Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje (toliau – Ambasada) 2023 m. sausio 24 d. sprendimą (skunde nurodyta sprendimo priėmimo data 2023 m. sausio 31 d. laikytina rašymo apsirikimu), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti Šengeno vizą (toliau – Sprendimas), 2) priteisti 10 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2023 m. sausio 10 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti dviejų kartų vizą atvykti į Lietuvos Respubliką šeimai ir draugams lankyti, nes buvo kviečiamas į bendradarbės ir šeimos draugės vestuves. Pareiškėjas prašyme išduoti vizą taip pat nurodė, jog yra Lietuvoje registruotos įmonės – uždarosios akcinės bendrovės „Dislanas“, kurią ketina parduoti, savininkas, todėl jo buvimas Lietuvoje būtinas. Pareiškėjui nebūnant Lietuvoje ir neturint galimybių betarpiškai vadovauti įmonei, ji patiria nuostolių (pridėjo patalpų nuomos sutartį), todėl jis siekia kuo skubiau ją likviduoti. Ambasada Sprendimu vizą atsisakė išduoti, nurodydama, jog viena ar kelios valstybės pareiškėją laiko grėsme viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, informacija apie kelionės tikslą yra nepatikima, kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų patikimumo ir dėl ketinimo išvykti pasibaigus vizos galiojimo laikui.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) ir kitų teisės aktų nuostatas bei jo teises ir teisėtus interesus. Deklaracija dėl jo keliamos grėsmės yra nepagrįsta ir kenkia jo reputacijai, jam užkirstas kelias valdyti investicijas Lietuvos Respublikoje. Taip pat Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų – nėra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pareiškėjas nurodo, kad Ambasada neargumentavo, kokiu pagrindu ir kuo remiantis buvo priimtas Sprendimas, taip pat nenurodė, kad pareiškėjo informavimas keltų grėsmę valstybės saugumui ir to nepagrindė. Sprendimo argumentai vizų sistemoje nurodyti 2023 m. vasario 15 d. Be to, Sprendimas priimtas pasibaigus nustatytam 15 kalendorinių dienų terminui vizai išduoti.

Pareiškėjo teigimu, Ambasadai buvo žinomos aplinkybės dėl jo teistumo. Pareiškėjas į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – MD) dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kreipėsi iki Lenkijos Respublikos išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Nors MD leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti atsisakė, tačiau jokio sprendimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nepriėmė. Taip pat pareiškėjui nebuvo taikomas ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Todėl teistumas nepatvirtina grėsmės valstybės ir visuomenės saugumui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis buvo nuteistas teismo įsakymu ir paleistas iš laisvės atėmimo vietos kitą dieną, po to pusantrų metų gyveno Lietuvoje. Jo keliama grėsmė iki šiol nebuvo nustatyta, todėl neargumentuotas teiginys apie jos egzistavimą negali pateisinti atsisakymo išduoti vizą.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentu, kad pareiškėjo sąskaitoje kelionės išlaidas padengsiančios lėšos buvo pervestos neseniai. Šis argumentas nėra teisėtas, nes įstatymas reikalauja, jog vizos prašantis užsienietis pagrįstų faktiškai turimas lėšas, o ne jų kilmę ar disponavimo laikotarpį. Pareiškėjas pasibaigus leidimui laikinai gyventi Nr. RP3772319, galiojusiam nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., geranoriškai įvykdė MD sprendimą, kuriuo jis buvo įpareigotas išvykti iš Europos Sąjungos. Todėl Ambasados abejonės, kad pasibaigus vizos galiojimui jis neišvyks iš Lietuvos Respublikos, yra nepagrįstos. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo išsiuntimo išlaidas yra įsipareigojusi padengti tarpininkė ir jis puikiai supranta neišvykimo pasekmes.

Pareiškėjas nurodė, jog draugų vestuvės įvyko jam nedalyvaujant, su įmonės bendrasavininke jį sieja artimi draugystės ryšiai, dėl kurių susilpnėjimo jis labai išgyvena, todėl jis patyrė moralinę žalą. Dėl neteisėtų Ambasados veiksmų patirtą moralinę žalą jis įvertino 10 Eur.

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Ministerija, atsakovė) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo bei jo pateiktus duomenis ir informaciją, įvertino ne tik jų atitikimą formaliems kriterijams, bet ir pareiškėjo pateiktos informacijos bei konsulo savarankiškai surinktos informacijos turinį, t. y. pareiškėjo prašyme deklaruojamų ketinimų realumą ir autentiškumą. Konsulo gautos informacijos visuma leido jam priimti Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, nes konsului kilo pagrįstų abejonių dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, į Europos Sąjungą deklaruojamo tikslo. Atsakovė daro prielaidą, kad pareiškėjas, prisidengdamas šiomis aplinkybėmis, siekė imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais. Aplinkybių įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui, kuris, skųsdamas Sprendimą, privalo pateikti tinkamus įrodymus ir paaiškinimus, kurie pagrįstų pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas, pagrįstų, jog jis išvyks iš Šengeno valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos. Atsakovė akcentavo, kad pareiškėjas yra padaręs nusikalstamą veiką Lietuvoje, jis yra pažeidęs užsieniečių buvimą Lietuvoje reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, jo atžvilgiu buvo priimtas įpareigojimas išvykti iš Lietuvos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos riziką. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl jo patirtos moralinės žalos ir šiuos pareiškėjo teiginius laiko deklaratyviais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje 2023 m. sausio 24 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2023 m. sausio 12 d. pareiškėjo prašymas išduoti Šengeno vizą, pateiktas Ambasadai, kuriame nurodė: darbinė profesinė veikla – dirba savo įmonėje (21 punktas), darbdavys – Dislanas, Indija (22 punktas), kelionės tikslas – draugų vestuvės (23 punktas), papildoma informacija apie buvimo tikslą – verslo pardavimas (24 punktas), numatoma pirmo atvykimo data – 2023 m. vasario 2 d., išvykimo – 2023 m. vasario 26 d. (27 punktas), kviečiantis asmuo – L. I. (30 punktas), 7) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas buvimo metu padengia – pats pareiškėjas (32 punktas). Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti Šengeno vizą pateikė Prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą, kvietimą, draugės vestuves pagrindžiančių dokumentų kopijas, nuomos sutarties kopiją, sveikatos draudimo liudijimą, skrydžio rezervacijos dokumentą, banko sąskaitos išrašą ir pažymą, pajamų mokesčio deklaraciją, įmonės registracijos liudijimo kopiją.

Skrydžio rezervacijos dokumentas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas į Amsterdamą ir į Vilnių būtų atskridęs 2023 m. vasario 2 d., o išskridęs – 2023 m. vasario 26 d.

Valstybės įmonės Registrų centras 2022 m. rugpjūčio 29 d. uždarosios akcinės bendrovės „Dislanas“ registro išrašas, kuriame užfiksuota, kad buveinė išregistruota patalpų savininko prašymu nuo 2021 m. balandžio 7 d.

2022 m. gegužės 15 d. Patalpų nuomos sutartis, kurioje užfiksuota, kad uždaroji akcinė bendrovė „Dislanas“ išsinuomoja patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. gegužės 15 d.

2023 m. sausio 9 d. Tarpininkavimo raštas Nr. 20230109-004823, kuriame kvietėju nurodyta I. L., kviečiamas asmuo – pareiškėjas.

2022 m. rugpjūčio 31 d. MD sprendimas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Indiją, nes gyveno Lietuvos Respublikoje, pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui.

2023 m. sausio 9 d. pareiškėjo banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 9 d., kuriame užfiksuota, kad 2023 m. sausio 9 d., t. y. prieš pat pateikiant Prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, į jo sąskaitą pervesta 850 000,00 INR, pavedime įvardinta kaip dovana giminaičiams, draugams. Iki šio pavedimo banko sąskaitoje buvo 4 385,92 INR, t. y. suma, kurios nepakaktų teikiant vizos prašymą ir įrodant, kad turima pakankamai lėšų pragyvenimui kelionės į Lietuvą ir galimai kitas šalis laikotarpiui. 850 000,00 INR lėšų kilmė nežinoma.

2022 m. gruodžio 27 d. Indijos vyriausybės Mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių ministerijos duomenys apie pareiškėjo įmonę Dislanas, kuriuose užfiksuota įmonės įsteigimo data 2020 m. gegužės 4 d., verslo pradžios data 2021 m. birželio 22 d., 2020/2021 m. apyvarta 0,00 rupijų.

2022-2023 m. pareiškėjo pajamų mokesčio deklaracija, kurioje užfiksuota, kad metinės pareiškėjo pajamos neatskaičius mokesčių buvo 450 550 Indijos rupijų (toliau – INR), t. y. apie 5 132 Eur (1 euras = 88,06 INR pagal 2023 m. sausio 9 d. kursą).

2023 m. sausio 24 d. Sprendimas, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas) (OL 2009 L 243, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2019/1155 (OL 2019 L 188, p. 25), 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi) papunkčiu ir b) punktu, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, MD, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) pateiktas konsultacijas, visus ambasadai žinomus faktus ir turimus duomenis. PD konsultacijoje nurodė, kad pareiškėjas Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį (Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną). Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams. Teismo paskirtą bausmę pareiškėjas atliko 2020 m. balandžio 29 d., teistumas neišnykęs. Policijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto aprašo „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, <..>“ 12.1 papunkčiu, pareiškėją laikė keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. VSD, įvertinęs pastabose pateiktą informaciją, konsultacijų metu nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl vizos išdavimo. VSAT konsultacijoje nurodė: „Susisiekti su kvietėja bei patikslinti kviečiamo užsieniečio atvykimo tikslą per konsultacijai skirtą laiką nepavyko. Prieš tai jos kviečiamas užsienietis, kuriam buvo išduota viza vykimui į draugės vestuvės, SODROS duomenimis, yra nuo 2022 m. lapkričio 22 d. įdarbintas Lietuvos įmonėje. Kilo pagrįstų abejonių dėl vykimo tikslo bei kvietėjos patikimumo, rekomenduojame vizos neišduoti“. MD konsultacijoje atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 7 d. buvo grąžintas į užsienio valstybę, nes nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikoje buvo nelegaliai.

Standartinė pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, visos panaikinimo ar atšaukimo priežastis forma, kuria pareiškėjas informuotas apie atsisakymą išduoti vizą.

Ginčo santykius reglamentuoja Vizų kodeksas, patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009, (toliau – Vizų kodeksas), Šengeno sienų kodeksas, patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentu (EB) Nr. 2016/399, (toliau – Šengeno sienų kodeksas), Įstatymas.

Įstatymo (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT.

Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.

Vizų kodekso 10 straipsnio 3 dalis nustato, kokius dokumentus turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, tarp jų: prašymo formą pagal 11 straipsnį, kelionės dokumentą pagal 12 straipsnį, pateikia nuotrauką, atitinkančią Reglamente (EB) Nr. 1683/95 nustatytus standartus, o tuo atveju, kai VIS veikia pagal VIS reglamento 48 straipsnį – atitinkančią šio Reglamento 13 straipsnyje išdėstytus standartus, leidžia paimti jo pirštų atspaudus pagal 13 straipsnį, kai taikoma, sumoka vizos mokestį pagal 16 straipsnį, patvirtinamuosius dokumentus pagal 14 straipsnį ir II priedą, kai taikoma, pateikia patvirtinantį dokumentą, kad yra tinkamai apsidraudęs galiojančiu sveikatos draudimu kelionės metu, kaip numatyta 15 straipsnyje.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas (d papunktis: konsulas ar centrinės valdžios institucijos patikrina, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, viddaus saugumui). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus (Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalis). Dėl to, kad anksčiau buvo atsisakyta išduoti vizą neturi būti automatiškai atsisakoma nagrinėti naują prašymą išduoti vizą. Naujas prašymas vertinamas remiantis visa turima informacija (Vizų kodekso 21 straipsnio 9 dalis).

Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktį atsisakoma išduoti vizą, jei prašymą pateikęs asmuo laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Vizų kodekse nustatyta sistema reikalauja suderinti vienodų vizų išdavimo sąlygas ir dėl to atsisakymo išduoti tokias vizas pagrindai valstybėse narėse nesiskiria. Išanalizavus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies kontekstą matyti, kad valstybės narės kompetentingos institucijos negali atsisakyti išduoti vienodą vizą remdamosi kitu pagrindu nei numatytieji šiame kodekse (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Koushkaki, C‑84/12, 45 ir 47 punktus).

Vizų kodekse nustatyta sistema reikalauja suderinti vienodų vizų išdavimo sąlygas ir dėl to atsisakymo išduoti tokias vizas pagrindai valstybėse narėse nesiskiria. Išanalizavus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies kontekstą matyti, kad valstybės narės kompetentingos institucijos negali atsisakyti išduoti vienodą vizą remdamosi kitu pagrindu nei numatytieji šiame kodekse (ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Koushkaki, C‑84/12, 45 ir 47 punktus).

Apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019). Nagrinėdamos prašymus išduoti vizą, nacionalinės valdžios institucijos turi plačią diskreciją, kiek tai susiję su Vizų kodekse nurodytų atsisakymo pagrindų taikymo sąlygomis ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu (ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Koushkaki, C‑84/12, 60 punktas; ESTT 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo El Hassani, C‑403/16, 36 punktas; ESTT didžiosios kolegijos 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo R. N. N. S. ir K. A., C‑225/19, C‑226/19, 49 punktas). Todėl atliekant šios diskrecijos teisminę kontrolę turi būti patikrinta tik tai, ar ginčijamas sprendimas grindžiamas pakankamai svariais faktais, ir įsitikinta, kad jame nepadaryta akivaizdžios klaidos (ESTT 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo Fahimian, C‑544/15, 45 ir 46 punktai; ESTT didžiosios kolegijos 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo R. N. N. S. ir K. A., C‑225/19, C‑226/19, 49 punktas).

Ambasada , nagrinėdama pareiškėjo prašymą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktyje ir b punkte numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, ar pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą į Lietuvos Respubliką nurodė draugų vestuves, o kaip papildomą – verslo pardavimą. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikė ir dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą, kvietimą, draugės vestuves pagrindžiančių dokumentų kopijas, nuomos sutarties kopiją, sveikatos draudimo liudijimą, skrydžio rezervacijos dokumentą, banko sąskaitos išrašą ir pažymą, pajamų mokesčio deklaraciją, įmonės registracijos liudijimo kopiją.

Ambasada , vertindama prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, kreipėsi konsultacijos į PD, VSD, MD ir VSAT. PD konsultacijoje nurodė, kad pareiškėjas Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį (Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną). Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams. Teismo paskirtą bausmę pareiškėjas atliko 2020 m. balandžio 29 d., teistumas neišnykęs. Policijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto aprašo „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, <..>“ 12.1 papunkčiu, pareiškėją laikė keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. VSD, įvertinęs pastabose pateiktą informaciją, konsultacijų metu nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl vizos išdavimo. VSAT konsultacijoje nurodė: „Susisiekti su kvietėja bei patikslinti kviečiamo užsieniečio atvykimo tikslą per konsultacijai skirtą laiką nepavyko. Prieš tai jos kviečiamas užsienietis, kuriam buvo išduota viza vykimui į draugės vestuvės, SODROS duomenimis, yra nuo 2022 m. lapkričio 22 d. įdarbintas Lietuvos įmonėje. Kilo pagrįstų abejonių dėl vykimo tikslo bei kvietėjos patikimumo, rekomenduojame vizos neišduoti“. MD konsultacijoje atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 7 d. buvo grąžintas į užsienio valstybę, nes nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikoje buvo nelegaliai. Ši aplinkybė patvirtina neteisėtos migracijos tikimybę, nes pareiškėjas nelinkęs laikytis tvarkos, kadangi pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui neišvyko iš Lietuvos, o toliau gyveno nelegaliai, iki kol 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo priimtas MD sprendimas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Indiją.

Ambasada , vertindama prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo su tikslu nustatyti nelegalios migracijos pavojų ar jo nebuvimą, vertina pareiškėjo socialinę ir ekonominę padėtį jo gyvenamosios vietos šalyje. Prašyme išduoti Šengeno vizą pareiškėjas nurodė, kad yra vedęs, dirba savo įmonėje, bet nurodė ir darbdavį – UAB „Dislanas“, Indija. Pareiškėjo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2023 m. sausio 9 d., t. y. prieš pat pateikiant Prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, į jo sąskaitą pervesta 850 000,00 INR, pavedime įvardinta kaip dovana giminaičiams, draugams. Iki šio pavedimo banko sąskaitoje buvo 4 385,92 INR, t. y. suma, kurios nepakaktų teikiant vizos prašymą ir įrodant, kad turima pakankamai lėšų pragyvenimui kelionės į Lietuvą ir galimai kitas šalis laikotarpiui. 850 000,00 INR lėšų kilmė nežinoma. Ambasadai kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo teisėtos veiklos pilietybės (rezidavimo) šalyje ir Lietuvoje veikiančios jo įmonės apyvartos bei pelno, manipuliacijų lėšomis banko sąskaitoje, kai lėšos pervedamos prieš pat teikiant vizos prašymą, kad būtų pakankamas likutis vizos prašymo pateikimo dieną.

Pažymėtina, kad Šengeno viza išduodama asmenims, kurie atitinka Šengeno sienų kodekse numatytas įvažiavimo sąlygas, vieną iš jų – asmuo turi įrodyti, kad ketina išvykti, turi įrodyti stiprius saitus su pilietybės ar rezidavimo valstybe (reguliarios pajamos, nuolatiniai darbo santykiai, nekilnojamasis turtas). Pareiškėjo pateikti dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo vykimo tikslo ir sąlygų. Šias abejones dar labiau sustiprina pareiškėjo pateiktoje 2022-2023 m. pajamų mokesčio deklaracijoje pateikta informacija, iš kurios matyti, kad metinės pareiškėjo pajamos neatskaičius mokesčių buvo 450 550 Indijos rupijų (toliau – INR), t. y. apie 5 132 Eur (1 euras = 88,06 INR pagal 2023 m. sausio 9 d. kursą). Be to, pareiškėjo nurodytas kelionės tikslas į Lietuvos Respubliką – verslo pardavimas, kelia abejonių dėl byloje esančių prieštaringų įrodymų apie jo verslą. Iš Valstybės įmonės Registrų centras 2022 m. rugpjūčio 29 d. uždarosios akcinės bendrovės „Dislanas“ registro išrašo nustatyta, kad buveinė išregistruota patalpų savininko prašymu nuo 2021 m. balandžio 7 d., tačiau į bylą pateikta 2022 m. gegužės 15 d. Patalpų nuomos sutartis, kurioje užfiksuota, kad uždaroji akcinė bendrovė „Dislanas“ išsinuomoja patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. gegužės 15 d.

Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir ESTT bei LVAT formuojama nuoseklia praktika, nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo pateiktus dokumentus Ambasadai, pripažįsta, kad Ambasadai pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, kad duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti Šengeno vizą, neatitinka tikrovės ir kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Nagrinėjamu atveju Ambasada, priimdama Sprendimą, vadovavosi PD konsultacija, kurioje nurodė, kad pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, ir VSD konsultacija, kurioje nurodė, kyla pagrįstų abejonių dėl vizos išdavimo. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Ambasada, gavusi PD ir VSD atsakymus apie tai, kad pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ir rekomenduojama vizos pareiškėjui neišduoti, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nes būtent PD yra įgaliotas atlikti užsieniečių keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimą, o VSD – užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo pateiktus dokumentus Ambasadai, pripažįsta, kad Ambasada pagrįstai nustatė, kad viena (kelios) Šengeno erdvės šalys laiko pareiškėją keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 292 straipsnio 2 dalyje, pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Nuteistas ir bausmę už padarytą nusikaltimą atliekantis ar atlikęs asmuo laikomas turinčiu teistumą. Pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą iki 2025 m. balandžio 29 d. Teismas daro išvadą, PD pateikta konsultacijos informacija, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, Ambasadai yra pakankamas pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą. Teismas nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad jo pavojingumas nenustatytas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas padarė sunkų nusikaltimą. BK 11 straipsnio 1 dalyje nusikaltimas apibrėžtas kaip pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Už pareiškėjo padarytą veiką yra numatyta viena bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Tai, kad teismas pareiškėjui skyrė švelnesnę bausmės rūšį, nereiškia, kad pareiškėjas nėra pavojingas. Taigi teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Nagrinėjamu atveju, teismas ištyręs ir įvertinęs turimus duomenis, pateiktus dokumentus, neturi pagrindo abejoti Sprendimo pagrįstumu. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, netinkamai įvertinti turimi duomenys ir įrodymai, bei pritaikyti teisės aktai. Teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, kad vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai, nuodugniai nagrinėjo pareiškėjo prašymą. T. A. priimdama Sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas, padarė pagrįstą išvadą bei priėmė teisėtą Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą. Todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Sprendimą nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasada objektyviai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka Vizų kodekso nustatytus tokio sprendimo formos ir turinio reikalavimus (parengtas pagal Vizų kodekso VI priede pateiktą standartinę formą), jame nurodytas atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindas, Sprendimo apskundimo tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos –Ambasados neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju nenustačius Ambasados pareigūnų neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

Teismas daro išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Ambasados Sprendimą yra nepagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjo skundą atmetus, nėra pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 140¹ straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.