Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ado Laurikėno apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 262 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir E. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

E. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 262 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir E. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

E. I. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. A. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 265 straipsnio 1 dalyje, BK 262 straipsnyje, išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, tačiau apeliacinis skundas dėl jo išteisinimo nepaduotas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. ir E. I. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. liepos 12 d., (duomenys neskelbtini) rajone, J. M. priklausančios sodybos rūsyje, augino vazonėliuose didelį kiekį kanapių, kurių bendroji sausoji masė sudarė 22 612,49 g.

E. J. ir E. I. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. liepos 12 d., turėdami tikslą auginti narkotines medžiagas – kanapes, išsinuomavo (duomenys neskelbtini) rajone, J. M. priklausančioje sodyboje, ūkinį pastatą su rūsiu, atliko rūsio išmatavimus, supirko plytas, žvyrą, cementą, metalo lakštus, metalines sijas, kietą ir minkštą polistirolą, vamzdžius, ventiliacinius vamzdžius, pastatė pertvaras, užblokavo įvažiavimą į rūsį, apšildė ir apkalė duris, apkalė įvažiavimo į rūsį šonines sienas ir ten padarė duris, įstatė spynas ir pastatė dyzelinį aparatą elektrai gaminti, vežė dyzelinį kurą ir keitė aparato filtrus, supirko ir sukabino apšvietimo ir šiltinimo lempas, supirko ir išvedžiojo plastmasinius vandentiekio vamzdžius, išvedžiojo ventiliacinius vamzdžius, supirko žemes, skirtas kanapių sodinukams auginti, prietaisą „GROCHECK – COMBO“, skirtą vandeninių tirpalų laidumo ir PH (rūgštingumo) matavimams, prietaisą SPC, skirtą klimato kontrolei (aplinkos temperatūrai ir drėgmei palaikyti), t. y. pagamino ir laikė įrenginius, skirtus narkotinėms medžiagoms – kanapėms ir jų dalims auginti.

Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu E. J. ir E. I. buvo išteisinti dėl kaltinimo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su R. A., asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini) rajone, J. M. priklausančios sodybos ūkinio pastato rūsyje neteisėtai laikė 2 607,86 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių iki 2007 m. liepos 12 d.

Taip pat, E. J. ir E. I. buvo išteisinti dėl kaltinimo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su R. A., asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini) rajone, J. M. priklausančios sodybos ūkinio pastato pirmo aukšto sandėliuke neteisėtai laikė 3 178,70 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių iki 2007 m. liepos 20 d., t. y. kol apžiūrėdamas savo ūkinio pastato patalpas šias narkotines medžiagas surado ir perdavė policijos darbuotojams pastato savininkas J. M.

Taip pat, E. J. ir E. I. buvo išteisinti dėl kaltinimo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su R. A., asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. liepos 12 d., (duomenys neskelbtini) rajone, J. M. priklausančios sodybos rūsyje, augindami sodinukus, kurie yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, pasikėsino įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių bendroji sausoji masė sudarė 22 612,49 g, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti:

1. E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti dvylikos metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat, E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, subendrinti bausmes su nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnį) ir E. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trylikai metų.

2. E. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti dvylikos metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat, E. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, subendrinti bausmes su nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnį) ir E. I. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trylikai metų.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos Kauno apygardos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu E. J. ir E. I. pateikti kaltinimai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nepasitvirtino ir nurodo, jog BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicija nenumato papildomos kvalifikuojančios aplinkybės – tikslo platinti. Nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuojama pagal disponuojamos medžiagos kiekį. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš trijų plastikinių maišų, rastų 2007 m. liepos 12 d. – 2007 m. liepos 13 d. kratos metu (duomenys neskelbtini) rajone, J. M. priklausančios sodybos ūkiniame pastate) yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė sudarė 2 607,86 g bei sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš dviejų plastikinių maišų, savanoriškai pateikta J. M. 2007 m. liepos 20 d., taip pat yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė sudarė 3 178,70 g. Tokiu būdu nustatyta, kad aukščiau minėtame ūkiniame pastate iš viso buvo rasta 5 786,56 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2007 m. liepos 27 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(7226)-ISI 5385 buvo konstatuota, jog vazonėliuose augę augalai, rasti 2007 m. liepos 12 d. – 2007 m. liepos 13 d., (duomenys neskelbtini) rajone, J. M. priklausančios sodybos ūkiniame pastate, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė sudarė 22 612,49 g, t. y. masė jau sudžiovintų kanapių ir jų dalių. Bendras narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kiekis pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacinę lentelę atitinka labai didelį kiekį. Pažymima, kad pagal minėtą lentelę labai dideliu kiekiu laikoma 2 500 g ir daugiau kanapių bei jų dalių, todėl šiuo atveju labai didelio kiekio kanapių ir jų dalių žemutinė riba viršyta daugiau nei dešimt kartų.

Apeliantas skunde nurodo, kad BK 260 straipsnio sudėtis yra formali, t. y. veika laikoma baigta, kai yra įvykdomas bent vienas iš alternatyvių objektyviosios nusikaltimo sudėties požymių. Nusikalstamos veikos konstatavimui nereikia papildomai nustatinėti kas kanapes nuskynė ir kas jas sudėjo į maišus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kanapės ir jų dalys buvo laikomos (duomenys neskelbtini) rajone, J. M. priklausančios sodybos ūkiniame pastate, kurios buvo E. I. ir E. J. žinioje ir joks kitas asmuo, išskyrus juos bei asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, į šias patalpas patekti negalėjo. Taip pat į šias patalpas negalėjo patekti ir jų savininkas J. M.

Be to, aplinkybė, kad byloje nenustatyti kiti asmenys, auginę kanapes bei dalyvavę jų auginime, o dėl vieno asmens byla išskirta, neturi reikšmės E. J. ir E. I. nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Apeliantas pažymi, kad apygardos teismas nuosprendyje nurodydamas, jog byloje nenustatytas narkotinių medžiagų iš kanapių gaminimas, o kanapės dažnai auginamos ir laikomos ne kaip kvaišinančios medžiagos, bet kitiems poreikiams tenkinti, prieštarauja ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ūkiniame pastate rastos kanapės ir jų dalys pačios savaime yra narkotinės medžiagos įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams sąrašą (13 eilutė). Be to, byloje buvo atlikta papildoma ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad tetrahidrakanabinolio (THC) kiekis žymiai viršija leistiną 0,2 % kiekį ir tyrimui pateiktos kanapės yra ne pramoninės, o vaistinės.

Prokuroras skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas teisingai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartimi, kurioje nurodoma, jog BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pažymima, kad šioje byloje E. J. ir E. I. viename epizode buvo kaltinami neteisėtu narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių laikymu, kitame - pasikėsinimu įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 22 612,49 g kanapių ir jų dalių. Būtent šios objektyviosios pusės alternatyvios dispozicijos ir buvo įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme. Teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais, tačiau netinkamai juos įvertino ir padarė neatitinkančią bylos aplinkybių išvadą bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. išteisino E. J. ir E. I. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalis, kuriose E. J. ir E. I. buvo išteisinti dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo E. J. ir E. I. pripažino kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 331 straipsnio nuostatas, kurios sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pripažindamas E. J. ir E. I. kaltais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, iš esmės nesuformulavo nuosprendžio nustatomosios dalies, iš kurios būtų aišku, ar pareikštas kaltinimas pasitvirtino ir kokiomis aplinkybėmis kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendis dalyje dėl E. I. ir E. J. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių ir neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 328 straipsnis 2 dalies 2 punktas, 3 dalis, 328 straipsnio 1, 3 punktai, 329 straipsnio 2 punktas). Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo, nuosprendžio dalis dėl E. J. ir E. I. nuteisimo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir 262 straipsnį bei dėl R. A. išteisinimo neskundžiama, todėl teisėjų kolegija nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neviršydama apeliacinio skundo ribų ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

E. J. ir E. I. buvo kaltinami tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. liepos 20 d., J. M. priklausančios sodybos ūkinio pastato rūsyje jie neteisėtai laikė iš viso 5 786,56 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, iš kurių dalį – 2 607,86 g – surado ir išėmė policijos pareigūnai, o kitą dalį – 3 178,70 g – surado ir policijos pareigūnams perdavė pastato savininkas J. M.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliantas skunde nurodo, kad nuosprendžio teiginiai, lėmę nuteistųjų išteisinimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, prieštarauja ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, o taip pat baudžiamojo įstatymo dispozicijai. Nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį turi būti kvalifikuojama tada, kai kaltininkas neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas išteisino E. J. ir E. I. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį motyvuodamas tuo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog jie turėjo tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis ar jas platinti. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijai, nes joje, skirtingai nei BK 260 straipsnio 1 ar 2 dalyse, nenumatyta papildoma kvalifikuojanti aplinkybė – tikslas platinti. Taip pat teismas neteisingai aiškino disponavimo narkotinėmis medžiagomis sąvoką, kurioje nurodoma, kad kaltininkas laikydamas narkotines medžiagas, tais pačiais veiksmai jomis ir disponuoja. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodė, kad nuteistieji E. J. ir E. I. laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – iš viso 5 786,56 g kanapių ir jų dalių, tačiau konstatavo, kad nuteistieji neturėjo tikslo jų platinti. Be to, nuosprendyje prieštaringai tvirtinama, kad byloje neįrodytas narkotinių medžiagų buvimas kaltininkų žinioje, kadangi nebuvo nenustatyta kam būtent priklausė ir kieno žinioje buvo nuskintos kanapės, kas jas nuskynė, sudėjo į maišus ir juos laikė, byloje taip pat nenustatyti asmenys, kurie augino kanapes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie nuosprendžio argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas byloje ištirtų įrodymų iš esmės nevertino, nepagrindė savo išvadų bei nemotyvavo, kuo vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš nuteistojo E. I. parodymų matyti, kad asmuo, vardu R. pasiūlė jam saugoti ūkinį pastatą, kuriame buvo auginami grybai, o apie kanapes nieko nežinojo.

Nuteistasis E. J. teismo posėdyje parodė, kad į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime tik atveždavo kurą ir ten jį palikdavo, apie tai, jog sodyboje auginamos kanapės nieko nežinojo.

Nors E. I. ir E. J. kaltais neprisipažino, tačiau jų parodymai prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams ir yra atmestini.

Remiantis liudytojo J. M. parodymais nustatyta, kad 2006 m. gruodžio mėnesį pas jį atvyko du vyrai, kurie išsinuomojo sklype jam priklausantį ūkinį pastatą su rūsiu, ten atliko remontą, po to dažnai lankydavosi tose patalpose. Taip pat liudytojas patvirtino, kad jis nežinojo, kas buvo daroma ūkiniame pastate, kadangi rakto nuo patalpų jam nedavė. Taip parodė, kad vienas iš vyrų, kurį vadino „E“, tose patalpose nuolat būdavo, nakvodavo, o kitas tik atvažiuodavo. Rūsyje jis apsilankė tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai daryti kratos, kurios metu jis pamatė, kad rūsyje buvo auginami augalai, išvesta elektra, prikabinta daug lempų. Vėliau pagalbinėse patalpose jis rado du plastikinius maišus su džiovintomis žolėmis, kuriuos atidavė policijos pareigūnams.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. M. iš fotonuotraukų atpažino E. J. ir E. I., kurie dažnai atvažiuodavo į jo sodybą, ten dirbo, saugojo ūkinį pastatą (t. 1, b. l. 107-111).

Remiantis specialisto daktiloskopinio tyrimo išvadomis nustatyta, kad J. M. priklausančio ūkinio pastato rūsyje ant įvairių objektų buvo rasti aštuoni E. J. rankų pėdsakai (t. 1, b. l. 63-68). Tai neginčijamai įrodo, kad E. J. lankėsi patalpose, kuriose buvo auginamos kanapės. Šie įrodymai paneigia ir E. I. parodymus, kad E. J. patalpose, kuriose neva buvo auginami grybai, nesilankydavo, o tik atveždavo dyzelinį kurą ir palikdavo prie pastato. Iš kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad ant pateikto E. I. baltos/juodos spalvos džemperio paviršiaus rasta narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios masė yra 0,10 g (t. 2, b. l. 169-170). Patalpų apžiūros metu 2007 m. liepos 12 d. buvo rasti ir išimti trys plastikiniai maišai su augalinės kilmės medžiaga, kurią ištyrus buvo nustatyta, kad tai yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios masė 2 607,86 g (t. 1, b. l. 75-77). Taip pat buvo ištirta J. M. vėliau rasta ir pateikta augalinės kilmės medžiaga dviejuose plastikiniuose maišuose bei nustatyta, kad tai kanapės ir jų dalys, kurių masė yra 3 187,70 g (t. 1, b. l. 131-132). Byloje atlikus operatyvinius veiksmus, kurių metu E. J. ir E. I. buvo sekami, nustatyta, kad E. J. automobiliu „XXX“ atvykdavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, o E. I. buvo pastebėtas išeinantis ir vėl įeinantis į J. M. priklausantį ūkinį pastatą (t. 1, b. l. 16-22, 25-28). Tai patvirtina liudytojų J. M., V. M. ir A. T. parodymus, kad abu nuteistieji lankydavosi ūkinio pastato patalpose, E. J. naudojosi „XXX“ markės lengvuoju automobiliu ir vežė dyzelinį kurą į (duomenys neskelbtini) kaime esančią sodybą. Slapto sekimo metu buvo užfiksuota, kad E. I. lankėsi patalpose. Akivaizdu, kad E. I. parodymai, jog jis pats patalpų viduje nebuvo, yra nepagrįsti, prieštaraujantys kitiems įrodymams ir vertinami kaip gynybinė pozicija. Aukščiau paminėtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. J. ir E. I. buvo patalpoje, kurioje buvo auginamos kanapės, žinojo ir suprato, kad maišuose laikomos jau išdžiovintos kanapės ir jų dalys, t. y. narkotinė medžiaga. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, kanapių ir jo dalių labai didelis kiekis yra tada, kai jų masė viršija 2 500 g. Byloje nustatyta, kad E. J. ir E. I. laikė 2 607,86 g ir 3 178,70 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, t. y. labai didelį kiekį.

E. J. ir E. I. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, privalėjo nustatyti, ar kaltinamųjų veiksmuose yra vienas iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių objektyviosios nusikaltimo sudėties požymių, t. y. laikymas.

Kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmosios instancijos teismas dėl to padarė prieštaringas ir nepagrįstas išvadas, nurodydamas, kad E. I. ir E. J. dėl narkotinių medžiagų laikymo turi būti išteisinti, nes nenustatyta, kas kanapes skynė, sudėjo į maišus, o taip pat nenustatyti kiti asmenys, kurie augino kanapes ar dalyvavo jų auginime. Apygardos teismo tokių argumentų logika suponuoja išvadą, kad nuteistieji neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tačiau už tai neturi atsakyti, nes nenustatyti kiti šią nusikalstamą veiką padarę asmenys, kurie atliko minėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais motyvais, nes teismas įrodymais laikė tokius duomenis, kurie nei patvirtino, nei paneigė kokią nors aplinkybę, turinčią reikšmės teisingai išnagrinėti bylą (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Priešingai, įvertinus šiame nuosprendyje aptartus įrodymus ir kartu tas aplinkybes, kad abu nuteistieji susitarė su J. M. dėl patalpų nuomos, tas patalpas kartu remontavo, vieninteliai turėjo raktą nuo įėjimo, slėpė nuo patalpų savininko (J. M.) tikrąją patalpų paskirtį, E. I. šias patalpas saugojo ir ten abu užeidavo, todėl darytina neginčijama išvada, kad nuteistieji minėtose patalpose neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių.

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš E. I. ir E. J. pareikšto kaltinimo, apygardos teismas viršijo jiems pareikšto kaltinimo ribas, nes vertino, ar rūsyje rastos kanapės ir jų dalys buvo perdirbamos siekiant išgauti kanapių dervą. Tuo pačiu abejojama, ar surastos ir paimtos kanapės bei jų dalys galėjo būti naudojamos tik kaip kvaišinančios medžiagos, ar ir kitiems poreikiams tenkinti. Rastos kanapės ir jų dalys pačios savaime yra narkotinės medžiagos, įtrauktos į 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą. Kanapių derva yra atskira narkotinė medžiaga, tačiau J. M. priklausančiose ir kaltinamųjų išsinuomotose patalpose jos nebuvo rasta. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad tirtose kanapėse rastas tetrahidrakanabinolio kiekis viršija leistiną 0,2 procentų kiekį, todėl kanapės yra vaistinės ir draudžiamos vartoti. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas E. J. ir E. I. pagal BK 260 straipsnio 3 d. išteisino nepagrįstai, todėl nuosprendis dėl to naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išvardytus įrodymus, nustatė :

E. J. ir E. I. veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio byla išskirta bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. liepos 12 d., (duomenys neskelbtini) rajone, J. M. priklausančios sodybos ūkinio pastato rūsyje neteisėtai laikė 2 607,86 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Taip pat, E. J. ir E. I. veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. liepos 20 d., (duomenys neskelbtini) rajone, J. M. priklausančios sodybos ūkinio pastato pirmo aukšto sandeliuke neteisėtai laikė 3 178,70 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių iki 2007 m. liepos 20 d., t. y. kol apžiūrėdamas savo ūkinio pastato patalpas šias narkotines medžiagas surado ir perdavė policijos darbuotojams pastato savininkas J. M.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Prokuroras taip pat prašo pripažinti E. J. ir E. I. kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. liepos 12 d., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio byla atskirta ir nenustatytais asmenimis, J. M. priklausančios sodybos rūsyje augino sodinukus, kurie yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, pasikėsino įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 22 612,49 g kanapių ir jų dalių, tačiau veika buvo nebaigta, nes policijos pareigūnai rado auginamas kanapes, nespėjus užauginti ir paruošti (išdžiovinti). Pirmosios instancijos teismas pripažino E. J. ir E. I. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad jie vazonėliuose augino didelį kiekį kanapių, kurių bendra sausoji masė yra 22 162,49 g, tačiau nepasisakė dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio, E. J. ir E. I. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už neteisėtą kanapių auginimą (BK 265 straipsnio 1 dalis). Šios veikos objektyviąją pusę sudaro veiksmai, kai kanapės auginamos, t. y. nuo jų sėjos iki priežiūros auginimo metu, siekiant, kad augalai taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, rūsio patalpų apžiūros metu, trijuose kambariuose buvo rastas didelis kiekis kanapių sodinukų, kurių tyrimo metu išdžiovinta masė yra 22 162,49 g. Pirmosios instancijos teismas E. J. ir E. I. tokius nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, kaip baigtą nusikaltimą, teisingai. Tą pačią nusikalstamą veiką kaip nusikaltimų realiąją sutaptį, atitinkamai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį, galima būtų kvalifikuoti tik tuo atveju, jei iš tų kanapių vėliau būtų pagamintos narkotinės medžiagos, nurodytos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąraše (kanapės ir jų dalys, kanapių derva ir t. t.). Byloje nustatyta, kad J. M. priklausančio ūkinio pastato rūsio patalpose buvo auginamos kanapės, vėliau jos buvo nurenkamos ir džiovinamos, tokiu būdu vyko kanapių auginimo ir narkotinių medžiagų iš jų gaminimo procesas. Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, E. J. ir E. I. buvo kaltinami ir nuteisti dėl 2 607,86 g ir 3 178,70 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jo dalių neteisėto laikymo. Šioje byloje neįrodyta, kad būtent nuteistieji E. J. ir E. I. tokiu būdu kanapes ruošė narkotinių medžiagų gamybai ir taip pasikėsino jas įgyti. Byloje nustatyta, kad šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavo asmuo, dėl kurio byla atskirta į atskirą procesą ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, todėl nepaneigta versija, kad nusikalstamą veiką padaryti (pasikėsinti įgyti narkotines medžiagas) galėjo būtent jie. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką galimas tik esant tiesioginei tyčiai. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik tai, kad nuteistieji augino kanapes, neįrodo, kad jie tokiu būdu pasikėsino įgyti narkotines medžiagas – kanapes ar jų dalis. Savaime suprantama, kad tokia prielaida galima, tačiau teismų praktikoje griežtai laikomasi taisyklės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ar prielaidomis, todėl prokuroro skundas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl bausmių skyrimo

Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK specialiosios dalies straipsnių sankcijų taikymą detalizuoja BK 54 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Kiekvienas iš šių pagrindų turi svarbią ir savarankišką reikšmę, tačiau pirmame punkte įstatymo leidėjas nurodo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje priskiriamas labai sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, už kurio padarymą įstatymo leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas nenustatė E. I. ir E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Byloje nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. J. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, abu nuteistieji anksčiau neteisti, tačiau bausti administracinėmis nuobaudomis, nusikalstama veika (BK 260 straipsnio 3 dalis) baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybes ir visas išdėstytas aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti E. J. ir E. I. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimumą.

Pirmosios instancijos teismas E. J. ir E. I. skundžiamuoju nuosprendžiu pripažino kaltais ir nuteisė už nesunkaus (BK 265 straipsnio 1 dalis) ir apysunkio nusikaltimo (BK 262 straipsnis) padarymą. BK 260 straipsnio 3 dalis priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas taiko bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ir 11 straipsnius. Nuteistiesiems E. J. ir E. I. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinama su Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 262 straipsnį ir BK 265 straipsnio 1 dalį, nes šios veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir jos priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms.

E. J. asmens dokumentus, kurie saugomi Kauno apygardos teisme: pasą perduoti bausmės atlikimo vietos (pataisos namų) administracijai, o vairuotojo pažymėjimas grąžintas nuteistajam (E. J.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje E. J. ir E. I. buvo išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį 10 (dešimčiai) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 262 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 265 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), ir E. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

E. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį 10 (dešimčiai) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 262 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 265 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir galutinę bausmę E. I. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

E. J. asmens dokumentus, kurie saugomi Kauno apygardos teisme: pasą perduoti bausmės atlikimo vietos (pataisos namų) administracijai, o vairuotojo pažymėjimą grąžinti nuteistajam (E. J.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.