- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- ATP-592-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-01301-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti J. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. sausio 31 d. nutarimo nubausti J. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 1 d. 110 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Administracinės veiklos skyrius) 2012-01-31 nutarimu J. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 1 d. 110 Lt bauda.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2012-03-27 gautas J. R. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Administracinės veiklos skyriaus 2012-01-31 nutarimą, ir prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-28 nutartimi netenkino J. R. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą dėl Administracinės veiklos skyriaus 2012-01-31 nutarimo panaikinimo.
Šalies argumentai
J. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-28 nutartį ir Administracinės veiklos skyriaus 2012-01-31 nutarimą.
Nurodo, kad jis yra rusakalbis, blogai supranta lietuviškai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo išverstas jam į suprantamą rusų kalbą, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą vertėjas nedalyvavo. Jis nesuprato, per kokį terminą reikia susimokėti paskirtą baudą. Tuo metu jis neturėjo pinigų, todėl sumokėjo paskirtą baudą 2012-02-02, kai tik leido finansinės galimybės. Teismas, atmesdamas jo prašymą, apsiribojo itin paviršutiniška ir neobjektyvia įrodymų analize. Teigia, kad policijos pareigūnas, surašęs administracinį nurodymą, neišaiškino jam, kaip blogai suprantančiam lietuvių kalbą, galimybės ant administracinio nurodymo suprantama kalba parašyti, jog jis blogai supranta lietuviškai.
Teigia, kad jis gavo nutarimą lietuvių kalba 2012-02-11. Šis procesinis dokumentas nebuvo išverstas į jam suprantamą rusų kalbą. Teismas preziumavo šią aplinkybę kaip įstatymo nežinojimą ir nurodė, kad tai neatleidžia jo nuo atsakomybės. Gavęs nutarimą lietuvių kalba, jis nesuprato procesinio dokumento turinio ir ko iš jo yra reikalaujama. Pasak J. R., jis turėjo tik keletą dienų iki šio nutarimo apskundimo termino pabaigos antrinei teisinei pagalbai gauti. Ši pagalba jam buvo suteikta jau praėjus įstatymo numatytam nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminui. Gerai nemokėdamas valstybinės kalbos, jis pats nesugebėjo parašyti skundo. Taigi, teismas klaidingai nurodo, kad jis buvo tinkamai informuotas apie priimtą procesinį sprendimą ir jo apskundimo terminą. Todėl terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Nurodo, kad jis negavo šaukimo atvykti į bylos nagrinėjimą. Taigi, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis antrą kartą nubaustas už tą patį teisės pažeidimą, priimtas jam nepranešus tinkamu būdu. Nubaustojo nuomone, tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeista jo teisė į gynybą.
Atsiliepimas
Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad J. R. buvo pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 1 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole jis buvo tinkamai informuotas dėl baudos sumokėjimo tvarkos, taip pat pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
Motyvuojamoji dalis
J. R. atskirasis skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 293 str. įtvirtinta, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą administracinio teisės pažeidimo bylose, yra išaiškinęs, kad būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-2265/2010, N575-4659/2011, N575-4689/2011).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; kad ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; kad šios teisės negalima paneigti; kad asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; kad asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; kad asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų; kad teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą; kad įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-11-27 nutarimas).
Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Administracinės veiklos skyrius 2012-01-31 priėmė nutarimą nubausti J. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 1 d. (b.l. 7). Taigi, įstatymo įtvirtintas terminas skundui paduoti dėl priimto nutarimo pasibaigė 2012-02-20. Pažymėtina, kad nutarimo nuorašas buvo išsiųstas J. R. tik 2012-02-09 (b.l. 9), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 288 str. 2 d. nuostatą, kad nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas. J. R. gavo nutarimo nuorašą 2012-02-11 (b.l. 10). Nubaustasis nurodo, kad jis yra rusakalbis, blogai supranta lietuviškai. Ši aplinkybė nėra paneigta. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra užfiksuota, kokius paaiškinimus davė J. R., ar jis apskritai atsisakė nuo paaiškinimo davimo (b.l. 21). Taip pat nėra duomenų, kad 2012-01-31 nutarimas buvo išverstas į rusų kalbą, todėl yra pagrindas abejoti, ar J. R., gavęs minėtą nutarimą, suprato procesinio dokumento turinį. Jis kreipėsi į Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 2012-02-17, tokia pagalba suteikta tik 2012-02-20, t. y. paskutinę termino skundui paduoti dieną (b.l. 17-19). Tai patvirtina, kad J. R. turėjo galimybę realiai naudotis kvalifikuoto teisininko pagalba jau suėjus terminui skundui paduoti.
Be to, Administracinės veiklos skyriaus 2012-01-31 nutarime išaiškinta, kad nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 291 str., 292 str. 1, 3 ir 4 d. bei 293 str. Šiame nutarime nurodyta ne konkreti procesinio sprendimo apskundimo tvarka, o tik išvardijami atitinkami Lietuvos Respublikos ATPK straipsniai, reglamentuojantys tokią tvarką. Toks įstatymo straipsnių išvardijimas yra ydingas, apsunkinantis asmeniui, manančiam, jog jis yra nepagrįstai nubaustas administracine tvarka, realizuoti teisę apskųsti nutarimą, kad būtų patikrintas priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad 2012-01-31 nutarime parašyta, kad procesinio sprendimo apskundimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos ATPK 292 str. 3 ir 4 d., tačiau galiojanti šio įstatymo 292 str. redakcija neturi tokių dalių. Todėl nepritartina apylinkės teismui, kad minėtu nutarimu J. R. buvo tinkamai informuotas apie apskundimo tvarką.
Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-28 nutartis naikinama ir terminas skundui paduoti dėl Administracinės veiklos skyriaus 2012-01-31 nutarimo atnaujinamas. Lietuvos Respublikos ATPK nedraudžia apygardos teismui išspręsti klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo iš esmės.
Nagrinėjamu atveju vertinamas tik nutarties dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl dėl kitų J. R. atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti J. R. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. sausio 31 d. nutarimo.
Nutartis neskundžiama.