- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-20
- Bylos Nr.
- P-143-61-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos
- Pareiškėjas
- TEO LT
- Kategorijos
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-245/2008 pagal pareiškėjo TEO LT, AB skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas TEO LT, AB (buvusi akcinė bendrovė ,,Lietuvos telekomas“ (toliau – AB ,,Lietuvos telekomas“)) (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – atsakovas, Tarnyba, RRT) direktoriaus 2006 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 1V-78 „Dėl ūkio subjekto AB „Lietuvos telekomas“, turinčio didelę įtaką didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkoje“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1V-78) bei 2006 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 1V-77 „Dėl didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos apibrėžimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1V-77) 2 punktą.
Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu Nr. 1V-78 atsakovas apibrėžė didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinką ir pripažino, jog ūkio subjektas AB „Lietuvos telekomas“ kartu su susijusiais ūkio subjektais turi didelę įtaką šioje rinkoje. Įsakymo 3 punktu atsakovas nustatė bendrovei atitinkamus įpareigojimus. Įsakymo Nr. 1V-77 2 punktu atsakovas konstatavo, kad didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinka yra apibrėžta Įsakymu Nr. 1V-78, o ūkio subjektą AB „Lietuvos telekomas“ sudaro ši bendrovė kartu su susijusiais juridiniais asmenimis. Minėtuose įsakymuose nurodyta, kad jie grindžiami Tarnybos atliktu didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos tyrimu ir remiantis šiuo tyrimu parengta „Didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos tyrimo ataskaita“ (toliau – Ataskaita). Skundas buvo grindžiamas tuo, kad: 1) atliekant rinkos tyrimą ir priimant skundžiamus teisės aktus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo priėmimą (neįvertintos pateiktos pastabos); 2) RRT netinkamai apibrėžė didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinką (pažeistas technologinio neutralumo principas; nepagrįstai konstatuota, jog norint pradėti teikti didmenines plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugas, reikia didelių investicijų; neteisingai įvertintas paslaugų pakeičiamumas iš pasiūlos ir paklausos pusės, mažas pareiškėjo tinklo išplėtojimas; nepagrįstai nurodyta, jog didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugos rinkos geografinės ribos turi būti apibrėžtos kaip visa Lietuvos Respublikos teritorija; hipotetinio monopolisto testas atliktas netiksliai; nepagrįstai neatsižvelgta į kitų operatorių turimą infrastruktūrą, konstatuojant įėjimo į didmeninių paslaugų rinką barjerų buvimą); 3) Tarnyba netinkamai atliko konkurencijos veiksmingumo atitinkamoje rinkoje tyrimą (Ataskaitoje pateikiama analizė turi esminių trūkumų, nustatant ir vertinant faktines aplinkybes, atliekant ekonominius skaičiavimus, aiškinant ekonominių sąvokų turinį bei analizuojant konkurencijos veiksmingumą; nepagrįstai teigiama, jog bendrovė turi esminį pranašumą konkurentų atžvilgiu; neatsižvelgta į tai, kad visos su vertikalia integracija susijusios problemos galėtų būti sprendžiamos Konkurencijos įstatymo pagrindu, kad teisės aktai nenustato reikalavimo skelbti visą informaciją bendrovės interneto puslapyje; nepagrįstai vertinta „pirkėjo derybinė galia“ santykiuose su pareiškėju; neįvertinti visi reikšmingi veiksniai, priežastys, rinkos parametrai ir tendencijos); 4) skundžiamų teisės aktų išvados dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, didelių pradinių investicijų, kurias turėtų padaryti ūkio subjektas, norintis įeiti į rinką, poreikio, o taip pat skundžiamo Įsakymo 1V-78 2.6 ir 2.7 punktuose nurodytais klausimais pagrįstos ne materialiais faktais, o prielaidomis (atsakovui užteko vien teorinės pažeidimo galimybės); 5) Tarnyba, apibendrindama tyrimo metu nustatytus faktus, padarė nemažai akivaizdžių vertinimo klaidų. Pareiškėjas Įsakymo Nr. 1V-77 2 punkte pateiktą AB „Lietuvos telekomas“, kaip ūkio subjekto, apibrėžimą ginčijo, remdamasis Elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis (toliau – ir ERĮ; šio įstatymo 3 str. 18, 61 d.). Jo manymu, Įsakymo Nr. 1V-77 2 punkte nurodyti juridiniai asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lintel“, viešoji įstaiga „Lietuvos telekomo sporto klubas“ (šiuo metu – viešoji įstaiga „TEO sportas“), uždaroji akcinė bendrovė „Verslo portalas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Data Center“ prie besiverčiančių elektroninių ryšių veikla juridinių asmenų nepriskirtini (tyrimo metu uždaroji akcinė bendrovė „Verslo portalas“ turėjo likviduojamos įmonės statusą).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 1V-78 „Dėl ūkio subjekto AB „Lietuvos telekomas“, turinčio didelę įtaką didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkoje“ 3 punktą panaikino ir grąžino atsakovui klausimą dėl įpareigojimų TEO LT, AB nustatymo išnagrinėti iš naujo bei priimti motyvuotą sprendimą. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas vadovavosi ERĮ 8 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsniu. Konstatuota, jog atsakovas atliko rinkos tyrimą, vadovaudamasis nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos teisės aktais, pareiškėjo skundžiami Įsakymai Nr. 1V-77 ir Nr. 1V-78 yra pagrįsti Ataskaita. Didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos tyrimas pradėtas ERĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu (savo iniciatyva) pagal RRT direktoriaus 2005 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 1V-47. Nustatyta, kad pareiškėjas 2005 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 01-2-503 pastabas Tarnybai pateikė viešojo konsultavimosi procedūros metu, todėl atsakovas turėjo jas įvertinti, kad atsakovas didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos tyrimo rezultatus derino su Europos Komisija, gavo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvadą (minėtos institucijos dėl ginčui aktualaus rinkos tyrimo pastabų neturėjo). Nors atsakovas teigia pastabas įvertinęs, teismo konstatavimu, šie jo paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Konstatuota, jog Tarnyba, vykdydama Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-297 patvirtintų Rinkos tyrimo taisyklių (toliau – ir Rinkos tyrimo taisyklės) 29 punkto reikalavimus, turi pasirinkimo teisę nuspręsti, kaip įforminti ūkio subjekto, kurio atžvilgiu priimamas sprendimas, pastabų, gautų viešo konsultavimosi procedūros metu, motyvuotą įvertinimą prieš priimant galutinį sprendimą. Šiuo atveju ji pažeidė minėtą nuostatą, įpareigojančią įvertinti viešo konsultavimosi metu gautas nuomones, pažeisdama nustatytą rinkos tyrimo procedūrą, tačiau pareiškėjo argumentai įvertinti kaip nesuteikiantys pagrindo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir panaikinti skundžiamus įsakymus visa apimtimi. Byloje nenustatyta, kad atsakovas, atlikdamas rinkos tyrimą, būtų piktnaudžiavęs kompetencija, vadovavęsis neleistinais motyvais. Konstatuota, jog atsakovo Įsakymai Nr. 1V-77, Nr. 1V-78 neprieštarauja Tarnybos tikslams bei uždaviniams. Teismas vadovavosi Rinkos tyrimo taisyklių 15, 16 punktais, nustatė, kad atsakovas, atlikdamas rinkos tyrimą, rėmėsi iš 163 juridinių asmenų, kurie užpildė Tarnybos parengtas anketas, gauta informacija, susijusia su didmenine plačiajuosčio ryšio prieigos paslauga, taip pat rėmėsi Tarnybos surinkta statistine informacija, atliko hipotetinį monopolisto testą. Nustatyta, kad mažmeninę plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugą galutiniams paslaugos gavėjams įvairiomis technologijomis teikia santykinai daug ūkio subjektų, tačiau didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugą teikia tik vienas operatorius – AB „Lietuvos telekomas“. Tarnyba, apibrėždama didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinką, analizavo tiek faktinę situaciją rinkoje, tiek potencialų paslaugos pakeičiamumą paklausos bei pasiūlos atžvilgiu. Teismas pažymėjo, jog Tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, neprivalėjo nustatinėti, kiek tektų investuoti kitiems ūkio subjektams, pretenduojantiems teikti didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugą, kad atliekant hipotetinį monopolisto testą, neturėjo būti tiriamas pelningumo kriterijus. Tai, kad Tarnyba kitų techniškai galimų didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugos teikimo būdų neįtraukė į didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugos apibrėžimą, nes faktiškai kiti subjektai nedalyvauja didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkoje ir nėra pakeičiamumo tiek iš paklausos, tiek iš pasiūlos pusės, nelaikyta technologinio neutralumo principo pažeidimu (ERĮ 2 str.). Teismo konstatavimu, didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos apibrėžimas buvo atliktas tinkamai, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas neteisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, padarė vertinimo faktinių ar teisinių klaidų. Teismas pažymėjo, kad jei tyrimo metu nustatoma, jog atitinkamoje rinkoje yra vienas ar keli ūkio subjektai, kurie turi didelę įtaką, tokioje rinkoje konkurencija nėra veiksminga. Šiuo atveju Tarnyba padarė išvadą, jog konkurencija nėra veiksminga ir įvardijo didelę įtaką rinkoje turintį subjektą. Išvada padaryta atlikus tyrimą pagal rinkos struktūros, vertikalios integracijos, įėjimo į rinką barjerų, pirkėjo derybinės galios ir potencialios konkurencijos kriterijus. Konstatuota, jog vertikalios integracijos egzistavimas suteikia bendrovei pranašumą kitų ūkio subjektų, teikiančių ar ketinančių teikti mažmenines plačiajuosčio ryšio paslaugas, atžvilgiu ir, nesant reguliavimo, sudaro nevienodas konkurencines sąlygas. Rinkos tyrimo metu taip pat nustatyti įėjimo į rinką barjerai, bendrovei nustatyto skaidrumo įpareigojimo nesilaikymas, pirkėjų derybinės galios neturėjimas (tai rodo didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugos teikimo sutarties sąlygos). Padaryta išvada, jog konkurencija didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkoje artimiausiu metu yra mažai tikėtina. Teismo konstatavimu, atsakovo išvada dėl ūkio subjekto AB „Lietuvos telekomas“ apibrėžimo atitinka faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir yra teisinga. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A6-414/2004). Nurodyta, jog ūkio subjektų anketos yra galimas informacijos apie atitinkamą rinką gavimo būdas (anketos buvo pateiktos operatoriams, elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams, didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų gavėjams). Be to, Tarnyba informaciją apie didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigos rinką pradėjo kaupti 2003 m., naudojosi ir duomenimis apie mažmeninės plačiajuosčio ryšio paslaugos rinką. Nurodyta, jog Tarnybos išvados yra pagrįstos įvairia rinkos tyrimo metu sukaupta ir apibendrinta informacija (skaičiais, procentais, diagramomis, schemomis), Ataskaitos turinys atitinka ERĮ 16 straipsnio 2 dalyje aptartus rinkos tyrimo procedūros etapus. Teismui nekilo abejonių dėl Tarnybos ištirtų įrodymų patikimumo ir jais pagrįstų išvadų. Konstatuota, jog išvados padarytos atsižvelgus į teisiškai reikšmingus kriterijus, Europos Sąjungos teisės aktus, Teisingumo Teismo bei Lietuvos administracinių teismų praktiką. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, tirdamas rinką, atsakovas kai kuriais atvejais rėmėsi ne faktais, o prielaidomis, padarė akivaizdžių vertinimo klaidų. Nustatyta, jog Ataskaitos išvados perkeltos į skundžiamus Įsakymus Nr. 1V-77, Nr. 1V-78, kurių faktinis ir teisinis pagrindimas yra pakankamas. Kadangi Ataskaitos skyriai, kuriais buvo apibrėžta atitinkama rinka, atliktas konkurencijos šioje rinkoje tyrimas, įvardintas didelę įtaką rinkoje turintis ūkio subjektas, yra motyvuoti, pagrįsti rinkos tyrimo informacija, o pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kaip jo pastabų neįvertinimas galėjo turėti įtakos visiems skundžiamų įsakymų punktams, konstatuota, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus įsakymus visa apimtimi. Tačiau nurodyta, jog skundžiamo Įsakymo Nr. 1V-78 3 punkte išvardinus bendrovei nustatytus įpareigojimus, nepateiktas šių įpareigojimų nustatymo pagrindimas, kaip to reikalauja Rinkos tyrimo taisyklių 25.5 punktas. Ataskaitoje V skyriuje „Įpareigojimų AB „Lietuvos telekomas“ nustatymas“ į Rinkos tyrimo taisyklių 25.5 punkte keliamus klausimus taip pat neatsakyta. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas pažeidė nustatytą rinkos tyrimo procedūrą, o tai galėjo turėti įtakos skundžiamo Įsakymo Nr. 1V-78 3 punkto pagrįstumui ir teisėtumui, į kitas išdėstytas aplinkybes, skundas iš dalies patenkintas.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus atmetė.
Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Rinkos tyrimo tvarką ir sąlygas nustato Rinkos tyrimo taisyklės, patvirtintos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-297. Šių taisyklių 25 punktas nustato sprendimo dėl rinkos tyrimo rezultatų turinio reikalavimus. Tarnybos sprendime dėl rinkos tyrimo rezultatų turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas, didelės įtakos atitinkamoje rinkoje nustatymo motyvai, nustatomi ne tik įsipareigojimai, bet ir jų pagrindimas. Ginčijamo įsakymo 3 punktu atsakovas nustatė įpareigojimus pareiškėjui, tačiau nenurodė nei šių įpareigojimų nustatymo motyvų, nei jų pagrindimo, neįvertino pareiškėjo pateiktų paaiškinimų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad priimant ginčijamo įsakymo 3 punktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, nustatytos Rinkos tyrimo taisyklių 25 punkte. Dėl to pagrįstai skundžiamo įsakymo 3 punktą panaikino ir grąžino šį klausimą atsakovui nagrinėti iš naujo. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą pagrindo nėra. Teismas pažymėjo, jog skundžiamo įsakymo 1 punkte yra pateiktas didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos apibrėžimas. Konstatuota, kad pareiškėjas užima 100 procentų didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos. Antruoju skundžiamo įsakymo punktu pareiškėjas pripažintas ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkoje, kaip nustatyta Ataskaitos 4.3 skyriuje. Šiuose įsakymo punktuose išdėstyti potencialios konkurencijos didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkoje nebuvimo argumentai, motyvuota pareiškėjo didelė įtaka didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkoje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės neginčija, jog užima 100 procentų didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos kartu su susijusiais ūkio subjektais. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys apeliaciniame skunde, kad atsakovo padarytas rinkos tyrimo procedūros pažeidimas turi įtakos ir ginčijamo įsakymo 1 ir 2 punktų teisėtumui. Byloje nustatyta, kad rinkos tyrimą atsakovas atliko vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos apibrėžimą pagrindė Ataskaitos išvadomis. Tai atitinka Elektroninių ryšių įstatymo 16 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde paminėta ekspertinių žinių turinčios institucijos išvada neatitinka ABTĮ 62 straipsnyje keliamų eksperto išvadai reikalavimų. Ši išvada niekieno nepasirašyta. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tai yra eksperto ar specialisto išvada. Niekieno nepasirašyta išvada neturėjo būti vertinama ir kaip rašytinis įrodymas ABTĮ 57 straipsnio prasme. Teismas šia pareiškėjo pateikta išvada nesivadovavo pagrįstai. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, išvadas pagrindė teisės aktų nuostatomis ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Kartoti tas pačias pirmosios instancijos jau nustatytas aplinkybes ir nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas yra netikslinga. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.
IV.
Atsakovas 2008 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-245/2008 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Įsakymo Nr. 1V-78 preambulėje nurodyta, kad jis buvo priimtas atsižvelgiant į Ataskaitą, o šio įsakymo 3 punkte aiškiai nustatyta, jog ankstesni nustatyti įpareigojimai yra keičiami jame įtvirtintais įpareigojimais, kaip nurodyta Ataskaitos 5 skyriuje. Šiame skyriuje aptariami įpareigojimų didelę įtaką turinčiam ūkio subjektui nustatymo klausimai, nurodomas kiekvieno nustatomo įpareigojimo pagrindimas. Ataskaitoje nurodoma ir nagrinėjama dauguma kitų aplinkybių, minimų Rinkos tyrimo taisyklių 25 punkte. Atsižvelgdamas į didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkoje nustatytų problemų prigimtį, parinko ir nustatė proporcingus įpareigojimus, pateisinamus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais (veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų apsauga).
2. Teisės aktai nenustato, kokia forma turi būti įvertintos viešo konsultavimosi metu gautos pastabos, todėl atsakovui paliekama tam tikra diskrecijos teisė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2202/2006). Tai, kad nei Ataskaitos tekste, nei įvade, nei atskiruose skyriuose, nei skundžiamų įsakymų įžanginėse dalyse pareiškėjo pastabos nebuvo paminėtos, savaime nepatvirtina ir neįrodo, jog nevertino ūkio subjekto pastabų. Teismai išsamiai nevertino ir netyrė Ataskaitos 5 skyriuje padaryto pakeitimo. Teismams buvo pateikti objektyvūs rašytiniai įrodymai, kad pareiškėjo pastabas įvertino prieš priimdamas galutinį sprendimą. Kadangi teisės aktai nenustato, kokia forma turi būti įvertintos viešo konsultavimosi metu gautos pastabos, atliktas pareiškėjo pastabų įvertinimas pakoreguojant Ataskaitos turinį yra tinkamas. Rinkos tyrimo taisyklių 29 punktas nebuvo pažeistas. Apeliacinės instancijos teismas nevertino jam pateiktų įrodymų ir netikrino pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pastabų vertinimo, o iš esmės pasisakė tik dėl Rinkos tyrimo taisyklių 25.5 punkto (ABTĮ 136 str. 2 d.).
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A248-338/2008 ir 2007 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A18-1212/2007, kurios yra analogiškos šiai administracinei bylai, priėmė visiškai skirtingus sprendimus. Šiose bylose teismas konstatavo, kad Tarnybos įpareigojimai yra nustatyti nepažeidžiant Rinkos tyrimo taisyklių 25.5 punkto reikalavimų, t. y. pripažįstama, kad rinkos tyrimo ataskaitose numatytas įpareigojimų pagrindimas savo esme yra tinkamas ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, Tarnybos atliekamas pastabų, pateiktų viešo konsultavimosi metu, įvertinimas, atitinkamai pakoreguojant rinkos tyrimo ataskaitą, yra tinkamas ir atitinka Rinkos tyrimo taisyklių 29 punkto reikalavimus. Nagrinėjamos bylos išvados prieštarauja šioms išvadoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atmestinas. Procesą atsisakytina atnaujinti.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
Atsakovas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kadangi šioje administracinėje byloje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A18-1212/2007 bei Nr. A248-338/2008, kurios yra analogiškos, priimti visiškai skirtingi sprendimai.
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Iš prašymo matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su šioje administracinėje byloje teismo atliktu įrodymų vertinimu, kuris skiriasi nuo nurodytose, jo teigimu, analogiškose, administracinėse bylose teismo atlikto įrodymų vertinimo, o tai lėmė nevienodas išvadas dėl įpareigojimų pagrindimo ir pastabų įvertinimo.
Palyginus nagrinėjamąją administracinę bylą su paminėtomis administracinėmis bylomis, negalima daryti išvados, jog jos yra visiškai analogiškos – skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės (atlikti skirtingi rinkos tyrimai), kurioms pagrįsti pateikti skirtingi įrodymai (turinys), nors jų forma yra panaši.
Be to, pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina juos pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymų vertinimas yra subjektyvus procesas, pagrįstas vidiniu teismo įsitikinimu, todėl įrodymai vertinami kiekvienu konkrečiu atveju.
Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, jog atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-245/2008 pagal pareiškėjo TEO LT, AB skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl įsakymų panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.