Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. per gynėją paduotą skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. birželio 9 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamąja byla ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Iš A. K. nukentėjusiajam G. M. priteista 125,21 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

A. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 23 d. apie 23 val. Kleboniškio miško parke metaliniu ratų raktu tyčia sudavė vieną smūgį G. M. į nugarą, padarydamas dešinės pusės IX šonkaulio lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė.

2017 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas nuteistojo A. K. per gynėją paduotas pareiškimas, prašant atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškimas motyvuotas tuo, kad A. K. nuteistas, remiantis galbūt nesąžiningai gautais ir melagingais nukentėjusiojo G. M., kuriam nustatyti psichikos sutrikimai, parodymais. Pareiškime keliami ir papildomi reikalavimai: 1) išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo baudžiamąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl A. K. nuteisimo), (duomenys neskelbtini) (dėl G. M. padarytos įstatymo uždraustos veikos ir konstatuoto jo nepakaltinamumo) bei visas medžiagas, buvusias baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurių ištyrimas patvirtins G. M. duotų parodymų melagingumą A. K. baudžiamojoje byloje; 2) paskirti nukentėjusiajam G. M. stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę dėl jo psichikos būklės 2013–2015 m., sugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę, teisingai suvokti įvykio aplinkybes ir duoti objektyvius parodymus (siekiant išsiaiškinti, ar nukentėjusysis galėjo duoti pareigūnams parodymus jų paveiktas); 3) paskirti teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti nukentėjusiajam G. M. padarytų sužalojimų 2013–2015 m. kilimo priežastis ir kitas aplinkybes; 4) nustačius pagrindus atnaujinti baudžiamąją bylą dėl A. K., kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, prašant panaikinti visus procesinius sprendimus dėl A. K. nuteisimo, atnaujinti jau minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir baudžiamąją bylą A. K. nutraukti.

Pareiškime abejota pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo objektyvumu, tinkamu bylos išnagrinėjimu teisme teigiant, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi (kerštaujant A. K. dėl tarnybinio patikrinimo inicijavimo ir pan.) buvo gauti vien A. K. kaltinantys duomenys. Bylą nagrinėjantis teismas ignoravo A. K. paaiškinimus dėl G. M. psichikos būklės bei jo parodymų tikrumo ir atmetė prašymus leisti susipažinti su nukentėjusiojo medicininiais dokumentais. Visų instancijų teismams buvo žinomos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikto jau minėtoje privataus kaltinimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) išvados dėl nukentėjusiajam G. M. nustatytų psichikos susirgimų ir jo gebėjimo suprasti aplinką bei galėjimo atsakyti už savo veiksmus, tai buvo nurodyta tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunduose, tačiau aukštesnės instancijos teismai ignoravo gynybos prašymus ištirti G. M. psichikos būklę ir padarytus sužalojimus. Yra visos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – Generalinis prokuroras) 2017 m. birželio 9 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių motyvuodamas tuo, kad nuteistojo A. K. pareiškime išdėstytos aplinkybės dėl nukentėjusiojo G. M. parodymų, psichikos būklės vertinimo nėra naujos, nuteistasis savo apeliaciniame bei kasaciniame skunduose iš esmės buvo nurodęs tas pačias aplinkybes, jo skundai įvertinti ir motyvuotai atmesti. Aplinkybės, įvardintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra priimto jokio įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo būtų pripažintas nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ar specialistų išvadų melagingumas, taip pat kitų įrodymų netikrumas, nustatytas teisėjų, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimas.

Generalinis prokuroras nurodė, kad pareiškime nepagrįstai abejojama nukentėjusiojo parodymų objektyvumu, netinkamai interpretuojamos ekspertizės akto išvados ir privataus kaltinimo byloje priimto procesinio sprendimo dėl G. M. nepakaltinamumo motyvai.

Iš privataus kaltinimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad skunde akcentuojamame ekspertizės akte nėra jokių nuorodų, jog G. M. nustatyti sveikatos sutrikimai iki nusikalstamos veikos padarymo 2014 m. liepos 27 d. jam trukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, juo labiau kad A. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą G. M. 2014 m. balandžio 23 d., t. y. dar iki G. M. padarant veiką. Dėl to nėra pagrindo manyti, jog G. M. 2014 m. balandžio 23 d. dėl psichikos susirgimų galėjo būti ir buvo nepakaltinamumo būsenos. Sutrikimai, dėl kurių G. M. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, konstatuoti tik 2016 m. balandžio 6 d. – gegužės 4 d. atliekamo tyrimo metu, t. y. jau po to, kai pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 2 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį A. K., o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą. Šioje baudžiamojoje byloje negauta jokių duomenų, kurie keltų abejonių dėl nukentėjusiojo G. M. psichikos būklės, todėl baudžiamąją bylą nagrinėjantys teismai neturėjo jokio pagrindo papildomai tirti nukentėjusįjį.

Baudžiamosios bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad visi procesiniai veiksmai su nukentėjusiuoju G. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti dar iki 2014 m. liepos 27 d., t. y. iki G. M. inkriminuotos veikos padarymo. Be to, nukentėjusiojo parodymų analizė rodo, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu G. M. iš esmės davė tokius pačius parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to nėra pagrindo sutikti su pareiškime išdėstytais teiginiais, kad teismai rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo parodymais.

Generalinis prokuroras nutarime nurodė, kad, pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė pareigūnus A. B., A. Č., papildomai apklausė nukentėjusįjį G. M.. Kasacinės instancijos teismas taip pat ne tik detaliai patikrino ikiteisminio tyrimo pareigūnų šioje byloje atliktų procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų, kuriuos ginčijo kasatorius, teisėtumą, įvertino 2014 m. gruodžio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus faktus, nuteistojo išsakytus teiginius apie pareigūnų ir nukentėjusiojo galimus tarpusavio ryšius, suinteresuotumą bylos baigtimi, piktnaudžiavimą tarnyba, bet ir pasisakė dėl visų byloje surinktų duomenų įrodomosios reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismo išvados išsamios, motyvuotos bylos medžiaga ir nesutikti su jomis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kadangi apeliacinės bei kasacinės instancijų teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, teisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, Generalinis prokuroras nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog byla išnagrinėta neišsamiai. Pareiškime nėra jokių konkrečių naujų duomenų, leidžiančių įžvelgti BPK 444 straipsnio l dalyje nurodytus pagrindus procesui atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, todėl pareiškimas netenkintas.

Nuteistasis A. K. per gynėją 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Generalinio prokuroro 2017 m. birželio 9 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Neteisinga teismo išvada, jog skundo argumentai dėl nukentėjusiojo G. M. parodymų patikimumo paremti prielaidomis. G. M. yra psichikos ligonis, todėl, jį pripažįstant nepakaltinamu, turėtų būti iš naujo įvertinamas jo anksčiau duotų parodymų patikimumas. Jei vienoje byloje suabejojama to paties asmens gebėjimu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, o kitoje jau konstatuojama, kad jo parodymai nekelia jokių abejonių, nors visa bylos medžiaga rodo priešingai, dėl to negali būti taikomi dvigubi standartai ir tokio asmens psichikos būklę turi iš naujo įvertinti kompetentingos institucijos. Galbūt jokiais G. M. parodymais teismai negalėjo vadovautis. Esant šioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą ir iš naujo spręsti dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo. Procesinis sprendimas privataus kaltinimo byloje priimtas, jau įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui šioje byloje, todėl tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė.

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad nagrinėjant skundą baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami bei nevertinami, tačiau pareiškime ir neprašoma tirti naujų įrodymų, apklausti naujų liudytojų ir pan. Jo esmė – pagrįsti G. M. parodymų melagingumą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neleido A. K. susipažinti su G. M. medicinine kortele, o apeliacinės instancijos teismas sprendimą priėmė, neišreikalavęs šių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti G. M. psichiatrijos ekspertizę.

Visos skunde nurodytos aplinkybės rodo esant pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, jog žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai išanalizavo visus nuteistojo A. K. skundo dėl Generalinio prokuroro 2017 m. birželio 9 d. nutarimo argumentus ir juos motyvuotai atmetė, todėl teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas, tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka.

Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, nustatytos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Jos yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis.

Pagrindinis argumentas, prašant atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje, yra tas, kad G. M. serga psichikos liga ir galbūt nesuprato prieš jį padarytų veiksmų esmės bei davė melagingus parodymus. Aukštesniojo teismo teisėja konstatuoja, kad skunde dėstomi samprotavimai dėl G. M. parodymų melagingumo negali būti laikomi naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Jau minėta, jog BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu byla gali būti atnaujinta, tik esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas. Aptariamoje baudžiamojoje byloje nėra tokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų pripažinti kaltais dėl melagingų parodymų davimo skunde (taip pat pareiškime) nurodyti asmenys – nukentėjusysis ir kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai, išvadą dėl G. M. sužalojimų surašęs specialistas, būtų nustatytas specialisto išvados melagingumas.

Skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas atmetė skundo argumentus, susijusius su abejonėmis dėl nukentėjusiojo G. M. psichikos būklės nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu (2014 m. balandžio 23 d.). Teismas pasisakė dėl skunde nurodytų rašytinių dokumentų – Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje privataus kaltinimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gauto 2016 m. balandžio 6 d. – gegužės 4 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei toje pačioje byloje priimto sprendimo (2016 m. gruodžio 15 d. nutarties), kuriuo G. M. pripažintas nepakaltinamu, vertinimo. Remdamasis Generalinio prokuroro 2017 m. birželio 9 d. nutarimo motyvais, teismas nurodė, jog minėtame ekspertizės akte vienareikšmiškai konstatuota, kad G. M. veikos padarymo metu (2014 m. liepos 27 d.) nustatytas sutrikimas netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tai reiškia, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad dar anksčiau, t. y. 2014 m. balandžio 23 d., šis asmuo savo veiksmų esmės nesuprato.

Kaip teisingai nurodė teismas, nors G. M. jam inkriminuotos veikos padarymo metu turėjo psichikos sveikatos problemų ir jas gydėsi, tai nesuteikia pagrindo išvadai, jog jis negalėjo suprasti padarytos veikos faktinių aplinkybių ar savo parodymų esmės. Tai minėtame ekspertizės akte nurodė ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos tyrimą atlikęs ekspertas. Teismas dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad skunde akcentuojamas pasikartojantis G. M. psichikos sutrikimas, t. y. sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau vis tiek gali pateikti faktines bylos aplinkybes, nustatytas ekspertizės atlikimo metu (2016 m. balandžio 6 d. – gegužės 4 d.), būtent dėl to ir buvo priimtas sprendimas pripažinti G. M. nepakaltinamu bei skirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas teisingai nurodė, kad parodymus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. davė ir apkaltinamasis nuosprendis joje priimtas dar 2014–2015 metais. Tuo metu šio asmens psichikos sveikatos būklė teisėsaugos institucijoms jokių abejonių nesukėlė. Be to, dėl nuteistojo A. K. argumentų, susijusių su G. M. psichikos būkle, pasisakė ir apeliacinės bei kasacinės instancijų teismai, nagrinėdami nuteistojo skundus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Viso proceso metu nenustatyta jokių įstatymo pažeidimų. Vadinasi, nėra pagrindo manyti, kad A. K. nuteistas nepagrįstai, o G. M. jį apkalbėjo.

Skunde akcentuojama, jog G. M. serga psichikos liga, 2016 m. pripažintas nepakaltinamu, todėl, 2015 m. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K., teismas neturėjo tikėti G. M. 2014 m. duotais parodymais.

Toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esanti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis įrodo, kad šia nutartimi G. M. panaikintas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – taikymas.

Tokia aplinkybė dar kartą patvirtina, kad G. M. psichikos būklė 2016 m. buvo pablogėjusi laikinai, todėl nėra pagrindo netikėti jau ne kartą šioje nutartyje minėto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, iš kurių daroma vienareikšmiška išvada, jog jis galėjo duoti teisingus parodymus apie 2014 m. balandžio 23 d. prieš jį padarytą nusikaltimą.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad G. M. parodymus apie įvykio aplinkybes davė ne savanoriškai, o jam darė įtaką tretieji asmenys, kaip buvo nurodyta pareiškime. Šią versiją patikrino ir atmetė apeliacinės bei kasacinės instancijų teismai, kurie baudžiamąją bylą peržiūrėjo pagal nuteistojo apeliacinį ir kasacinį skundus. Taigi visi nuteistojo A. K. skunde minimi argumentai buvo žinomi baudžiamąją bylą išnagrinėjusiems visų instancijų teismams.

Aukštesniojo teismo teisėja atkreipia dėmesį, jog Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, nutartyje konstatavo, kad byloje esantys įrodymai išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisingai įvertinti, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, teismo išvados neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Prie tokios išvados priėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, revizavęs jau minėtų sprendimų pagrįstumą.

Skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2017 m. liepos 20 d. nutarties nagrinėjanti aukštesniojo teismo teisėja neturi teisinių galių iš naujo ar kitaip (taip, kaip nori nuteistasis) vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja teisingai įvertino Generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir ar pagrįstai atmetė per gynėją paduotą nuteistojo A. K. skundą. Dėl to negali būti patenkinti prašymai iš naujo įvertinti nukentėjusiojo parodymus, duotus baudžiamojoje byloje, privataus kaltinimo bylos duomenis bei kitus rašytinius dokumentus, skirti G. M. teismo psichiatrijos ir psichologijos bei teismo medicinos ekspertizes. Tai, kad teismų priimti sprendimai nuteistojo netenkina, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad teismas pagrįstai atmetė skundo argumentus dėl G. M. parodymų melagingumo.

Kaip matyti iš nuteistojo A. K. pareiškimo Generaliniam prokurorui, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą, jis įsitikinęs, jog tą bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o tam iš dalies turėjo įtakos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei bylą nagrinėjusių teisėjų piktnaudžiavimas (BPK 444 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Teismas argumentuotai atmetė tokius pareiškimo motyvus.

Šioje nutartyje jau minėta, kad BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais byla gali būti atnaujinta, tik esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų bei ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno (taip pat ir prokuroro) piktnaudžiavimo faktas ir dėl to priimtas neteisėtas bei nepagrįstas nuosprendis.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra tokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo teisėjai, prokuroras ar ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai būtų pripažinti kaltais dėl piktnaudžiavimo.

Skundo argumentas, jog baudžiamoji byla turėtų būti atnaujinta, remiantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytomis aplinkybėmis, taip pat nepagrįstas.

Šiuo pagrindu byla gali būti atnaujinta, tik esant tokioms aplinkybėms, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas, o išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Skunde nurodyta po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo paaiškėjusi aplinkybė – teismo sprendimu G. M. pripažintas nepakaltinamu ir patvirtinimas, jog jis dėl nustatytų susirgimų negali atsakyti už savo veiksmus, nepagrįstai vertinama kaip naujai paaiškėjusi, reikšminga nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, kad šis dokumentas gautas po nuosprendžio įsiteisėjimo ir jis baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo žinomas, tačiau teismo išvada dėl G. M. psichikos sutrikimų (kaip ir nepakaltinamumo) buvo padaryta, remiantis tuo pačiu jau ne kartą minėtu ekspertizės aktu, apie kurį visų instancijų teismams buvo žinoma, ir teismo ekspertės paaiškinimu. Dėl to ši aplinkybė (procesinio sprendimo dėl G. M. nepakaltinamumo priėmimas) negali būti pripažįstama kaip naujai paaiškėjusi BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, kadangi tokio sprendimo priėmimą sąlygojo visų instancijų teismams jau anksčiau žinoma aplinkybė dėl G. M. psichikos būklės 2014 m. ir gerokai vėliau.

Nagrinėjamu atveju nėra įstatyme numatytos būtinos sąlygos atnaujinti baudžiamąją bylą.

Pateikta rašytinė medžiaga neįrodo, kad anksčiau priimti teismų sprendimai dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos turi būti peržiūrėti. Skundo teiginiai iš esmės rodo jo autorių savaip interpretuojant bylos įrodymus.

Atmetami skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties turinio, nes šioje nutartyje išdėstyti motyvai patvirtina, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas laikėsi procesinio sprendimo turiniui įstatymo keliamų reikalavimų ir nutarties aprašomojoje dalyje motyvuotai atsakė į gauto skundo argumentus.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus daroma išvada, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2017 m. liepos 20 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.