- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-19
- Bylos Nr.
- 1A-106/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- R. G., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 1 d., 312 str. 2 d. ir nuteistas:
pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 312 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Automobilis FORD TRANZIT FT 100 v/n XXXX, saugomas Vidaus reikalų ministerijos sandėliuose (duomenys neskelbiami), taip pat R. G. mobilaus ryšio telefonas ,,NOKIA 8310“ Nr. XXXXXXX, kuris paimtas asmens kratos metu ir perduotas saugoti LKPB ONTVV, konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemonė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti ir padarė psichotropinių medžiagų kontrabandą, tai yra:
jis, bendrai veikdamas su nusikaltimo organizatoriumi nenustatytu asmeniu (įtariama, kad tai galėjo būti R. T. , jam paskelbta paieška, o byla jo atžvilgiu išskirta į atskirą tyrimą - 1 t., b. l. 251), 2003 m. vasario mėnesio pirmoje pusėje Olandijoje nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, draudžiamas vartoti sveikatos priežiūros tikslams – 4136, 97 g MDMA, neteisėtai laikė jas nenustatytoje vietoje, o 2003 m. vasario 14-16 dienomis automobiliu FORD TRANZIT FT 100 Nr. XXXXXX šias psichotropines medžiagas gabeno iš Olandijos į Lietuvą, kur vasario 16 d. apie 12.30 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbiami);
jis 2003 m. vasario 16 d., veikdamas organizuota grupe su minėtu nenustatytu nusikaltimo organizatoriumi, suorganizavusiu šią veiką ir jam koordinuojant bei derinant veiksmus, paminėtas psichotropines medžiagas paslėpęs automobilyje FORD TRANZIT FT 100 Nr. XXXXXX, automobiliu neteisėtai gabeno jas iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikdamas jų (duomenys neskelbiami) teritorinės muitinės kontrolei – apie 12.30 val. jis buvo sulaikytas muitinės (duomenys neskelbiami) kelio poste, o po kurio laiko patikrinimų metu psichotropinės medžiagos buvo aptiktos automobilyje ir paimtos policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės:
R. G. pripažinti kaltu bei nuteisti pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 5 d. laisvės atėmimu 12 (vylikai) metų, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 312 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. G. paskirti 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl R. G. pripažinimo kaltu pagal 1961m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 1 d. Mano, kad teismas nepagrįstai R. G. veiką perkvalifikavo į 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 1 d. iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 5 d. Prokuroro teigimu, byloje surinktų faktinių duomenų visuma (R. G. gabeno didelį psichotropinės medžiagos didelį kiekį, R. G. neparodė, kad būtų šias medžiagas gabenęs asmeniniam vartojimui, šis įgijo tokias medžiagas ne pirmą kartą, tuo užsiėminėjo versliškai, teismas pripažino, kad R. G. veikė, kaip kurjeris) rodo, jog R. G. įgijo, laikė ir gabeno psichotropinę medžiagą MDMA turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, o ne asmeniniam vartojimui. Prokuroras teigia, kad nustačius tai (psichotropinės medžiagos buvo įgytos ir gabentos turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti), tas faktas, kad R. G. nespėjo atlikti jokių veiksmų, nukreiptų į gabentos psichotropinės medžiagos platinimą, neturi reikšmės kvalifikuojant R. G. veiką pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 5 d. Prokuroras, prašydamas R. G. veiką kvalifikuoti pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 5 d., remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 25 punkte išdėstytais išaiškinimais.
Taip pat prokuroras teigia, kad yra pagrindas R. G. veiką kvalifikuoti pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 5 d., nes byloje yra nustatyta, jog R. G. nusikaltimą padarė grupėje iš anksto susitarusių asmenų. Mano, kad teismas nepagrįstai šį veiką kvalifikuojantį požymį pašalino.
Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį ar nuosprendį pakeisti, paskiriant jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismo išvadų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.
Apeliantas skunde nesutinka dėl jo pripažinimo kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 1 d., 312 str. 2 d. Nurodo, kad jis šių nusikaltimų nepadarė, apie automobilyje paslėptas psichotropines medžiagas nieko nežinojo. Pažymi, jog jis pripažintas kaltu, remiantis tik tuo, kad jo automobilyje buvo surastos psichotropinės medžiagos, nesant jokių neginčijamų jo kaltės įrodymų. Apeliantas mano, kad jo kaltės įrodymais negalėjo būti laikomi Muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojų (A. I. , K. L. , A. Č. , A.Č.) parodymais, nes jų niekas nepatvirtina. Tai pat, anot apelianto, nieko neįrodo ir telefoninių pokalbių įrašai. Apelianto nuomone, teismo išvados, padarytos remiantis šiais įrašais, yra tik prielaidos ir spėjimai. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad jo veiksmuose neįrodyta ir tiesioginė tyčia.
Apeliantas skunde nesutinka ir su teismo jam paskirta bausme. Mano, kad jam maksimali bausmė paskirta nemotyvuotai. Apelianto teigimu, jam bausmė turėtų būti švelninama ir dėl jo blogos sveikatos būklės.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašo tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, atmesti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistasis R. G. bei jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, atmesti prokuroro apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro ir nuteistojo R. G. apeliaciniai skundai atmetami.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais teisingai nustatyta, kad R. G. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti ir padarė psichotropinių medžiagų kontrabandą. Nuteistojo R. G. apeliacinio skundo aiškinimai, kad jis nežinojo, jog jo automobilyje yra paslėptos psichotropinės medžiagos, o į Olandiją važiavo turėdamas tikslą parduoti cigaretes ir nusipirkti automobilį, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, 2003 m. vasario 16 d. apžiūrėjus R. G. automobilį, jo automobilyje įrengtoje slėptuvėje buvo aptikti ir išimti aštuoni polietileniniai paketai su tabletėmis, kurios yra psichotropinė medžiaga MDMA (t.1, b.l. 13). Apklausti liudytojais automobilio apžiūrą atlikę pareigūnai patvirtino šias aplinkybes, ir smulkiai paaiškino, kaip šios psichotropinės medžiagos buvo surastos R. G. automobilyje. Pagal A. I. , K. L. , A. Č. , A.Č. parodymus, gavus operatyvinės informacijos, kad R. G. jam priklausančiu automobiliu gabena narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo nuspręsta patikrinti minėtą automobilį. Automobilį iš pradžių apžiūrėjo A. I. , po to K. L. . Pareigūnams nieko įtartino nepastebėjus, automobilį apžiūrėjo specialiai išdresuotas šuo, kuris pažymėjo, kad užpakalinėje automobilio salono dalyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Po ko, R. G. pareigūnams prisipažino, kad jo automobilyje yra 40 000 tablečių (psichotropinės medžiagos MDMA) ir pats nurodė tikslią vietą, kur jos yra paslėptos, - automobilio galinės dalies dešinėje virš santechninio mazgo esančioje sienelėje. Patikrinus R. G. nurodytoje vietoje, buvo surasta slėptuvė ir aptiktos joje psichotropinės medžiagos MDMA (aštuoni uždari bespalviai maišeliai su šviesios spalvos tabletėmis, ant kurių vienoje pusėje buvo įspausti širdies simboliai). Šios liudytojų nurodytos aplinkybės rodo, kad psichotropinės medžiagos R. G. automobilyje buvo aptiktos po to, kai konkrečią jų buvimo vietą nurodė pats R. G. , - pareigūnai, iš pradžių tikrinę automobilį, nieko nerado, o šuo, kuris apžiūrėjo automobilį, pažymėjo, jog automobilio galinėje dalyje yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų, tačiau jų buvimo tiksli vieta pareigūnams nebuvo žinoma. Kolegija neturi pagrindo abejoti anksčiau minėtais liudytojų parodymais ir manyti, kad jie dėl kokių nors priežasčių nuteistąjį R. G. apkalba. Šių liudytojų parodymų teisingumą patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys, užfiksuoti techninių priemonių panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, protokoluose ir jų prieduose – telefoninių pokalbių išklotinėse, iš kurių matyti, kad R. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, buvęs nusikalstamų veikų organizatoriumi, darant nusikalstamas veikas vienas kitam skambino po keliolika kartų ir tarpusavyje bendravo: R. G. jį informuoja apie savo atliekamus veiksmus, klausia apie pinigus, ,,prekę“, - kur ir kada ją reikia atsiimti, laukia nurodymų, krovinį sulaikius pareigūnams apie tai jam praneša, po ko R. G. liepiama sulaužyti ,,kortą“ (SIM kortelę), rūpinamasi, kad pas R. G. namuose pareigūnai nerastų jokių įkalčių.
Kolegijos nuomone, įvertinus objektyvias bylos aplinkybes, nuteistojo R. G. pokalbių su asmeniu, organizavusiu nusikalstamų veikų padarymą, turinį, nuteistojo elgesį sulaikius jo automobilį (paklausus ar jis neveža draudžiamų medžiagų, apie tai, kad jo automobilyje yra psichotropinių medžiagų pareigūnams nepasakė, apie tai prisipažino tik, kai automobilį apžiūrėjo šuo ir pažymėjo, kad automobilyje yra tokių medžiagų), galima daryti išvadą, kad nuteistasis R. G. suvokė, jog veža psichotropines medžiagas ir žinojo, kad tokias medžiagas įvežti į Lietuvos Respubliką draudžiama, už tai numatyta atsakomybė. Todėl, esant tokioms aplinkybės, pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistojo R. G. veiksmus kvalifikavo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 1 dalį, 312 straipsnio 2 dalį.
Nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo ir R. G. veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 5 dalį. Prokuroras, teigdamas, kad R. G. vežė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, remiasi vien tuo, jog R. G. gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų (4 kg). Byloje kitų duomenų rodančių, kad R. G. turėjo tikslą platinti ar platino psichotropines medžiagas, nėra. Vien ta aplinkybė, kad R. G. vežė 4 kg psichotropinės medžiagos, tai yra labai didelį kiekį, kolegijai neleidžia daryti išvados, jog R. G. šias medžiagas turėjo tikslą platinti. Tai tik prielaida. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas jų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paskolas ir pan. Platinimu prižįstami ir veiksmai, kai medžiagos turėtojas suteikia jų dozę kitam asmeniui nemokamai. Platinti galima tik tas psichotropines ar narkotines medžiagas, kuriomis asmuo laisvai disponuoja, tai yra savo nuožiūra gali jas parduoti, išmainyti, padovanoti ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. G. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie jį identifikuotų kaip asmenį, turintį tikslą psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Iš anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad R. G. pats savarankiškai sprendimų dėl psichotropinių medžiagų disponavimo nepriėmė (neieškojo, kur galima įsigyti psichotropinės medžiagos, nesitarė dėl psichotropinių medžiagų pardavimo kainos ir kt.) ir negalėjo priimti, jis nebuvo šių psichotropinių medžiagų savininkas, R. G. vaidmuo apsiribojo tuo, kad jis turėjo psichotropines medžiagas pergabenti iš vienos vietos į kitą, tai yra paimti iš jam nurodytos vietos psichotropines medžiagas ir šias medžiagas atvežti į Lietuvą.
Neatitinka tikrovės ir prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad byloje yra nustatyta, jog R. G. nusikaltimą padarė grupėje iš anksto susitarusių asmenų, kas yra pagrindas jo veiką kvalifikuoti pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 5 dalį.
Nusikaltimas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 5 dalyje, pripažįstamas padarytu grupės iš anksto susitarusių asmenų, jeigu nustatoma, kad dispozicijoje numatytus veiksmus padaro ne mažiau kaip du vykdytojai. Byloje nustatyta, kad R. G. nusikalstamą veiką padarė drauge su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris buvo nusikaltimų organizatoriumi. R. G. , kaip vykdytojas, veikė vienas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. G. veika negali būti kvalifikuota pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 5 dalį.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. G. , Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Buvo atsižvelgta tiek į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. R. G. nuteistas už labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti net medicinos tikslams, įgijimą, laikymą, gabenimą. Šio nusikaltimo objektas yra žmonių sveikata. Neteisėti veiksmai su psichotropinėmis priemonėmis gali sukelti sunkių, o kartais nepašalinamai žalingų padarinių žmogaus sveikatai. R. G. paskirta bausmė nėra neteisinga ir bausmės švelninti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. G. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.