Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresniajam specialistui Gintautui Stankevičiui, išnagrinėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštesniojo išsilavinimo, neteisto, vedusio, S. B. IĮ savininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini) ., administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnysis specialistas Gintautas Stankevičius 2012-06-29 S. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnį 1 dalį dėl to, kad S. B., būdamas darbdaviu, leido dirbti nelegalų darbą, o būtent:

S. B. IĮ (į(duomenys neskelbtini)) savininkas S. B., 2012-06-22 Pivašiūnų kaime, Pivašiūnų seniūnijoje, Alytaus rajone, prie Ilgų ežero vykstančioje šventėje „J. P.“ leido dirbti nelegalų darbą I. R., D. P., K. R., A. A., A. B., t.y. darbo sutartys su šiais darbuotojais pasirašytos darbui 2012 m. birželio 23, 24 dienomis renginio metu (išskyrus A. B. – su ja tik birželio 23 dienai). S. B. minėtiems asmenims leidęs dirbti 2012-06-22 nelegalų darbą pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 ir 99 straipsnių reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. B. nepripažino padaręs pažeidimą. Paaiškino, kad pas juos dirbančius darbuotojus skirsto į stacionarius ir laikinus darbuotojus. Laikini darbuotojai tai tie, kurie yra priimami dirbti tik konkrečiai dienai ar kaip šiuo atveju, jie buvo priimti dviems dienoms. Įmonė turėjo du leidimus prekybai - birželio 22 dieną renginio metu Pivašiūnuose ir birželio 23 dieną Alytuje. Kai paskambino iš baro ir pranešė, kad vyksta patikrinimas, jis buvo Pivašiūnuose. Palikęs darbuotojus šventėje, atvyko į vietą, kur vyko patikrinimas. Atvykęs rado mokesčių inspekcijos inspektorius. Pats pateikė darbo sutartis. Žmonės buvo įforminti. Nežinojo, kad buhalterė padariusi klaidą darbo sutartyse, t.y., kad nurodžiusi, jog žmonės buvo įdarbinti ne birželio 22-23 dienomis, o birželio 23-24 dienomis. Birželio 24 dieną jie nedirbo. Darbo sutartis pildė buhalterė B. Š.. Pasirašydamas darbo sutartis neatkreipė dėmesio į tai, kad nurodyta ne tokia data kada darbuotojai turės dirbti. Sodrai pranešta birželio 21 dieną apie 5 darbuotojų įdarbinimą, kad darbuotojai dirbs birželio 23 ir 24 dienomis. Prašymus priimti į darbą žmonės parašė birželio 21 dieną, o darbo sutartis darbuotojai pasirašė prieš pradedant darbą, t.y. birželio 22 dieną. Su darbuotojais buvo susitarta dėl dviejų darbo dienų. Darbuotojai turėjo dirbti 2 dienas po 4 valandas. A. B. dirbo vieną darbo dieną, nes 23 dieną ji turėjo dirbti kitame darbe. Sutartas darbo užmokestis buvo nurodytas darbo sutartyje. R. išvyko anksčiau, todėl darbo užmokestį jam atidavė po kelių dienų. Su kitais darbuotojais buvo atsiskaityta iš karto, kai buvo baigtas darbas. Darbuotojai darbo pažymėjimus turėjo. Kai kurie darbuotojai įmonėje dirbo jau ne pirmą kartą. A., I., D. turi pastovius darbus, todėl pas juos dirba tik švenčių metu. Kad yra padaryta klaida pamatė, tik tada kai buvo surašytas protokolas, nors visą savaitę manė viską padarę teisingai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs asmuo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Gintautas Stankevičius paaiškino, kad visos padaryto pažeidimo aplinkybės yra surašytos administracinio teisės pažeidimo protokole. Operatyvaus patikrinimo metu 2012-06-22 22 val. 00 min. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas S. B. individualioje įmonėje, nustatyta, kad patikrinimo dieną įmonėje dirbo 5 žmonės pagal sudarytą 2012-06-22 darbo sutartį. Darbo sutartyse buvo nurodyta, kad darbuotojai darbą pradės birželio 23-24 dienomis. Tačiau 5 darbuotojai dirbo jau 22 dieną vykstančioje Pivašiūnuose Joninių šventėje, nors darbą jie turėjo pradėti birželio 23-24 dienomis. Darbuotojai dėl darbo užmokesčio buvo susitarę pagal darbo sutartį. Kai kurie darbuotojai savo paaiškinimuose teigė, kad darbo užmokestį už gavę. Vienas iš darbuotojų nurodė, kad darbo užmokestį susitarė atsiimti vėliau. Tiksliai nežino kur dirba nelegalūs darbuotojai. Patikrinimą pradėjo kavinėje-bare, kuri darbo pradėjo tik nuo 22 valandos. Kavinėje-bare esantys darbuotojai pateikė visus dokumentus, kurių paprašė. Žinojo, kad darbuotojai dirbo ir kažkur kitur, tačiau ten nebuvo nuvykę. Susisiekė su įmonės savininku. Jis grįžo ir paaiškino, kad grįžo iš šventės. Taip pat jis nurodė kur dirbo 5 nelegaliai dirbantys darbuotojai. Darbo sutartis jam parodė biure. Darbuotojai turėjo pažymėjimus ir visi 5 buvo rasti darbo vietoje 22 dieną, nes jie taip teigė savo paaiškinimuose. Patys į Pivašiūnus, kur dirbo 5 nelegalūs asmenys, nuvykę nebuvo.

Liudytoja D. P. parodė, kad dirba mokykloje ir uždarbiavo atostogų metu. Ne pirmą kartą yra dirbusi pas S. B.. Prašymus priimti į darbą pasirašė ketvirtadienį, t.y. birželio 21 dieną, o darbo sutartį pasirašė birželio 22 dieną prieš pradedant darbą Pivašiūnuose. Turėjo dirbti dvi dienas, t.y. penktadienį ir šeštadienį. Susitarė, kad dirbs po keturias valandas, t.y. nuo 20 valandos iki 24 valandos. Algą sumokėjo kai baigė dirbti. Dėl darbo sąlygų tarėsi su Sauliumi. Į Pivašiūnus patikrinti mokesčių inspekcijos atstovai nebuvo atvykę.

Liudytojas K. R. parodė, kad pas S. B. dirbo pirmą kartą. Darbo sutartis buvo sudaryta birželio 22 dieną. Turėjo dirbti penktadienį ir šeštadienį. Tai buvo birželio 22 diena ir birželio 23 diena. Darbo sutartį pasirašė penktadienį darbo vietoje. Dieną prieš darbą pasirašė prašymą. Susitarė, kad dirbs dvi dienas po 4 valandas. Darbo užmokestį išmokėjo trečiadienį, nes jis turėjo išvykti anksčiau.

Liudytoja I. R. parodė, kad dėl darbo susitarė telefonu, o prašymą priimti į darbą pasirašė birželio 21 dieną. Prašyme buvo nurodyta, kad dirbs dvi dienas per Jonines. Dirbo pentadienį ir šeštadienį, t.y. birželio 22 dieną ir 23 dieną. Darbo sutartį pasirašė birželio 22 dieną prieš pradedant darbą. Darbo pažymėjimus buvo gavę. Inspektoriai į Pivašiūnus atvykę nebuvo.

Liudytoja B. Š., parodė, kad S. B. individualioje įmonėje dirba buhaltere. Darbo sutartis sudarė ji ir padarė klaidą nurodydama, kad darbuotojai dirbs birželio 23 ir 24 dienomis, nors jie turėjo dirbti ir dirbo birželio 22 - 23 dienomis. Apie įdarbinimą Sodrai pranešė birželio 21 dieną. Klaida yra tik darbo sutartyse, o prašymuose yra nurodyta teisinga priėmimo į darbą diena. Sudarė sutartis ir iš karto pažymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Žiniaraštyje žymėjo klaidingas dienas, nes pagal sutartį sudarinėjo žiniaraštį. Birželio 24 dieną įmonėje darbas nevyko. Naktinis klubas birželio 24 dieną neveikė, kas matyti iš sudaryto darbo grafiko. Klaidą pamatė tik birželio 29 dieną, kai buvo surašytas administracinio teisės apžeidimo protokolas, o iki to laiko klaidos nepastebėjo.

Liudytoja J. B. parodė, kad dirba baro „Voro fortas“ administratore. Kai vyko patikrinimas ji buvo darbe. Ji priėmė mokesčių inspekcijos pareigūnus, jiems pateikė visus prašytus dokumentus ir pasakė, kad S. B. su žmonėmis dirba Pivašiūnuose. Žmonės buvo samdyti prekybai Pivašiūnuose penktadienį. Pateikė darbo sutartis ir kitus reikiamus dokumentus. Mokesčių inspekcijos darbuotojai į vietą darbuotojų tikrinti nevyko. Paskambino S. ir pasakė, kad vyksta patikrinimas. Darbo sutartis buhalterė atsiunčia elektroniniu paštu, jie atsispausdina ir pateikia darbuotojui pasirašyti. Buhalterė dirba penktadieniais vakare. Naktinis klubas atsidaro nuo 22 valandos, tai ir buhalterė panašiu laiku atvyksta į darbą. Mano, kad buhalterė sumaišė dienas nurodydama, kad darbuotojai dirbs birželio 23 ir 24 dienas. Ji žinojo, kad darbuotojai turi dirbti penktadienį ir šeštadienį.

Liudytoja A. A., parodė, kad 2012 m. birželio 22 d. dirbo Pivašiūnuose, o birželio 23 dieną dirbo Joninių šventėje Alytaus mieste. Prašymas priimti į darbą buvo parašytas kompiuteriu ir jį darbdavys atvežė pasirašyti prie jos namų. Darbo sutartį pasirašė birželio 22 dieną prieš darbą Pivašiūnuose. Darbo sutartyje buvo parašyta dvi darbo dienis, tačiau į datą nekreipė dėmesio. Tai buvo pirma jos darbo sutartis, nes pirmą kartą dirbo. Dirbo dvi dienas, t.y. birželio 22 dieną ir birželio 23 dieną. Darbo užmokestis buvo sulygtas darbo sutartyje. Atlygį už darbą gavo.

DK 98 straipsnyje nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Pagal ATPK 41³ str. 1 d. atsakomybė už nelegalų darbą numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pažeidimu, numatytu LRATPK 41³ str. 1 d., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 str. 1 d. 1 p., be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Pažeidimo subjektyviosios pusės pagrindinis elementas – kaltė, turi pasireikšti tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad pats S. B. nurodė inspektoriams, jog patikrinimo metu 5 žmonės dirbo Pivašiūnuose, nors pareigūnai nenuvyko į vietą ir fakto netikrino, kas rodo, jog darbdavys buvo įsitikinęs dėl to, kad įmonėje veikla vykdoma pagal visus įstatymų reikalavimus.

Nors VSDFV Alytaus skyriui apie I. R., D. P., A. A., K. R. ir A. B. priėmimą į darbą buvo pranešta pažeidžiant VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių" 17.1 punkto reikalavimus, t.y., pranešime nurodyta 1 diena vėliau nei šių darbuotojų faktinio pradėjimo dirbti, tačiau tai nesudaro pagrindo pažeidimą kvalifikuoti kaip nelegalų darbą, kadangi pranešimas SODRAI apie įdarbinimą buvo išsiųstas iki įmonės patikrinimo pradžios, byloje nėra duomenų, kad tuo buvo siekiama nuslėpti darbo santykių faktą ir nemokėti mokesčių mokėtinų į socialinio draudimo fondą. Pažymėtina, kad paprastai kada darbuotojas įdarbinamas nelegaliai, apie tai nepranešama VSDFV skyriui, tai nefiksuojama įmonės dokumentuose. Byloje nėra įrodymų, kad darbuotojų teisė pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims būtų buvusi kaip nors apribota. Kaip tik visi darbuotojai nurodo, kad su jais darbo sutarys buvo pasirašytos, už darbą atsiskaityta. Mokesčiai sumokėti tokie patys už birželio 23, 24 dienas, kaip ir būtų sumokami už birželio 22, 23 dienas. Tokiais veiksmais valstybei jokia ekonominė žala nepadaryta. Šioje situacijoje S. B. elgesys negali būti traktuojami kaip tyčiniai veiksmai siekiant leisti dirbti nelegalų darbą, todėl teismas mano, kad jo kaltės šioje veikoje nėra.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokolą, admistracinėn atsakomybėn traukiamo S. B. paaiškinimus, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus, kurie buvo nuoseklūs ir atitiko byloje esančius rašytinius paaiškinimus, bei byloje esančius kitus duomenis, daroma išvada, kad S. B. veikoje nėra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

administracinę bylą S. B. atžvilgiu, pagal ATPK 41³ str. 1 d., nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį teismą.