Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuotas automobilis „Audi 100“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), valtis „Starmarine“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pakabinamas variklis „Honda“, Nr. (duomenys neskelbtini), bakelis su gumine žarna ir pompa valčiai pripūsti.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

G. I. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, išvengiant muitinės kontrolės: G. I., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės pergabenti cigaretes, 2012-06-13, apie 7 val. 30 min., automobiliu „Audi 100“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), vairuojamu T. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, iš T. L. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), priekaboje prie Nemuno upės intako Jūros upės Šereitlaukio k. ribose, Pagėgių sav., atgabeno motorinę guminę valtį „Starmarine“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), su pakabinamu varikliu „Honda“. Ja G. I., plaukdamas Jūros upe, įplaukė į Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir, mobiliojo ryšio telefonu susisiekęs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, susitarė susitikti ties Vėžininkų k., Pagėgių sav. Plaukdamas aukštyn Nemuno upe, ties Vėžininkų k., Pagėgių sav., valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos saugomame pasienio ruože, prie Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos kranto susitiko su minėtu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris identiška valtimi „Starmarine“ su Rusijos Federacijos registracijos ženklais, su pakabinamu varikliu ,,Honda“ perplaukdamas Nemuno upę iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto neteisėtai kirto valstybės sieną, perplukdydamas jos viduje paslėptas cigaretes. Po to G. I. su minėtu asmeniu apsikeitė valtimis, ant jų perdėdami valčių registracijos numerius ir valstybinių vėliavų ženklus, ir valtimi su jos viduje paslėptomis cigaretėmis. G. I., grįždamas Nemuno upe, įplaukė į Jūros upę ir cigaretes plukdė į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kol 2012-06-04 13 val. 55 min., Šereitlaukio k. ribose Pagėgių sav. G. I. ir valtį „Starmarine“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), su pakabinamu varikliu „Honda“ ir valtyje paslėptais 4 000 pakelių cigarečių „Saint George 7“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 1 500 pakelių cigarečių „Compliment Super Slim 5“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 38 502 Lt, kuri viršija 250 MGL dydžio sumą, sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimas skirti laisvės atėmimo bausmę nėra nei teisiškai, nei socialiai teisingas. Teismo nurodyti argumentai nepasižymi jokiu išskirtinumu, jie iš dalies atspindi nuosprendyje nurodytos veikos objektyviosios pusės požymius, o jo asmenybė nėra išimtinai neigiama, kad būtų reikėję skirti laisvės atėmimo bausmę bei ją vykdyti nuosprendžiui dar neįsiteisėjus. Kritiškai vertina kai kuriuos bausmės skyrimo argumentus, susijusius su jo asmenybe. Antai, teismas nurodo, kad jis įsidarbino tik baigus ikiteisminį tyrimą. Toks teiginys iš dalies atitinka tikrovę, tačiau, anot apelianto, nėra paprasta įsidarbinti neturint apibrėžtos specialybės. Teigia buvus kitaip: norėdamas įsitvirtinti gyvenime, jis, nors ir būdamas nebejauno amžiaus, 2012 metais mokėsi ir įgijo aukščiausios kategorijos vairuotojo specialybę, po to iš karto įsidarbino UAB „X" tolimųjų pervežimų vairuotoju. Tai garantavo normalią šeimos materialinę padėtį ir ateitį. Tad nuosprendyje minima užuomina, kad jis lyg ir vengė dirbti, yra neteisinga. Dar skaudesnis teiginys apeliantui yra tas, jog jis dėl materialinės padėties yra nepajėgus sumokėti teismo paskirtą baudą. Nuoširdžiai pripažįsta tokios baudos, kokia buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu, negalįs sumokėti, nors, kaip galvoja dabar, būtų ieškojęs išeičių, leidžiančių sumokėti ir tokio dydžio baudą, kadangi laisvės atėmimo bausmė yra pražūtis jo šeimai, kuri liko be pragyvenimo galimybių, nes jis prarado darbą, ateities perspektyvas. Pažymi, jog jis, tikėdamasis švelnesnės baudžiamosios atsakomybės ir naudodamasis įstatymo suteiktomis galimybėmis, sulaukė ne tik griežtesnės, bet ir jo asmenybę žlugdančios atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismui pareiškia nuoširdžiai prisipažįstantis padaręs nuosprendyje nurodytus nusikalstamus veiksmus, susijusius su cigarečių kontrabanda, pasižada ateityje nedaryti jokių teisės pažeidimų. Prašo atsižvelgti į jo šeimos padėtį, į tai, kad gabentos kontrabandos mastas nebuvo itin didelis, todėl mano esant tikslinga skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (baudą), kuri atitiktų socialinę realybę ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nežlugdytų nei jo, nei jo šeimos gyvenimo.

Apgailestauja teismui nepateikęs duomenų apie tai, kad šeimoje yra slaugomas neįgalus asmuo (sutuoktinės mama), kur jo pagalba yra labai reikalinga. Kuomet gyvenime kyla aibė rūpesčių, atsiranda būtinybė ieškoti išeičių, kaip užsidirbti lėšų pragyvenimui. Apeliantas gailisi, kad jo surasta išeitis buvo neteisėta.

Nesupranta, kodėl jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teigia, jog teismo nurodyti motyvai prieštarauja realiai tikrovei – neaišku, kuo remiantis manoma, kad kas nors, gal ir jis, būtų trukdęs įvykdyti nuosprendį, kol jis įsiteisės. Nėra ir negali būti jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis trukdys vykdyti nuosprendį. Teigia esąs brandaus amžiaus, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą. Be to, jis nesiruošia daryti jokių naujų nusikalstamų veikų, po šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo net negali kilti tokios mintys. Apelianto įsitikinimu, toks nepagrįstas teismo sprendimas sugriovė jo svarbius asmeninius reikalus: liko nesutvarkyti reikalai darbovietėje, atsirado naujų rūpesčių dėl nebaigtos tvarkyti namų buities, šeima dėl tokio netikėto sprendimo yra streso būklėje.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistasis G. I. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Nuteistojo G. I. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2, 3 punktai).

Iš nuteistojo G. I. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija juridinės nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme, prašydamas jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. I. kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo buvo pripažintas Klaipėdos apygardos teismui priimant 2012 m. gruodžio 31 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam paskirta 700 MGL dydžio bauda (t. 4, b. l. 150-153). Nuteistasis, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos BPK 422 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, šį baudžiamąjį įsakymą apskundė, nurodydamas, jog nesutinka su teismo paskirtos baudos dydžiu ir paprašė baudžiamąją bylą nagrinėti teisme (t. 4, b. l. 157). Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu G. I. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį ir paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, suimant G. I. teismo salėje (t. 4, b. l. 181-186). Skirdamas griežtesnę bausmę, pirmosios instancijos teismas, be kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad teisiamajame posėdyje G. I. ėmė neigti žinojęs, jog valtyje buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės, dėl ko nekonstatuota jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsižvelgta ir į tai, kad nors baudžiamuoju įsakymu jam ir buvo paskirta bauda, tačiau nuteistasis dėl materialinės padėtis neturi galimybių ją sumokėti, todėl nuspręsta paskirti terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su tokia nuteistajam G. I. paskirta bausme ir dėsto tokią išvadą pagrindžiančius motyvus:

Visų pirma kolegija mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino G. I. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teismų praktikoje asmens prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką yra laikomi atvejai, kai asmuo savanoriškai, neverčiamas objektyvių aplinkybių, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o jei nusikaltimas padarytas kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir jų kartu padarytas veikas (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005). Dėl kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką teismui pakanka nustatyti, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2006, 2K-496/2007). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra laikomas tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-539/2006, 2K-513/2007).

Nagrinėjamoje byloje G. I. ikiteisminio tyrimo metu pilnai pripažino savo kaltę ir parodė už 700 Lt sutikęs gabenti kontrabandines cigaretes, papasakojo detalias įvykio aplinkybes (t. 4, b. l. 30-33, 36-37, 39, 44). Tokia G. I. pozicija baudžiamajame įsakyme buvo įvertinta kaip pilnas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje G. I. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tik ėmė tvirtinti nežinojęs, jog valtimi buvo gabenamos cigaretės, tačiau suprato, kad valties viduje bus kažkas plukdoma, galbūt kažkoks variklis, neneigė, kad cigaretes surado jo plukdomoje valtyje, pripažino padaręs kontrabandą (t. 4, b. l. 169-170). Kito teisiamojo posėdžio metu jis davė papildomus parodymus, kurių metu pripažino supratęs, kad valtimi bus gabenamos kontrabandinės cigaretės, ir nuoširdžiai apgailestavo dėl savo atliktų veiksmų (t. 4, b. l. 177).

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo konstatuojamas, kai kaltininkas tai daro savo noru. Asmuo tokiu atveju nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos iki bylos išnagrinėjimo teisme.

Šiuo atveju G. I. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme pripažino esmines nusikaltimo aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų galima suprasti, kad teismas lengvinančios aplinkybės nepripažino todėl, kad G. I. teisme paneigė žinojęs, jog valtimi bus gabenamos kontrabandinės cigaretės, tačiau tokiu atveju liko neįvertintas kito posėdžio metu G. I. duotas prisipažinimas, kad jis žinojo, kas bus plukdoma valtimi ir patvirtino gabenęs būtent cigaretes. Iš G. I. viso baudžiamojo proceso metu duotų parodymų matyti, kad jis pilnai atskleidė nusikaltimo padarymo aplinkybes, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai, kad jis vieno teismo posėdžio metu paneigė žinojęs apie cigaretes, nors kitų parodymų neatsisakė ir juos patvirtino analogiškai, o vėliau pilnai pripažino ir tą aplinkybę, kad gabeno kontrabandines cigaretes, negali būti vertinama atsietai nuo viso proceso metu duotų G. I. parodymų. Priešingas vertinimas būtų perdėm formalus ir neatitiktų tikrosios parodymų esmės. Tad, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija daro išvadą esant pagrindo pripažinti G. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apygardos teismas, skirdamas G. I. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau juos įvertinęs padarė nepagrįstą sprendimą dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Kolegijos manymu, bausmės tikslai bus pasiekti G. I. paskiriant Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą, o jos dydį nustatant ženkliai mažesnį nei galimos skirti baudos vidurkį.

Šiuolaikinės baudžiamosios teisės doktrinoje akcentuojama vis didesnė bausmės individualios prevencijos (pataisymo) paskirtis, o nubaudimas imamas laikyti tik priemone kitiems bausmės tikslams pasiekti. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju laikytina, kad padarytas nusikaltimas, nors priskiriamas sunkių nusikaltimų grupei, tačiau pagal savo kokybinę charakteristiką teisinių gėrių skalėje, yra mažiau pavojingas. Nustatyta, kad G. I. padarė sunkų nusikaltimą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tačiau jis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus apie padarytą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas, priešingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuosprendyje nepagrįstai akcentuotas aktyvus G. I. vaidmuo nusikaltimo padaryme. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo veiksmai nebuvo išskirtiniai tokio pobūdžio bylose. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su kitu tyrimo nenustatytu asmeniu, o jo veiksmai neleidžia teigti apelianto vaidmenį buvus labiau aktyvesnį ar pavojingesnį.

Teismas nuosprendyje nurodė, jog G. I. įsidarbino tik pabaigus ikiteisminį tyrimą, tačiau neaišku, kokią įtaką ši aplinkybė turėjo paskirtos bausmės rūšiai ir dydžiui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas dar 2012 m. liepos mėn. pasirašė profesinio mokymo sutartį dėl „C“ ir „CE“ kategorijų vairuotojų kursų (t. 5, b. l. 7). 2012-10-22 ši sutartis buvo pakeista „Susitarimu dėl trišalės profesinio mokymo ir įdarbinimo sutarties pakeitimo“, kuriuo numatyta G. I., šiam įvykdžius sutarties punkte numatytas atitinkamas sąlygas, nuo 2012 m. gruodžio 3 d. įdarbinti UAB „X“ (t. 5, b. l. 8). Įgijęs reikiamą kvalifikaciją, G. I. 2012-11-30 pasirašė neterminuotą darbo sutartį su UAB „X“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareigoms užimti (t. 5, b. l. 5). Tad, kaip matyti, G. I. įsidarbinimą nurodytoje bendrovėje iniciavo ne ikiteisminio tyrimo pabaiga. Darbo sutarties pasirašymas yra dar 2012 m. liepos mėn. pradėto profesinio mokymosi dėsningas rezultatas.

Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad G. I. įvykdytas sunkus nusikaltimas bei paties nuteistojo veiksmai nelaikytini padidinto pavojingumo, lyginant su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Pažymėtina, jog G. I. kontrabandos būdu plukdytų cigarečių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, gana nežymiai viršija 250 MGL dydžio sumą ir ši aplinkybė turi būti įvertinta, sprendžiant skirtinos bausmės klausimą.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad G. I. padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant tik laisvės atėmimo bausmę. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo pakeisti G. I. paskirtą kardomąją priemonę į suėmimą ir suimti jį teismo salėje. Teiginiai apie tai, kad griežčiausia kardomoji priemonė yra skirtina, siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio vykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, yra aiškiai deklaratyvūs ir formalūs. G. I. nė karto nepažeidė jam paskirtų ankstesnių kardomųjų priemonių. Toks jo elgesys buvo atitinkamai įvertintas, prokurorui patenkinus jo prašymą ir pakeitus įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas į kur kas švelnesnes, taip pat panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (t. 4, b. l. 72). Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, G. I. dalyvavo abiejuose teismo posėdžiuose, atvyko į nuosprendžio paskelbimą (t. 4, b. l. 169-172, 177-178, 180), todėl neaišku, kokiais pagrindais remdamasis, teismas konstatavo, kad apeliantas gali trukdyti nuosprendžio vykdymą ar daryti naujas nusikalstamas veikas.

Kolegija, be jau skundžiamame nuosprendyje teismo nurodytų aplinkybių, kurias būtina įvertinti skiriant kaltininkui bausmę, atsižvelgia į apeliacinės instancijos teisme pripažintą G. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad įvykdytos kontrabandos mastas gana nežymiai viršija įstatymo numatytą 250 MGL dydžio sumą, ir daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pilnai įgyvendinti paskiriant nuteistajam G. I. švelnesnę bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už galimos skirti baudos vidurkį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į nuteistajam G. I. paskirtą bausmę - 300 MGL dydžio (39 000 Lt) baudą – įskaito suėmime nuo 2012-06-13 iki 2012-06-25 (13 dienų) ir nuo 2013-03-29 iki 2013-06-12 (76 dienos) išbūtą laiką (iš viso 89 dienos) - 1 dieną, kuri prilygsta 260 Lt baudai, ir likusį baudos dydį nustato 15 860 Lt (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt litų). Ši bauda per vienerius metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti G. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

G. I., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį, paskirti 300 MGL (39 000 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti suėmime nuo 2012-06-13 iki 2012-06-25 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-06-12 išbūtą laiką - 1 dieną, kuri prilygsta 260 Lt baudai, ir likusį baudos dydį nustatyti 15 860 Lt (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt litų), įpareigojant šią baudą per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti ir G. I. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.