. atstovė pagal įstatymą valios priimti palikimą savo nepilnamečio sūnaus vardu įstatymo nustatytu 3-jų mėnesių terminu pas notarą neišreiškė ir nurodo, kad priežastys, kurios sutrukdė jai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo sūnaus vardu buvo jos teisinis neišprusimas ir susiformavusi nuostata, kad , esant areštuotam turtui, jo paveldėti negalima. Nepilnamečiam ir tuo pačiu neturinčiam visiško civilinio veiksnumo, asmeniui jo teisių įgyvendinimas priklauso nuo to ar savo, kaip nepilnamečio asmens atstovo, pareigas tinkamai įgyvendina nepilnamečio asmens įstatyminiai atstovai . Kaip matyti, šiuo atveju G. I. motina laiku dėl palikimo priėmimo savo sūnaus vardu nesikreipė, kas ir sąlygojo, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas. Dėl nurodytų aplinkybių , konstatuotina, kad G. I. kreiptis laiku dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties sutrukdė objektyvios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės- nežinojimas apie palikimo atsiradimą, neturėjimas civilinio veiksnumo ir jo įstatyminės atstovės teisinis neišprusimas . Tai laikytina svarbiomis priežastimis, lėmusiomis tai, kad buvo praleistas terminas palikimui priimti. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad sutinkamai su susiklosčiusia teismų praktika bylose, kuriose yra sprendžiamas bet koks klausimas, susijęs su vaiko interesais, visada yra būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama inter alia ir turtiniuose santykiuose. Tai pabrėžta ir 2011-06-30 apibendrinime „Dėl nepilnamečių turtinių teisių apsaugos paveldėjimo teisiniuose santykiuose“. Todėl termino pratęsimas palikimui priimti visiškai atitinka prioritetinį vaikų teisių apsaugos principą, vaiko interesus, sąžiningumo , protingumo ir teisingumo principus .

Taigi, atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas į S. I. palikimą iki šiol nėra išduotas, kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, kiti suinteresuoti asmenys prieštaravimų neišreiškė, su pareiškimu ir savarankiškais reikalavimais sutinka, todėl kaip jau ir minėta, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.). Byloje taip pat nėra jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, kad termino palikimui priimti pratęsimas pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui G. I. iš esmės pažeistų trečiųjų asmenų ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo G. I. yra palikėjo S. I. vaikai ir 1-os eilės įpėdiniai pagal įstatymą ( CK 5.11 str.), todėl atėmus iš jo galimybę paveldėti po tėvo mirties, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai ( CK 1.5 straipsnis) . Byloje nenustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo G. I. elgėsi nesąžiningai, neapdairiai ir nerūpestingai, nesikreipdami į notarų biurą su pareiškimu per 3 mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl ne nuo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. I. priklausančių aplinkybių, kad pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui laiku kreiptis pas notarą sutrukdė objektyvios ne nuo jų valios priklausančios aplinkybės, pratęsus palikimo priėmimo terminą, kitų asmenų teisės nebus pažeistos, darytina išvada, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo G. I. turi teisę į palikimą, pripažintina, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo G. I. įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo terminui pratęsti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis). Terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams , šis terminas skaičiuotinas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Priešingo suinteresuotumo dalyvaujančių byloje asmenų nenustatyta, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ( CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 576-578 straipsniais, 582 straipsnio 4 dalimis ir 6 dalimi Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu, 5.56 straipsniu, 5.57 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos L. I. pareiškimą tenkinti. Suinteresuoto asmens G. I. , atstovaujamo įstatyminės atstovės R. J. , savarankiškus reikalavimus tenkinti.

Pripažinti priežastis, dėl kurių L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą svarbiomis ir praleistą terminą palikimui priimti L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė