Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo atstovei advokato padėjėjai R. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ³ straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas A. K. dėl to, kad jis neužtikrino, kad su G. S. būtų sudaryta darbo sutartis prieš darbo pradžią. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimu Nr. 1043-8620 2016-11-14 atliktas A. K. firmos operatyvus patikrinimas. Buvęs darbuotojas G. S. nurodė, kad sutarus su firmos savininku A. K. dirbo oficialiai neįformintas statybos objekte (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 27, 28, 29, 30 dienomis (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio) po 8 valandas per diena. Darbo sutartyje, sudarytoje su G. S. 2016-06-30 nurodyta, kad G. S. pradeda dirbti firmoje nuo 2016-07-01. Tuo A. K. kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad tai yra oficialus objektas, ir apie nelegalų įdarbinimą negali būti jokios kalbos. Darbo sutartis su G. S. buvo sudaryta tinkamai, laiku pranešta Sodrai. G. S. dirbo visą vasarą, darbo sutartis nutraukta rugsėjo mėnesį šalių sutarimu. Visi atvažiuoja apsižiūrėti prieš darbą. G. S. turėjo dirbti kaip pagalbinis darbininkas prie medžio darbų.

Liudytojas G. S. parodė, kad jis dirbo pilnu etatu, pagal darbo sutartį 4 val. atlyginimą gaudavo taip pat už pusę etato, dirbo staliumi. Atleistas buvo rugsėjo mėnesį. Pagal darbo sutartį turėjo dirbti nuo liepos 1 dienos, tačiau dirbo birželį dvi dienas. Dirbo prie Jonavos, kiek valandų dirbo neprisimena. A. K. pasakė, kad reikia pas jį dirbti legaliai. Dirbo ne vienas. Kad nemokėjo viso atlyginimo niekur nesikreipė. Už birželio mėnesį dirbtas dienas sumokėjo vakare, kiek – nepamena.

Liudytojas E. K. parodė., kad dirbo A. K. firmoje nuo rugsėjo mėnesio pabaigos iki spalio mėnesio pabaigos, buvo sudaręs darbo sutartį, jokių pretenzijų neturi. Darbus pradėjo taip, kaip nurodyta darbo sutartyje.

Liudytojas G. A. parodė, kad dirbo pas A. K., pradėjo dirbti nuo liepos 1 d., dirbo 8 valandas. Darbuotoją G. S. pažinojo, jis dirbo pusę dienos, būdavo, kad į darbą neateidavo. Kai pradėjo dirbti liepos 1 d., viskas buvo suvežta. Į darbą tiek jį, tiek S. veždavo A. K..

Liudytoja S. V. parodė, kad ji yra A. K. įmonės buhalterė. G. S. buvo priimtas į darbą laikantis įstatymų, pranešta Sodrai. Įmonės savininkas buvo jau nusprendęs jį atleisti iš darbo, prašė paskaičiuoti jo atlyginimą ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tą sumą paskaičiavo ir išrašė kasos išlaidų orderį, ir persiuntė, kad jį pasirašytų. Po to gavo orderį, pinigai buvo išmokėti, bet jis iš darbo nebuvo atleistas, kitą mėnesį pinigai buvo išskaičiuoti iš atlyginimo.

Institucijos atstovė paaiškino, kad 2016 metų gruodžio 14-21 d., vykdant Operatyvaus patikrinimo pavedimą, mokesčių administratoriaus darbuotojai atliko A. K. firmos operatyvų patikrinimą. Patikrinimo metu buvęs įmonės darbuotojas G. S. paaiškino, kad A. K. firmoje dirbo nuo 2016-06-26, tačiau darbo sutartis su juo buvo sudaryta tik nuo 2016-07-01, dėl darbo funkcijų, dirbamų valandų, darbo užmokesčio jie susitarė su įmonės savininku A. K., tačiau dirbo neįdarbintas įmonėje nuo birželio 27 d. iki birželio 30 d. statybos objekte (duomenys neskelbtini) valandas kasdien. Įrodo šie duomenys: subrangos sutartimi su UAB (duomenys neskelbtini) A. K. firma įsipareigojo atlikti darbus laikydamasi griežtų terminų, t. y. pradėti darbus birželio 22 d. ir buvo numatytos sankcijos už terminų nesilaikymą. Sankcijų UAB (duomenys neskelbtini) A. K. firmai netaikė, vadinasi darbai buvo pradėti sutartyje numatytu laiku, t. y. birželio 22 d. Vadovaujantis šia subrangos sutartimi, visus darbus V. C. priklausančiame objekte įsipareigojo atlikti A. K. firma. Jokie papildomi susitarimai dėl subrangos sutarties nebuvo priimti, vadinasi visus darbus pagal sąmatą atliko A. K. firma. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) V. C. išrašė 2 sąskaitas faktūras birželio mėnesį, vadinasi darbus objekte A. K. firma atliko jau ir birželio mėn. A. K. teiginys, kad G. S. įmonėje dirbo tik 4 valandas per dieną prieštarauja ir jo pačio, ir G. A. teiginiams, kad į darbą ir iš darbo darbuotojus vežiojo pats A. K.. Vadovaujantis įmonės atlyginimų lapu ir tabeliu už liepos mėn., įmonėje dirbo 4 darbuotojai ir savininkas, iš kurių tik vienas G. A. dirbo 8 valandas, kiti trys dirbo nepilną darbo dieną. Apie tai, kad įmonės darbuotojas G. A. darė šiame objekte pamatus, prisipažino pats G. A., nurodė, kad dirbo prieš traumą, iki tol buvo padarę pamatus, liepos 1 d. grįžo į darbą po traumos. Jis patvirtino, kad pamatai buvo daromi prieš liepos 1 d., jis pats juos darė, o kadangi A. K. firmoje jis įdarbintas tik nuo liepos 1 d., tai darytina išvada, kad G. A., kaip ir G. S., dirbo birželio mėnesį. Taip pat G. A. nurodė, kad 2016-07-01 objekte pradėjo dirbti kartu su G. ir V.. Tačiau 2016-07-01 įmonėje asmuo, vardu V., nedirbo. Tai irgi įrodo, kad įmonėje dirbo ir neįdarbinti darbuotojai. G. S. leidus dirbti įmonėje be darbo sutarties birželio 27-30 d., neinstruktavus jo saugiai dirbti, A. K. pažeidė DK 98 str. 1 d. ir 99 str. reikalavimus. Veika kvalifikuota tinkamai, A. K. kaltė įrodyta operatyvaus patikrinimo pažyma, ATP protokolu, G. S. ir G. A. paaiškinimais, kasos išlaidų orderiu ir kitais dokumentais. Teismo prašome skirti sankcijoje numatytą baudą.

Administracinėn atsakomybė traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja R. I. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą A. K. atžvilgiu nutraukti, nesant pažeidimo sudėties. Buvo nurodoma, kad neva nelegalus darbas vyko 2016 metų birželio 27-29 dienomis. Pats G. S. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, nurodė, kad jis neva nelegaliai dirbo tik 2 dienas. Tai jis prieštarauja pats sau, savo pirminiams paaiškinimams. Taip pat G. S. nurodė, kad A. K. iš karto jam pasakė, kad „aš nelegalių darbuotojų savo firmoje neturėsiu“. Mano, kad byloje tikrai nėra pateikta jokių realių įrodymų dėl nelegalaus darbo fakto egzistavimo. Operatyvaus patikrinimo pažyma parengta remiantis vien G. S. paaiškinimais, kad jis neva dirbo dar iki sutarties pasirašymo. Tačiau pats G. S. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti nei kokius darbus dirbo, nei kas buvo atlikta, nei su kuo tuo metu buvo.

A. K. kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje faktas grindžiamas byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 2-3), A. K. paaiškinimu (b. l. 4), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-6), Darbo sutartimi, sudaryta 2016-06-30 tarp A. K. firmos ir G. S. (b. l. 7), G. S. paaiškinimu (b. l. 3), V. J. paaiškinimu (b. l. 10), E. K. paaiškinimu (b. l. 11).

Administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalį A. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamojoje byloje aplinkybė dėl nelegalaus darbo grindžiama vieno asmens liudytojo G. S. parodymais, bei pagal jo paaiškinimus surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-6). G. S. nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos kitų aplinkybių visuma, o grindžiama prielaidomis – dirbo birželio mėnesio 27, 28, 29, 30 dienomis, tačiau šių aplinkybių teismo posėdyje liudytojas nepatvirtino, nurodė, kad dirbo pora dienų nelegaliai, taip pat nurodė, kad įmonės savininkas aiškiai pasakė, kad pas jį reikia dirbti legaliai, kodėl užrašė keturias dienas nežino, kiek dirbo valandų negalėjo pasakyti, negalėjo tikslai nurodyti dirbamų darbų (b. l. 51). Byloje pateikta darbo sutartis, sudaryta su G. S., iš kurios matyti, kad ji sudaryta 2016 m. birželio 30 d. ir nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirti liepos 1 d. (b. l. 8). Vertinant šio liudytojo parodymus patikimumo prasme, jie abejotini ir nepakankami konstatuoti A. K. kaltę padarius teisės pažeidimą numatytą ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje. Be to, liudytojas G. A. parodė, kad dirbo kartu su G. S., pradėjo dirbti nuo liepos 1 dienos, darbo sutartis sudaryta birželio 30 d., atlyginimą gaudavo į kortelę, jokių papildomų pinigų negavo, kad kas dirbtų iki liepos 1 dienos tame objekte, nežino, viskuo buvo pasirūpinta, savo įrankių neturėjo (b. l. 52). Kad buvo dirbama nelegaliai nepatvirtino apklausti kiti įmonės darbuotojai E. K. (b. l. 51), bei institucijos apklaustas V. J. (b. l. 10). Byloje pateiktos darbo sutartys sudarytos su G. A. (b. l. 33-34), E. K. (b. l. 35-36), statybos subrangos sutartis (b. l. 37-40), lokalinė sąmata (b. l. 41-42), išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenys (b. l. 43-44), kasos išlaidų orderis 2016 m. rugpjūčio 9 d. išrašytas G. S. (b. l. 45), atlyginimo lapas už liepos mėnesį (b. l. 46), nepatvirtina fakto, kad G. S. buvo įdarbintas nelegaliai.

ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių (objektyvieji ir subjektyvieji), kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

Taigi, išdėstyti ir ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad A. K. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukiama, A. K. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK, galiojusi redakcija iki 2017-01-01, 41(3) straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2017-01-01) nutraukti, nesant pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.