- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- 2-41-329/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- A. P., A. V. P.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Renas Bradūnas, Arūnas Bertulis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir A. V. P. ieškinį atsakovei R. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašo pripažinti negaliojančia 2011 m. gruodžio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų ir atsakovės, nuo jos sudarymo momento (4-6 b.l.).
Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovas A. V. P. ir bankas „Snoras“ 2011 m. gegužės 3 d. sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį 9 601 Eur sumai, o 2011 m. birželio 16 d. pasirašė dar vieną indėlio sertifikato įsigijimo sutartį 20 400 Eur sumai. Ieškovė A. P. ir bankas „Snoras“ 2011 m. gegužės 2 d. sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį 11 905 Eur sumai. 2011 m. lapkričio 18 d. valstybei nacionalizavus banką „Snoras“, ieškovai sužinojo, kad jų indėlių sertifikatai nėra draudžiami Indėlių ir investicijų draudimo įstatymo prasme, dėl to patyrė didelį nervinį stresą. Dėl sutrikusios sveikatos negalėdami patys rūpintis santaupų atgavimu, ieškovai kreipėsi pagalbos į dukrą atsakovę R. K., kad ji tvarkytų ieškovų investuotų į bankrutuojantį banką „Snoras“ santaupų grąžinimą. Tuo tikslu ieškovai su atsakove 2011 m. gruodžio 2 d. sudarė sutartį, siekdami, kad šios sutarties pagrindu atsakovė jų vardu galėtų teisinėmis priemonėmis susigrąžinti pinigus iš bankrutuojančio banko. 2015 metų gruodžio mėnesį VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams grąžino draudimo išmokas už indėlio sertifikatus. Tačiau 2016 m. pavasarį ieškovai gavo pranešimus, kad jie privalo grąžinti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atgautas santaupas, kadangi 2011 m. gruodžio 2 d. sutartimi jie perleido savo kreditorinius reikalavimus pagal indėlių sertifikatus ir dėl to neteko teisės į draudimo išmokas. Po šio pranešimo gavimo ieškovai kreipėsi į teisininkus ir sužinojo, kad jie nuo 2011 m. gruodžio 2 d. nebėra indėlių sertifikatų savininkai, nes 2011 m. gruodžio 2 d. sutartimi jie ne pavedė atsakovei veikti ieškovų vardu, atliekant teisinius veiksmus, bet perdavė jai savo kreditorinius reikalavimus. Tuomet ieškovai suprato, kad suklydo dėl 2011 m. gruodžio 2 d. sutarties esmės, dėl ko reiškia ieškinį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 1.90 str. pagrindu prašo pripažinti 2011 m. gruodžio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudaryta tarp jų ir atsakovės, negaliojančią dėl suklydimo nuo jos sudarymo momento.
Ieškovų atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, prašė atsižvelgti į atsakovės pateiktą teismui rašytinį ieškinio pripažinimą ir ieškovų reikalavimus tenkinti pilnai CK 1.90 str. pagrindu. Teigė, kad ieškovai manė pasirašantys įgaliojimą atsakovei veikti jų vardu.
Atsakovė R. K. ir jos atstovas advokatas Arūnas Bertulis į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant (72 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Teigė, kad pasirašant su ieškovais 2011 m. gruodžio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, ji ieškovams nepaaiškino šios sutarties ypatumų, o patys ieškovai dėl amžiaus ir išgyvento nervinio sukrėtimo po indėlių praradimo galėjo nesuvokti pasirašytos sutarties esmės (54, 61 b.l.). Taip pat atsakovė pateikė teismui rašytinį ieškinio pripažinimo pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji pripažįsta ieškinį visa apimtimi ir kad jai yra žinomos ieškinio pripažinimo teisinės pasekmės (73 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsakovei ieškinį pilnai pripažįstant, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 268 str. 5 d.
Nustatyta, kad ieškovai A. P. ir A. V. P. su banku AB „Snoras“ pasirašė indėlio sertifikato įsigijimo sutartis : ieškovas A. V. P. 2011 m. gegužės 3 d. sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį (Indėlio sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią jis įgijo 9 601 Eur vertės indėlio sertifikatą su 1,95 % fiksuota metine palūkanų norma, ir 2011 m. birželio 16 d. pasirašė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį (Indėlio sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią jis įgijo 20 400 Eur vertės indėlio sertifikatą su 2 % fiksuota metine palūkanų norma (7-8 b.l.); ieškovė A. P. 2011 m. gegužės 2 d. su banku sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį (Indėlio sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią ji įgijo 11 905 Eur vertės indėlio sertifikatą su 1,9 % fiksuota metine palūkanų norma (9 b.l.).
Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-197 AB „Snoras“ buvo panaikinta banko veiklos licencija.
2011 m. gruodžio 2 d. ieškovai A. P. ir Alfredas V. P. ir atsakovė R. K. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (toliau-Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius A. V. P. perleido reikalavimo teisę atsakovei R. K. į 20 400 Eur įsiskolinimą pagal 2011 m. birželio 16 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį su 2 % fiksuota metine palūkanų norma ir reikalavimo teisę į 9 601 Eur įsiskolinimą pagal 2011 m. gegužės 3 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį su 1,95 % fiksuota metine palūkanų norma, o pradinis kreditorius A. P. perleido reikalavimo teisę atsakovei R. K. į 11 905 Eur įsiskolinimą pagal 2011 m. gegužės 2 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį su 1,9 % fiksuota metine palūkanų norma (10-11 b.l.).
Ieškovai prašo pripažinti 2011 m. gruodžio 2 d. pasirašytą Sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos CK 1.90 str. pagrindu, kaip sudarytą suklydus dėl sandorio esmės, nurodydami, kad pasirašydami ginčijamą sandorį jie siekė ne perleisti atsakovei savo reikalavimo teises į skolininką AB „Snoras“, o suteikti atsakovei įgaliojimus atlikti būtinus veiksmus jų vardu, siekiant atgauti iš skolininko ieškovų santaupas.
Atsakovė ieškinio reikalavimus pripažino visiškai (73 b.l.). Nurodė, kad pasirašant su ieškovais 2011 m. gruodžio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, ji ieškovams nepaaiškino šios sutarties ypatumų, o patys ieškovai dėl amžiaus ir išgyvento nervinio sukrėtimo po indėlių praradimo galėjo nesuvokti pasirašytos sutarties esmės.
CK 1.90 str. 2 d. numatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalo padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; jį nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).
Kaip jau buvo minėta, vertinant, ar sudarydamas ginčijamą sandorį asmuo suklydo (CK 1.90 str.), pirmiausia svarbu nustatyti, ar toks sandoris apskritai turi valios trūkumų, t. y. ar asmuo būtų sudaręs tokį sandorį, jeigu būtų žinojęs esmines sandorio aplinkybes. Ieškovai nurodė, kad jie nebūtų sudarę ginčijamo sandorio, jei būtų žinoję ar suvokę, jog tokia sutartimi jie iš tiesų perduoda savo reikalavimo teises į skolininką, o ne paveda atsakovei jų vardu veikti dėl iš indėlių sertifikatų kylančių teisių ir pareigų įgyvendinimo. Todėl, atsakovei nenuginčijus ieškovų nurodytų argumentų, ieškovų suklydimas dėl 2011 m. gruodžio 2 d. Sutarties pripažintinas esminiu.
CK 1.90 str. 1 d. numato, jog sutarties šaliai iš esmės suklydus sudarant sandorį, toks sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.
Byloje nesant duomenų, paneigiančių ieškovų nurodytas 2011 m. gruodžio 2 d. Sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovei nepaneigus ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės, jog iki sandorio pasirašymo tarp šalių buvo tariamasi dėl atsakovės pagalbos padėti ieškovams atgauti santaupas iš banko AB „Snoras“, teismas sprendžia, kad yra pagrindo pripažinti, jog 2011 m. gruodžio 2 d. pasirašyta tarp šalių Sutartis turi vienos iš šio sandorio šalių, o būtent ieškovų, valios trūkumų, todėl ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.90 str.), ieškinys tenkintinas (CPK 178 str.).
CK 1.90 str. 3 d. numato, kad jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.
CK 1.80 str. 2 d. įtvirtinta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių, o šio straipsnio 3 d. numatyta, kad restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos.
CK 6.145 str. numato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.
2011 m. gruodžio 2 d. Sutarties 5 p. nurodyta, kad naujam kreditoriui reikalavimas perleidžiamas nemokamai (10 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad ginčijamo sandorio pagrindu šalys būtų ką nors gavę, todėl pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, nėra pagrindo taikyti restituciją – CK 6.145 str.
Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Byloje yra duomenys apie ieškovės A. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas : 1 127 Eur sumokėtą žyminį mokestį (2-3, 33 b.l.). Duomenų apie atstovavimo išlaidas ieškovai nepateikė. Todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistina ieškovei A. P. 1 127 Eur sumokėto žyminio mokesčio - CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p.
Valstybė byloje patyrė 8,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovės - CPK 96 str.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančia 2011 m. gruodžio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal kurią pradinis kreditorius A. V. P. perleido reikalavimo teisę atsakovei R. K. į 20 400 Eur įsiskolinimą pagal 2011 m. birželio 16 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį su 2 % fiksuota metine palūkanų norma ir reikalavimo teisę į 9 601 Eur įsiskolinimą pagal 2011 m. gegužės 3 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį su 1,95 % fiksuota metine palūkanų norma, o pradinis kreditorius A. P. perleido reikalavimo teisę atsakovei R. K. į 11 905 Eur įsiskolinimą pagal 2011 m. gegužės 2 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį su 1,9 % fiksuota metine palūkanų norma, nuo jos sudarymo dienos.
Priteisti ieškovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 127 Eur (vieną tūkstantį vieną dvidešimt septynis eurus) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 8,35 Eur (aštuonis eurus 35 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 banke „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.