- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1-855-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2019 m. sausio 12 d. apie 01.00 val. O. M. gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 23 V. S. vairavo automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,89 promilės etilo alkoholio.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis kaime remontavo automobilį. Iš pradžių jis gėrė alų kartu su patėviu, paskui prisidėjo brolis. Paskambinus draugei jis sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo namo. Važiuojantį Vilniaus link Nemenčinės plente jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu nustatė jo girtumą ir nuvežė jį į Priklausomybės ligų centrą, tačiau pastarajame duoti kraujo mėginį jis atsisakė, nes bijo adatų. Oficialiai jis nedirba, tačiau Suvalkuose, Lenkijoje, jis dirba nelegaliai- remontuoja automobilius. Baudas jis tikrai sumokės. Neseniai jam gimė vaikas, kurio jis dar nespėjo užregistruoti.
Teisiamojo posėdžio metu UAB „Alkotesteris“ atstovas specialistas M. A. parodė, kad alkotesteris matuoja alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kraujas į įrenginį nepakliūna. Alkotesteriu išmatavus alkoholio koncentraciją iškvėptame ore gaunamas konkretus skaičius, kiek oro vienete yra etilo alkoholio, šį skaičių dar prieš parodydama ekrane paties alkotesterio programinė įranga konvertuoja į toje šalyje pageidaujamus matyti matavimo vienetus, Lietuvos atveju- į promiles. Nieko papildomai skaičiuoti nereikia, skaičius, pateikiamas ekrane, atspindi alkoholio koncentraciją kraujyje, apskaičiuotą iš alkoholio koncentracijos ore. Promilė yra matavimo vienetas, atspindintis alkoholio koncentraciją kraujyje. Alkotesterio ekrane nurodoma alkoholio koncentracija kraujyje, naudojant standartinę formulę perskaičiuota iš alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore.
Teisiamojo posėdžio metu V. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad 2019 m. sausio 11 d. jis buvo svečiuose pas mamą Akuotninkų k., Buivydžių sen., Vilniaus r. sav., kartu su juo buvo ir brolis G. K.. Apie 20 val. jis su broliu išgėrė nemažai alaus. Apie vidurnaktį jam paskambino jo draugė, kuri pasakė blogai besijaučianti, kadangi yra aštuntą mėnesį nėščia, taigi jis nusprendė važiuoti namo. Jis paprašė brolio duoti jam automobilį „Opel Corsa“, stovėjusį namo kieme, kuriuo jis galėtų grįžti namo. Automobiliu „Opel Corsa“ jis važiavo kartu su broliu, vairavo jis. Nemenčinės plente jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu nustatė jam daugiau nei 1,5 promilės girtumą, po ko jis buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kuriame jis atsisakė duoti kraujo mėginį, nes bijo adatų. Jis prisipažįsta vairavęs automobilį būdamas neblaivus, dėl ko jis labai gailisi (b. l. 21-23, 29).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiasis patrulis E. S. 2019 m. sausio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. sausio 12 d. apie 01.00 val. patruliavimo metu Nemenčinės plente, Vilniuje, jis pastebėjo automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas vingiavo iš vienos eismo juostos į kitą, dėl ko jis nusprendė minėtą automobilį sustabdyti patikrinimui. Automobilį jis sustabdė O. M. gatvėje priešais pastatą Nr. 23. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo V. S.. Pastarasis iškart prisipažino neturintis teisės vairuoti transporto priemonę ir esantis neblaivus. V. S. alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB0299, buvo nustatytas 1,89 promilės girtumas, po ko V. S. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį (b. l. 7).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB0299, šaknelėje nurodyta, kad 2019 m. sausio 12 d. 01.26 val. V. S. kraujyje nustatyta 1,89 promilės alkoholio (b. l. 9).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB0299 patikros sertifikato kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2018 m. rugsėjo 11 d., patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. kovo 11 d. (b. l. 8).
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2019 m. sausio 12 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 9 nurodyta, kad V. S. kraujo mėginį duoti atsisakė. 2019 m. sausio 12 d. 02.05 val. patikrinus V. S. blaivumą alkotesteriu V. S. kraujyje nustatyta 1,66 promilės alkoholio (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad V. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- E. S., paties V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio užfiksuoti duomenys- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. sausio 12 d. apie 01.00 val. O. M. gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 23 V. S. vairavo automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,89 promilės etilo alkoholio.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
7. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio,
baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Minėta, kad V. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 1,89 promilės etilo alkoholio, taigi V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 47 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalys.
1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais.
1) už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio;
2) už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio;
3) už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio;
4) už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio;
5) už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio.
5. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
Areštą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.
Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.
Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
Jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 64¹ straipsnis.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl V. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. S. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad V. S., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. V. S. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina ir tai, kad V. S. nedirba, jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis- baudomis, tačiau jam skirtų baudų jis nemoka, kaip matyti iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro, V. S. skirta baudų, viršijančių 4 000 eurų, kurios iki šiol nėra išieškotos (b. l. 73-88). Teismas suteikė galimybę V. S. per dvi savaites nuo teisiamojo posėdžio dienos sumokėti jam skirtas administracines nuobaudas, V. S. pažadėjo šias baudas sumokėti, tačiau iki šiol V. S. šios pareigos neįvykdė- jam skirtų baudų nesumokėjo. Teismas pažymi, kad už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, numatytas mažiausias galimas skirti baudos dydis siekia net 2 500 eurų, taigi galima pagrįstai teigti, kad V. S. skyrus švelniausios rūšies bausmę- baudą, V. S. šios baudos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai V. S. skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį ir už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą V. S. skirtina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. S. skirtinos keturiasdešimt penkių parų arešto terminas trumpintinas vienu trečdaliu- penkiolika parų ir V. S. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jis turi mažą vaiką, kuriuo reikia rūpintis, V. S. skirtiną arešto bausmę nustatytina atlikti poilsio dienomis.
V. S. nuo 2019 m. sausio 12 d. 02.50 val. iki 2019 m. sausio 12 d. 14.35 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 14, 16), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis V. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždraudimas naudotis specialia teise;
2) viešųjų teisių atėmimas;
3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;
4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;
5) nemokami darbai;
6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
7) turto konfiskavimas;
8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;
9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
10) išplėstinis turto konfiskavimas.
Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.
1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.
4. Uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:
1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;
2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.
V. S. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad V. S., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors V. S. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam- vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam neįgijus specialios teisės padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio- vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija V. S. kraujyje (1,89 promilės) beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi V. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui- dvejiems metams. Uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones taikytinas visą arešto bausmės atlikimo laiką ir dvejus metus po arešto bausmės atlikimo.
Teismas taip pat pažymi, kad V. S. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone- automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. S. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso B. A. (b. l. 10), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 083 eurai (b. l. 12), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. S. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma- 1 083 eurai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau- ir PVM) objektas taip, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje, taigi nėra teisinio pagrindo iš V. S. išieškoti (konfiskuoti) automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainą su PVM (1 310 eurų).
VI. Procesinės prievartos priemonės
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
3 Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 24), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.
V. S. skirtos keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- penkiolika parų ir V. S. skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.
Į šią bausmę įskaityti V. S. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai.
Skirti V. S. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones visą arešto bausmės atlikimo laiką ir dvejus metus po arešto bausmės atlikimo bei išieškoti (konfiskuoti) iš V. S. 1 083 eurus.
V. S. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.
Išaiškinti V. S. (V. S.), kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.