Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. gegužės 5 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 15 parų areštu;

2) 2012 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apygardos teismo (panaikinus 2012 m. vasario 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį) pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimu;

3) 2016 m. rugsėjo 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimu;

4) 2018 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimu;

5) 2018 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimu;

6) 2019 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (9 veikos), 259 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu,

7) 2021 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį - 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė 30 (trisdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo. 2021 m. spalio 22 d. bausmę atliko;

8) 2022 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos) paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad Ž. M. laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio mėnesio pradžios iki 2021m. gruodžio 13 d., apie 17.45 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išplėšęs 150 eurų vertės durų staktą ir atsukus užrakto varžtą iš vidinės pusės, įsibrovė į I. P. priklausantį sandėliuką (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, I. P. priklausantį bendros 808 eurų vertės turtą: 800 eurų vertės dviratį „Radon“ ir 8 eurų vertės įrankių dėžę. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi kaltinamasis užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai juo naudotis, valdyti ir disponuoti pagal savo valią ir naudojosi. Pagrobto turto vertė nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes vagystė padaryta įsibrovus į patalpą. Ž. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis Ž. M. padarė apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau teistas 8 kartus, bausmės neatlikęs (2 t., b. l. 7-22, 23-30), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 31-32), nedirba, Psichikos sveikatos ligų priežiūros grupėje ir priklausomybės ligų informacinėje grupėje nėra registruotas (2 t., b. l. 36, 37-40). Teismas Ž. M. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Teistumas už tyčinį nusikaltimą kaltinamajam neišnykęs, jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmės rūšis, įvertinant nusikalstamos veikos pasekmes bei padarytos žalos dydį, nustatant žemesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ž. M. šią nusikalstamą veiką padarė prieš priimant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendį, tačiau šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama, klausimas dėl bausmių subendrinimo bus sprendžiamas vykdymo procese.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (teisiamas 9 kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad probacija kaltinamajam Ž. M. bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvi. Bausmė skirtina atlikti pataisos įstaigoje.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje buvo sulaikytas nebuvo, jam kardomoji priemonė nepaskirta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) pradurtą metalinį stiklainio dangtelį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugojimui į Kauno AVPK Aptarnavimo skyrių, serija BBB Nr, KA VPK 011082, (1 t., b. l. 96-98), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 2) voką, kuriame yra įtariamojo Ž. M. seilių lyginamasis pavyzdys, kuris paimtas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu ir perduotas saugojimui į Kauno AVPK Aptarnavimo skyrių, serija BBB Nr, KA VPK 011102, (1 t., b. l. 112-114), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Dėl proceso išlaidų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamąjį Ž. M. byloje gynė advokatas Raimundas Gargasas. Byloje pateikta 2022 m. birželio 7 d. pirminė pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. APD-2022-06797, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 120,00 Eur. Išlaidos yra pagrįstos būtinu kaltinamojo gynėjo dalyvavimu procese (2 t., b. l. 77). Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę, turtinę padėtį, į tai, jog gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu - kaltinamajam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo Ž. M. faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pradurtą metalinį stiklainio dangtelį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu ir voką, kuriame yra Ž. M. seilių lyginamasis pavyzdys, kuris paimtas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.