Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abrisas“ administratoriaus Vytauto Bitinaičio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties dėl uždarosios akcinės bendrovės „Topometra“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo (civ. b. Nr. 2-4036-232/2010) uždarosios akcinės bendrovės „Abrisas“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-2531-232/2010).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas UAB „Abrisas“ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus ir nurodė, kad su pareikštu ieškiniu bei preliminariu sprendimu nesutinka.

Teismas nutartyje nurodė, kad dėl to, jog rangovas nėra atsiskaitęs su subrangovu, ginčo nėra, tačiau šalys skirtingai traktuoja sutartyje numatytą atsiskaitymo už darbą tvarką pagal subrangos sutarties 4.1 punktą. Teismo teigimu, iš ginčo rangos ir subrangos sutarčių tekstų aiškiai matyti, kad sutarčių 4.1 punktai, numatantys atsiskaitymo tvarką, yra visiškai identiški: atsiskaitoma turėjo būti mokėjimo pavedimais pagal tiekėjo (rangovo) arba subrangovo pateiktas sąskaitas faktūras ir pasirašytus kadastro duomenų bylų perdavimo-priėmimo aktus bei kadastro duomenis be pastabų priėmus Nekilnojamojo turto kadastrui registracijai, bet ne vėliau kaip per 35 dienas nuo paskutinio kadastro duomenų bylų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Teismas nustatė, kad atsakovas priėmė darbus pagal 2008 m. spalio 21 d. ir 2008 m. spalio 27 d. perdavimo-priėmimo aktus, kuriuose nenurodė esant trūkumų, todėl, ieškovo nuomone, atsakovui atsirado pareiga apmokėti ieškovui už atliktus darbus. Teismas nurodė, kad buvusi atsakovo vadovė R. Kavaliauskaitė patvirtino, jog atsakovas yra gavęs dalį apmokėjimo už atliktus darbus iš Šalčininkų urėdijos: 2008 m. spalio mėnesį 10 000 – 20 000 Lt, 2009 m. gegužės mėnesį apie 75 000 Lt ir 2009 m. rugpjūtį - 96 000 Lt, kad visi planai buvo sudarinėjami jos vardu, nes UAB „Topometra“ neturėjusi licenzijos tokiems darbams atlikti ir kad sudarydama sutartį, ji to nežinojusi. Pagal trečiojo asmens paaiškinimus, jis yra apmokėjęs atsakovui beveik visus darbus, išskyrus apmokėjimą už dviejų sklypų planus dėl finansavimo trūkumo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo teiginiai, jog jis nemoka už pagal subrangos sutartį sutartus darbus todėl, kad jie neatlikti ar atlikti nekokybiškai, neatitinka tiesos, ir ieškinį pripažino pagrįstu. Pasak teismo, priteisiamų delspinigių dydis mažintinas iki teismų praktikoje priimto laikyti optimaliu delspinigių dydžio 0,02 procentų už pradelstą dieną, atsižvelgiant į sunkią atsakovo finansinę padėtį, į tai kad jam iškelta bankroto byla.

1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Topometra“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, nesilaikė CK 6.193 straipsnyje numatytų sutarčių aiškinimo taisyklių. Lygindamas paslaugų sutartis ir subrangos sutartį bei iš jų kylančias prievoles, teismas neatkreipė dėmesio į esminius susitarimų skirtumus, kurie skirtingai apibrėžė ir šių sutarčių šalių prievolinius santykius bei jų pareigą atsiskaityti. Paslaugų sutartimis VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ ir atsakovas UAB „Abrisas“ numatė galimybę už paslaugas mokėti dalimis, pateikiant sąskaitas faktūras tik už tą dalį kadastro duomenų bylų, kuri be pastabų buvo priimta Nekilnojamojo turto kadastre registracijai, surašant atitinkamai tai daliai ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Tačiau Subrangos sutartis nenumatė atsakovo teisės atlikti apmokėjimą ieškovui dalimis (sutarties 2.1 p., 2.2 p., 4.1 p.). Tiek pagal Subrangos sutarties reikalavimus, tiek pagal CK 6.704 straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą, atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu tik užbaigus visus darbus. Paskutinis valstybinės reikšmės miško žemės sklypų kadastro duomenų bylų perdavimo-priėmimo aktas nėra pasirašytas, todėl atsakovui nekyla pareiga atlikti kokius nors mokėjimus ieškovui, o ieškovas neturi kreditorinio reikalavimo teisės į atsakovą. Tik pasirašius paskutinį perdavimo-priėmimo aktą tampa aiškus atsakovo piniginės prievolės ieškovui dydis (Subrangos sutarties 1.3. p., 2.1. p., 2.2. p.).

2. Atlikus tik dalinį valstybinės reikšmės miško žemės sklypų kadastro tikslių duomenų įregistravimą, skaičiuojamo žemės ploto dydis sumažėjo, kas reiškia, kad ieškovas prarado teisę į dalį atlygio pagal 2008 m. spalio 21 d. bei 2008 m. spalio 27 d. atliktų darbų aktų pagrindu ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tikslūs daliniai kadastro bylų duomenys net 88,8888 ha dydžiu skiriasi nuo pirminių duomenų, už kuriuos ieškovas yra pareikalavęs apmokėjimo. Iš ieškovo nurodyto ploto minusuotinas ir valstybinės reikšmės miško žemės sklypo Nr. 24 plotas, nes dėl jo kadastrinių matavimų darbas nėra atliktas. Nurodo, kad neįregistravus visų valstybinės reikšmės miško žemės sklypų kadastro duomenų, pats ieškovas negalėjo tiksliai įvardinti, kokio dydžio atsakovo skola yra susidariusi ginčo nagrinėjimo dieną. Įvertinus paties ieškovo pateikus rašytinius įrodymus, jis galėjo tikėtis apmokėjimo tik už 104 392,97 Lt (111 481,38 Lt - (88,8888 ha + 227,2759 ha x 22,42 Lt = 7 088,41 Lt) sumą. Ieškovo finansinis reikalavimas negalėjo būti grindžiamas 2008 m. spalio mėn. pabaigoje ruoštais dokumentais.

3. Šalims 2008 m. rugsėjo 25 d. pasirašius subrangos sutartį, tarp jų susiformavo rangos prievoliniai santykiai. Tad pareiga atsakovui sumokėti už atliktą darbą kiltų tik tada, kai pirmasis savo sutartinius įsipareigojimus pagal subrangos sutartį atliktų ieškovas. Atsakovas, veikiantis kaip užsakovas (CK 6.650 str.), privalėjo apmokėti už atliktus darbus tik su sąlyga, jeigu tokie darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 str. 1 d.). Tik kokybiškai pagal subrangos sutartį atliktas ir atsakovo priimtas ieškovo darbas galėjo būti pagrindas ieškovui reikalauti apmokėjimo už jį, o tuo pačiu suponuoti ir ieškovo kreditorinį reikalavimą.

4. Teismo išvados, kad ieškovas savo įsipareigojimus atliko kokybiškai jau 2008 m. spalio mėn. pabaigoje, kas sąlygojo ir atsakovo būtinybę atsiskaityti su ieškovu, nepagrindžia faktinė bylos medžiaga. Tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo žinoma, kad, pasirašant valstybinės reikšmės miško žemės sklypų kadastro duomenų bylų perdavimo-priėmimo aktus, ieškovo atliekamo darbo kokybės lygmuo negalėjo būti patvirtintas, nes tai priklausė VĮ Registrų centro kompetencijai. Tai, jog 2008 m. spalio 21 d. ir 2008 m. spalio 27 d. buvo pasirašyti valstybinės reikšmės miško žemės sklypų kadastro duomenų bylų perdavimo-priėmimo aktai be pretenzijų ieškovui, nereiškė, kad atsakovas pripažino minėtą darbą, kaip atliktą kokybiškai ir kad atsakovas prarado teisę reikšti priekaištus dėl ieškovo atlikto darbo kokybės ir po VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro darbuotojų pateiktų pastabų (CK 6.662 str. 4 d., 6.663 str. 1 d., 6.703 str. 1 d.). Po ieškovo paruoštų dokumentų pridavimo registracijai, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro darbuotojai 2008 m. gruodžio 2 d. – 2009 m. gegužės 6 d. laikotarpiu atsisakė suderinti valstybinės reikšmės miško žemės sklypų Nr. 21, Nr. 24, Nr. 25, Nr. 26, Nr. 27, Nr. 28, Nr. 29, Nr. 30, Nr. 31 kadastro bylų duomenis. Minėtų sklypų kadastro duomenis ieškovas tikslino ir pakartotinai perdavė atsakovui pagal 2009 m. gegužės 15 d. ir 2009 m. gegužės 5 d. pasirašytus perdavimo-priėmimo aktus. Tad 2008 m. spalio 21 d. ir 2008 m. spalio 27 d. perdavimo-priėmimo aktai neįrodo tinkamo ieškovo prievolės pagal subrangos sutartį įvykdymo, todėl jų pagrindu ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo apmokėjimo už atliktus darbus.

5. Ieškinio padavimo metu ieškovas nebuvo tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimo pažymėti valstybinės reikšmės miško žemės sklypų ribas, ką jis atliko tik 2009 m. birželio 16 d. Iki dabar tarp ieškovo ir atsakovo nėra suderintas sklypo Nr. 24 tikslus plotas, tad ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus šioje dalyje.

6. Ieškovo atliktas darbas buvo nekokybiškas, todėl atsakovas įgijo teisę į savo piniginės prievolės vykdymo sustabdymą (CK 6.46 str. 2 d.). Atsakovas nelaikytinas šalimi, pažeidusia subrangos sutarties reikalavimus, todėl jam ir negalėjo kilti jokia sutartinė civilinė atsakomybė, kas reiškia, kad ieškovas neįgijo ir kreditorinio reikalavimo teisės į atsakovą (CK 6.64 str. 3 d.). Būtent ieškovas laikytinas sutarties šalimi, netinkamai įvykdžiusia subrangos sutarties įpareigojimus. Paneigus atsakovo pagrindinę prievolę pagal subrangos sutartį, ieškovas neįgijo teisės reikalauti ir papildomų prievolių (netesybų) įgyvendinimo. Ieškovo kreditorinis reikalavimas netesybų dalyje dėl delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo taip pat negalėjo būti patvirtintas.

7. Ieškovo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą teismas išsprendė iš esmės, tad turėjo būti taikomi CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Teismas privalėjo nurodyti argumentus, dėl kurių atmeta atsakovo BUAB „Abrisas“ atstovų argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

UAB „Topometra“ savo kreditorinį reikalavimą dėl 111 481,38 Lt skolos, 22 519,24 Lt delspinigių bei 15,21 procentų metinių palūkanų šioje byloje grindė aplinkybe, kad atsakovas UAB „Abrisas“ su juo neatsiskaitė, kaip tai numatė 2008 m. rugsėjo 25 d. tarp šalių sudarytos subrangos sutarties nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino pagrįstu 130 534, 73 Lt dydžio UAB „Topometra“ kreditorinį reikalavimą bei nurodė, kad UAB „Abrisas“ priėmė darbus pagal 2008 m. spalio 21 d. ir 27 d. priėmimo-perdavimo aktus ir kad atsakovo teiginiai, jog darbai neatlikti ar atlikti su trūkumais, neatitinka tiesos. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima sutikti.

2008 m. rugsėjo 25 d. tarp šalių pasirašyta subrangos sutartimi subrangovas (UAB „Topometra“) įsipareigojo suteikti Vilniaus apskrities Šalčininkų rajono Jašiūnų seniūnijos Rūdninkų girios kadastro vietovės žemės reformos projekte suprojektuotų valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų (bendras plotas 4 890,25 ha) planų parengimo iki valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą paslaugas. Pagal sutarties 4.1 punktą, rangovas atsiskaito mokėjimo pavedimais pagal subrangovo pateiktas sąskaitas faktūras ir pasirašytus kadastro duomenų bylų perdavimo-priėmimo aktus bei kadastro duomenis be pastabų priėmus Nekilnojamojo turto kadastrui registracijai, bet ne vėliau kaip per 35 dienas nuo paskutinio kadastro duomenų bylų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Tarp šalių būtent ir kilo ginčas dėl subrangos sutarties 4.1 punkto aiškinimo ir taikymo.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad tiek pagal subrangos sutarties reikalavimus, tiek pagal CK 6.704 str. 1 d. įpareigojimą, atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu tik užbaigus visus darbus.

Nors subrangos sutarties nuostatose vartojamos sąvokos „galutinis perdavimo-priėmimo aktas“ (3.1.2 p.), „paskutinis perdavimo-priėmimo aktas“ (4.1 p.), šios sąvokos sutarties nuostatų kontekste nereiškė, kad atsakovui per nustatytą terminą, t.y. iki 2008 m. spalio 15 d., ieškovui perdavus parengtas kadastro bylas, turi būti pasirašytas dar ir baigiamasis atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, nuo kurio priklausytų termino atsiskaityti už darbus skaičiavimo pradžia. Lingvistikai aiškinant sutarties nuostatas, darytina išvada, jog tam, kad atsakovui atsirastų pareiga atsiskaityti, pakako perdavimo-priėmimo akto, kuriuo ieškovui būtų perduota viena ar kelios paskutinės sklypų kadastro bylos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sklypų kadastro bylos atsakovui buvo perduotos 2008 m. spalio 21 d. ir 2008 m. spalio 27 d. priėmimo-perdavimo aktais. Atsižvelgiant į tai, kad subrangos sutarties dalykas buvo tik kadastro bylų parengimas iki sklypų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą (sutarties 1.2 p., 3.1.1 p., 3.1.2 p.), kad kadastro bylos priėmimo-perdavimo aktais ieškovui buvo perduotos sutartyje nustatytu terminu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu tik įregistravus duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Ieškovo nuomone, rangovas (atsakovas) su juo (subrangovu) už darbus turėjo atsiskaityti pagal sutarties 4.1 punktą, t.y. iki 2008 m. gruodžio 2 d. imtinai. Tačiau atsakovas nesutiko su tokia ieškovo pozicija ir teigė, kad ieškovas netinkamai atliko savo įsipareigojimus, todėl jis sulaikė mokėjimus. Atskirajame skunde apeliantas UAB „Abrisas“ administratorius taip pat teigia, kad ieškovas neįgijo kreditorinio reikalavimo teisės į atsakovą, nes būtent ieškovas laikytinas sutarties šalimi, netinkamai įvykdžiusia subrangos sutarties įpareigojimus, o, paaiškėjus faktams, kad ieškovo atliktas darbas buvo nekokybiškas, atsakovas įgijo teisę į savo piniginės prievolės vykdymo sustabdymą.

Pagal CK 6.64 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto nuostatą, kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 str. 3 d.).

Taigi, šioje byloje atsakovui UAB „Abrisas“ teigiant, kad jis sulaikė mokėjimus todėl, kad subrangovas pažeidė sutartinę prievolę (netinkamai vykdė ar neįvykdė prievolę), su kuo UAB „Topometra“ nesutinka, šioje byloje ir turėjo būti nustatyta, ar UAB „Topometra“ tinkamai vykdė savo prievolę ir dėl kieno kaltės tokia prievolė galimai buvo pažeista.

Subrangos sutartimi subrangovas (UAB „Topometra“) įsipareigojo parengti valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų kadastro duomenų bylas, paženklinti sklypus, perduoti bylas rangovui (3.1.1 p.). Subrangovas įsipareigojo teikti paslaugas, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1P-200 patvirtintų Valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planų parengimo taisyklių (toliau tekste - Taisyklių) nuostatomis (1.2 p.). Šių Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad paženklinus vietovėje valstybinės reikšmės miško žemės sklypą, vykdytojas apskaičiuoja valstybinės reikšmės miško žemės sklypo vertę (8.1 p.) ir sklypo vidutinę rinkos vertę (8.2 p.), užpildo valstybinės reikšmės miško žemės sklypo kadastro duomenų formą (Taisyklių 3 priedas) (8.3 p.). Pagal šių Taisyklių 9 punkto nuostatą, valstybinės reikšmės miško žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojami šie dokumentai: planas (skaitmeninės ir analoginės formos), valstybinės reikšmės miško žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, valstybinės reikšmės miško žemės sklypo kadastro duomenų forma (skaitmeninės ir analoginės formos), valstybinės reikšmės miško žemės sklypo medynų taksacinių rodiklių suvestinis žiniaraštis, kiti dokumentai, kurių pagrindu buvo nustatyti kadastro duomenys. Taigi, minėtos Taisyklės nustato, kokie dokumentai turi būti kadastro duomenų byloje.

Kaip matyti iš bylos duomenų, VĮ Registrų centras 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu atsisakė įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto (sklypo Nr. 26) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes šio sklypo ribos kirto kito įregistruoto sklypo ribas (t. 1, b.l. 61). VĮ Registrų centras 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu taip pat atsisakė įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto (sklypo Nr. 27) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes sklypo ribos neatitiko Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (t. 1, b.l. 62). Taigi, jau 2008 m. gruodžio 2 d. dieną, kuri, pasak ieškovo, buvo paskutinė termino atsakovui tinkamai įvykdyti pareigą atsiskaityti su juo diena, buvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškovas iš dalies netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, dėl ko į Nekilnojamojo turto kadastrą nebuvo įrašyti sklypų kadastro duomenys.

Be to, VĮ Registrų centras 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu (t. 1, b.l. 63) atsisakė įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto (sklypo Nr. 24) kadastro duomenis, 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu (t. 1, b.l. 66) – sklypo Nr. 30, 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu (t. 1, b.l. 68) – sklypo Nr. 31, 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu (t. 1, b.l. 70) - sklypo Nr. 29 dėl tų priežasčių, kad nebuvo pagal teisės aktų nustatytą tvarką paruoštos ir sukomplektuotos kadastro bylos (t.y. trūko plano skaitmeninės formos, vidutinės rinkos vertės skaičiavimo žiniaraščių ir kt.).

Byloje taip pat yra duomenys, patvirtinantys, kad tiek minėtais, tiek ir vėliau priimtais VĮ Registrų centro sprendimais buvo atsisakyta įrašyti (pakeisti) nekilnojamųjų daiktų (sklypų Nr. 21, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31) kadastro duomenis. Taigi, subrangovo paruoštų kadastro bylų pagrindu 9 iš 15 sklypų kadastro duomenų (kadastro bylų) nebuvo galima įregistruoti VĮ Registrų centre, duomenys nebuvo be pastabų priimti Nekilnojamojo turto kadastre, kaip tai numato subrangos sutartis.

Pažymėtina, kad ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus (t. 1, b.l. 171-174) nurodė argumentus dėl konkrečių sklypų kadastro duomenų klaidų ir jų atsiradimo aplinkybių, teigė, kad darbus jis atliko tinkamai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių ir nenustatė, ar ieškovas yra atsakingas dėl kadastro bylose atsiradusių klaidų ir netikslumų ir ar atsakovas turėjo teisę sulaikyti mokėjimą už atliktus darbus. Tik nustačius šią aplinkybę, galima spręsti ieškovo reikalavimo dėl prašomų priteisti delspinigių pagrįstumo klausimą, t.y. svarbu nustatyti laiko tarpą, kada ieškovui atsirado pagrįsta reikalavimo teisė į apmokėjimą už atliktus darbus.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad atlikus dalinį valstybinės reikšmės miško žemės sklypų kadastro tikslių duomenų įregistravimą, skaičiuojamo žemės ploto dydis sumažėjo, o ieškovas prarado teisę į dalį atlygio pagal jo 2008 m. spalio 21 d. bei 2008 m. spalio 27 d. atliktų darbų aktų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Su tokiu apelianto argumentu nesutikti nėra pagrindo.

Kaip jau minėta, šalys sutarė parengti žemės sklypų (bendras plotas 4 890,25 ha) kadastro bylas, tačiau taip pat nurodė, kad žemės sklypų plotas gali kisti atlikus tiksliuosius matavimus (sutarties 1.3 p.). Subrangos sutarties 2 punktu šalys nustatė darbų kainos apskaičiavimo būdą: fiksuota pinigų suma už vieną sklypo ploto hektarą, sklypų plotą skaičiuojant pagal tiksliųjų matavimų duomenis. Taigi, šalys sutarė, kad atlygis už atliktus pagal subrangos sutartį darbus bus apskaičiuojamas ne pagal perdavimo-priėmimo aktuose nurodytus sklypų plotus, o pagal tiksliųjų matavimų duomenis. Ši sutarties nuostata nėra nuginčyta, tad šalims taikytina.

Atsižvelgiant į tai, kad atsiskaitymui už atliktus darbus šalys numatė 35 dienų atidėjimo terminą, per kurį ieškovas būtų turėjęs galimybę kadastro bylas pateikti Nekilnojamojo turto registrui, o šiam priėmus bylas registracijai, būtų paaiškėjęs sklypų plotas, reikalingas tiksliam atsiskaitymui pagal sutartį, UAB „Topometra“ pateiktų sklypų plotų duomenų negalima laikyti tiksliaisiais duomenims, tuo labiau, kad juos gali patvirtinti tik atitinkamos kompetentingos institucijos.

Tai, jog UAB „Topometra“ nurodyti sklypų plotai skyrėsi nuo sklypų plotų, užfiksuotų VĮ Registrų centre, neneigia ir pats ieškovas. Kaip patvirtina ieškovo pateikta sklypų suvestinė (t. 2, b.l. 70), skirtumas tarp sklypo plotų pagal priėmimo-perdavimo aktus ir sklypo plotus pagal registrą, neskaičiuojant sklypo Nr. 24, sudarė 88,888 ha. Kadangi šalys tarpusavio atsiskaitymą susiejo su sklypų tiksliaisiais duomenimis, kurie iš esmės tampa žinomi tik įregistravus atitinkamus duomenis VĮ Registrų centre, į šią aplinkybę atsižvelgtina, sprendžiant klausimą dėl ieškovo kreditorinio reikalavimo dydžio. Skaičiuojant ieškovui priteistiną sumą, jo reikalavimas mažintinas suma, paskaičiuota už 88,888 ha žemės plotą. Be to, vien ta aplinkybė, kad sklypo Nr. 24 kadastro duomenys, tarp jų ir plotas, dėl ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių - finansavimo įregistruoti kadastro duomenis trūkumo - nėra įregistruoti VĮ Registrų centre, nepaneigia ieškovo teisės gauti atlygį už atliktą darbą, t.y. suformuotą kadastro bylą.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditoriaus UAB „Topometra“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, tinkamai neįvertino visų šiam klausimui išspręsti svarbių faktinių bylos aplinkybių, todėl skundžiama nutarties dalis naikintina, o klausimas dėl šio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Topometra“ kreditorinis reikalavimas, ir šio kreditoriaus kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.