- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-6/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Linas Šiukšta (pran.), Regina Gaudutienė
- Nuteistasis
- V. T.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. nuteista pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 metų, pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. nuteista už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir nužudė kitą žmogų. Šias nusikalstamas veikas ji padarė tokiomis aplinkybėmis.
2007 m. rugsėjo 4 d., apie 14 val. 30 min. - 15 val., (duomenys neskelbtini) esančio M. Ž. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje V. T., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš pykčio dėl V. T. priklausiusių daiktų dingimo, rankos kumščiu sudavė M. Ž. smūgį į apatinę lūpą, du smūgius į kairės akies sritį bei ne mažiau kaip tris smūgius kojomis į kairio šono ir kairės kojos sritis, ko pasekoje dėl kraujosruvų kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, kairio žasto, dešinio šono, abiejų šlaunų srityse, kraujosruvos ir odos nubrozdinimo apatinėje lūpoje buvo nežymiai sutrikdyta M. Ž. sveikata.
Be to, 2007 m. rugsėjo 4 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 17 val., tiksliau nenustatytu laiku, to paties M. Ž. priklausančio namo kambaryje, V. T., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš pykčio dėl V. T. priklausiusių daiktų dingimo, rankų kumščiais, rankoje laikyta basute bei kojomis sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius Z. S. į galvos ir kairio dilbio sritį, tuo padarydama nukentėjusiajai kraujosruvas galvos dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinės pusės minkštuose audiniuose, kairėje kaktos pusėje, dešiniame paakyje, dešiniame skruoste, kairės akies vokuose, smakro dešinėje pusėje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą ir kraujosruvas nosyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemą, ko pasekoje dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemą ir išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui, Z. S. mirė. Tokiu būdu V. T. Z. S. nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistoji V. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes nusikaltimų, už kuriuos nuteista, nepadarė. Ji ir ikiteisminio tyrimo, ir teisme kalta neprisipažino, o apie įvykio aplinkybes parodė, kad visos įvykio dalyvės girtavo, ji nemušė nei M. Ž., nei Z. S., atvirkščiai, tai ją sumušė liudytojas L. S.. Ji pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono aparato. Nukentėjusioji M. Ž. ir liudytojas L. S. yra brolis ir sesuo, todėl jie yra suinteresuoti asmenys ir galėjo ją apkalbėti. Liudytojas G. V. yra M. Ž. kaimynas, todėl jis taip pat ją apkalbėjo. Nukentėjusiosios M. Ž. mažametis sūnus liudytojas G. M. davė nenuoseklius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo apklausoje dalyvavęs specialistas apklausos protokole padarė įrašą, kad liudytojas G. M. fantazuoja, linkęs meluoti. Teismas nuosprendyje rėmėsi specialistų išvadomis, tačiau jos nėra kategoriškos. Medicinos ekspertizės akte Nr. EDM 03/09(02)nurodyta, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu galėjo gautis dėl vieno trauminio poveikio, be to, galėjo gautis nugriuvus ir atsitrenkus į kietą plokščią paviršių. Prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, padarius išvadą, kad neįrodyta, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistoji V. T. ir jos gynėjas prašo nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai pripažino V. T. kalta ir priėmė byloje apkaltinamąjį nuosprendį. Jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Kvalifikuojant nuteistosios V. T. nusikalstamas veikas teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.
Nors nuteistoji neigia sudavusi nukentėjusiosioms bent vieną smūgį, jos kaltę padarius M. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą ir nužudžius Z. S. patvirtina nukentėjusiosios M. Ž., liudytojų parodymai, teismo medicinos specialistų bei ekspertizės akto išvados ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai.
Nukentėjusioji M. Ž. teisme parodė, kad įvykio dieną, ryte pas ją į namus atėjo V. T., sakė, kad 11 val. važiuos į Kybartus pirkti akinių ir aplankyti globos namuose esantį savo sūnų. Nuteistoji, kaip ir ji pati bei Z. S., buvo pagiringos. V. T. davė 100 Lt ir paprašė nupirkti vyno ir cigarečių. Ji nupirko ir tą vyną jos trise – ji, V. T. ir Z. S. išgėrė. Paskui V. T. davė dar 20 Lt ir ji nupirko dar butelį vyno, kurį jos irgi išgėrė. Tada ji J. T. palydėjo į autobusų stotelę, bet, sugedus autobusui, nuteistoji į Kybartus neišvyko, jos nusipirko dar butelį vyno, sugrįžo pas ją į namus ir vėl trise gėrė. Paskui nuteistoji nuėjo į kambarį atsigulti, nes buvo neblaivi. Ji virtuvėje virė valgyti, iš mokyklos grįžo jos sūnus G. M., po kokio pusvalandžio, apie 14 val., agresyviai nusiteikusi į kambarį įbėgo V. T., griebė jai už plaukų, kita ranka smūgiavo jai į veidą apie tris kartus, kojomis spardė į šlaunis, klausė, kur jos telefonas. Iki tol jokių konfliktų, triukšmo nebuvo. Ji išsilaisvino ir išbėgo į tvartą. Kai ji bėgo nuo V. T., šiai pasipainiojo jos sūnus, tuomet nuteistoji apie šulinį gainiojosi sūnų, liepė atiduoti telefoną, o sūnus šaukė, kad teta, t. y. Z. S., užsirakintų duris. Zina buvo užsikabinusi duris, o ji girdėjo, kaip V. T. prašė jas atidaryti, sakė, kad nori pasiimti maistą ir eis namo. Ji nematė, kas vyko namuose, tik girdėjo triukšmą. Į namus buvo užėjęs tik sūnus. Po to nuteistoji dar buvo nuėjusi į parduotuvę vyno. Kai ji išbėgo į tvartą, namuose liko tik V. T. ir Z. S.. Ji pati nematė, kaip nuteistoji mušė Z. S., tai žino tik iš sūnaus pasakojimo. Sūnus jai sakė, kad matė, kaip V. T. su savo šlepetės kaučiukiniu padu mušė Z. S., kirto ir kumščiu. Ji namuose nesirodė, kol negrįžo jos brolis L. S.. Apie 17-18 val., broliui grįžus namo ji su juo atėjo į kambarį, jame pamatė V. T. ir Z. S. iki pusės nuo apačios nuogas. Z. S. smilkinys buvo prakirstas. Ji su broliu Z. S. pakėlė ir paguldė į lovą. Buvo sužalota dešinė Z. S. veido pusė, ji buvo kruvina. Nežino, ar tuo metu Z. S. dar buvo gyva. L. S. sakė eis užmušti V. T., ji jam liepė „nekišti nagų“. Vėliau ji palydėjo nuteistąją namo ir nuėjo pas kaimynę O. A., nes jai buvo neramu dėl Z. S., kurios būklė jai atrodė įtartina. Brolis su sūnumi nuėjo miegoti į malkinę, o ji pati iki ryto prasidėjėjo tvarte. Ryte Z. S. rado negyvą gulinčią ant grindų.
Nukentėjusiosios M. Ž. sūnus nepilnametis liudytojas G. M. teisme parodė, kad kaltinime nurodytą dieną grįžęs iš mokyklos namuose rado jau apgirtusias ir dar vyną geriančius nuteistąją, savo mamą M. Ž., tetą Z. S. ir dėdę L. S.. Jokių ginčų nebuvo, teta Zina gulėjo pirmame kambaryje už virtuvės ant lovos, nebuvo sumušta. Jis pavalgė ir išėjo į kiemą. Po kurio laiko atėjo į kambarį ir matė, kad visos trys moterys jau buvo girtesnės, jos baiginėjo gerti kitą butelį vyno. Pažiūrėjęs televizorių vėl išėjo į lauką pas draugą, bet jo neradęs grįžo į namus. Girdėjo, kap V. T. prašė nupirkti dar butelį vyno, mama nesutiko, prasidėjo pykčiai. Matė, kad praskeltas Z. S. smilkinys, teta valėsi kraują ir kažką murmėjo. Suprato, kad teta mušėsi su Virga, nes mama su teta nesimušdavo. Mama dar tuo metu buvo virtuvėje, nuteistoji taip pat. Jis vėl išėjo į lauką, o kai parėjo, mama jau gulėjo ant grindų sumušta, po jos akimi buvo mėlynė. Virga sėdėjo virtuvėje ir gėrė vyną, jis matė, kad yra ir trečias butelis, bet kas jį parnešė nežino. Dar prieš jam išeinant į lauką, V. T. priekaištavo mamai ir tetai Zinai dėl jos dingusio telefono. Atėjęs iš lauko pamatė, kad jau vyksta muštynės. V. T. mušė Z. S.. Iš pradžių mušė virtuvėje, po to nuteistoji tetą „užvijo“ į kambarį, pradžioje Virga mušė tetą ranka, tada Z. S. sėdėjo ant lovos, nuteistoji sudavė daug smūgių tetai į veidą. Matė, kaip teta krito nuo sofos ir susimušė galvą, ji krito dėl to, kad ją mušė nuteistoji. Paskui matė, kaip V. T. pradėjo tetą mušti su savo šlepetės užkulniu per galvą, teta jau gulėjo. Mušdama ji sakė, kad užmuš, buvo labai pikta. Jis buvo iš lauko atsivedęs šunį ir juo užpjudė V. T., paskui šunį išvedė, o grįžęs rado V. T. vis bemušančią S. S. į galvą, kuri gulėjo ant grindų, ant slenksčio. Teta bandė gintis, suduoti smūgius Virgai, bet jai nepavyko. Jis vienu metu stovėjo prie lauko durų ir įsibėgėjęs įspyrė nuteistajai į šoną, tuomet ji jį nusivijo į lauką, gainiojo aplink šulinį kokius tris kartus, o sugrįžusi į kambarį vėl mušė tetą. Jis bėgo kviesti pagalbos į Krašto apsaugos tarnybos postą, bet ten nieko nerado. Nuteistąją apraminti jis pakvietė ir G. V., šis V. T. buvo nusivedęs į kitą kambarį. Ką jie ten darė, nežino, tetai Zinai G. V. nieko nedarė. Paskui jis nuėjo miegoti. Vėliau mama jį prikėlė ir sakė, jog jai atrodo, kad teta negyva ir išėjo pas kaimynę kviesti greitosios pagalbos. Iš viso nuteistoji Z. S. sudavė apie 5 smūgius. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo davęs kiek kitokius parodymus, vadovaujantis BPK 276 str., teisme jie buvo perskaityti (t. 1, b. l. 60-61). Liudytojas G. M. patvirtino, kad taip, kaip parašyta, viskas ir buvo,. Šios apklausos metu G. M. davė iš esmės tokius pačius parodymus, tik kai kurias aplinkybes jis nurodė šiek tiek kitaip, o kai kurias aplinkybes buvo nurodęs papildomai. Tada jis taip pat buvo parodęs, kaip grįžęs iš mokyklos rado vyną geriančias savo mamą, nuteistąją ir tetą Z. S., o dėdė Liudas gal buvo ūkiniame pastate. Jis persirengęs išėjo į lauką, o grįžęs pamatė, kad teta Zina ir V. T. mušasi stovėdamos kambaryje. Nuteistoji rankose laikė šlepetę, su kuria vis suduodavo tetai per galvą. Tuo metu, kai nuteistoji mušė Z. S., jo mama buvo pasislėpusi sandėliuke, kad Virga jos nesurastų, o jis buvo nuėjęs pas mamą ir matė sumuštą jos lūpą ir prie akies. Kai jis atėjo iš lauko, Virga jau buvo nuoga iki pusės nuo apačios, taip pat iki pusės ji buvo nurengusi ir tetą Ziną. Po muštynių teta liko gulėti tarpduryje ir kriokė. Jis nubėgo pakviesti dėdės L. S. ir pasakė jam, kad Virga sumušė tetą ir ją nurengė. Dėdė atėjęs klausė V. T., ką ji darė, ir sudavė nuteistajai į petį, nugarą ir galvą. Mano, kad tuo metu, kai mama su dėde aprengė tetą ir užkėlė ją ant lovos, Z. S. jau buvo negyva, nes ji buvo užsimerkusi, nekvėpavo ir nekriokė. Jis ją judino, tačiau ji nereagavo. Jis su dėde nuėjo miegoti į tvartą ant čiužinio, o mama iki ryto prasėdėjo tvarte ant kulbės. Iš esmės tokias pačias įvykių aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. nurodė ir apklaustas teisėjo (t. 1, b. l. 64-66). Jis taip pat parodė, kad namuose gerdamos jo motin, nuteistoji V. T. ir Z. S. nesipyko. Būdamas kieme po kurio laiko namuose išgirdo mamos ir nuteistosios barnį, atėjo pažiūrėti, kas atsitiko, virtuvėje rado gulinčią ant grindų savo mamą, ji buvo suvelta, ant grindų mėtėsi kuokštas išrautų plaukų, taip pat buvo praskelta jos lūpa ir pamėlynavęs paakys, bet jam matant mamos niekas nemušė, tik mama jam sakė, kad ją sumušė V. T.. Po kurio laiko, jau į pavakarę, nuvaręs arklį jis sugrįžo į namus. Mama tada slėpėsi nuo nuteistosios sandėliuke. Teta Zina sėdėjo ant lovos, jos veidas buvo kruvinas. Matė, kaip nuteistoji nuvertė Z. S. ant grindų ir gulinčiai tris kartus sudavė šlepete per galvą, teta bandė gintis. Po to jos išsiskyrė, o jis, išsigandęs, kad daugiau nemuštų, nubėgo kviesti pagalbos pas pasieniečius, kvietėsi iš ūkinio pastato ir dėdę L. S., ir G. V.. Matė, kaip dėdė mušė nuteistąją už tai, kad ji sumušė Z. S. ir ją nurengė. Po to nuteistoji išėjo namo, o jis matė tetą Z. S. gulinčią ant žemės toje pačioje vietoje, kur anksčiau nuteistoji ją mušė šlepete. Teta jau nejudėjo, jis negirdėjo, kad ji kvėpuotų. Šios apklausos metu jis taip pat parodė, kad nuteistoji buvo supykusi dėl telefono, ji jį vaikėsi po kiemą ir reikalavo atiduoti telefoną, bet jis telefono neėmė. Taip pat parodė, kad gindamas tetą jis nuteistajai įspyrė į šlaunį.
Nuteistoji V. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojo G. M. parodymai yra nenuoseklūs, be to, ikiteisminio tyrimo metu jo apklausoje dalyvavęs specialistas apklausos protokole padarė įrašą, kad G. M. fantazuoja, linkęs meluoti. Galima sutikti su tuo, kad liudytojo G. M. parodymai nėra labai nuoseklūs, tačiau teigti, kad jie būtų išgalvoti ir melagingi, pagrindo nėra. Iš išdėstytų liudytojo G. M. parodymų matosi, kad kai kurias įvykių detales dėl to, kiek kartų jis buvo išėjęs į lauką, sugrįžęs į namus ir ką kiekvieną kartą atėjęs į namus matė, jis nurodė kiek skirtingai. Be to, iš jo įvairių apklausų metu duotų parodymų sunku nustatyti, kiek kartų jis iš viso buvo išėjęs į kiemą ir sugrįžęs į kambarį. Tačiau atsižvelgiant į liudytojo amžių ir į pačius mažamečio matytus jį sujaudinusius vaizdus, kaip buvo mušama jo teta, kaip su praskelta lūpa ir mėlyne paakyje nuo nuteistosios slėpėsi jo motina, visiškai suprantama, kad liudytojas galėjo neatsiminti visos tų įvykių sekos ir todėl kiekvieną kartą nesugebėjo papasakoti visų įvykių aplinkybių labai nuosekliai. Tačiau G. M. niekada nepaneigė savo parodymų apie tai, kad matė sumuštą savo motiną M. Ž. ir matė, kaip V. T. mušė Z. S.. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. gruodžio 18 d. (t. 1, b. l. 67-68) papildomai apklausiant nepilnametį liudytoją G. M., apklausoje dalyvavusi psichologė R. Stankevičienė apklausos protokole dėl liudytojo duotų parodymų tikrai įrašė pastabas. Šiose pastabose psichologė pažymėjo, kad G. M. į tuos pačius klausimus pateikia skirtingus atsakymus, vaikas linkęs fantazuoti, pripažįsta, kad meluoja, bet priežasties nenurodo. Situacijos neigimu pasireiškia stipri psichologinė gynyba. Tačiau dėl šios priežasties teisme duotų liudytojo G. M. parodymų ar jiems patvirtinti perskaitytų jo ankstesnių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie nuteistosios panaudotą fizinį smurtą prieš abi nukentėjusiąsias tikrai negalima laikyti melagingais. Nurodžiusi apie šią apklausos protokole psichologės įrašytą pastabą, nuteistoji apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, kad liudytojas G. M. viską meluoja ar išsigalvoja, bet tokią prielaidą iš to galima daryti. Atmetant šį apeliantės skundo argumentą, būtina atkreipti dėmesį, kad jau nurodytos 2007 m. gruodžio 18 d. vykusios papildomos apklausos metu liudytojas G. M. buvo apklausiamas tik dėl V. T. telefono dingimo aplinkybių. G. M. parodė, kad tą dieną, kai V. T. mušė Z. S., matė virtuvėje ant stalo mobilaus ryšio telefoną ir suprato, kad jis priklauso nuteistajai, nes mama ir teta telefono neturėjo, tačiau teigė jo neėmęs. Į jam užduotą klausimą gal kokiu kitu būdu tas telefonas pas jį atsirado, jis atsakė, kad nežino, kaip telefonas atsirado jo kelnių šoninėje kišenėje. Byloje yra duomenys, kad tos pačios dienos, kai V. T. mušant Z. S. G. M. į pagalbą kvietėsi G. V., pavakarę G. M. G. V. atnešęs pasiūlė pirkti telefoną Nokia 3310, už kurį G. V. jam davė 10 Lt. G. V. liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l. 95-96) tą telefoną savanoriškai pateikė tyrėjai, o vėliau jis buvo grąžintas nuteistosios V. T. motinai B. T. (t. 1, b. l. 102). Kaip jau buvo minėta, nurodytos 2007 m. gruodžio 18 d. vykusios apklausos metu mažametis G. M. buvo apklausiamas tik dėl nuteistosios V. T. telefono „Nokia“ dingimo aplinkybių. Apklausos metu G. M. tiesiogiai buvo užduodami klausimai ar šį telefoną paėmė jis ir apie tai, kokiu būdu šis telefonas pas jį atsirado. Bylos duomenys tikrai leidžia padaryti išvadą, kad nuteistosios telefoną G. M. paėmė, o tos pačios dienos vakare dar ir pardavė. Nors ir būdamas mažametis, jis suprato, kad pasielgė negerai, todėl jo nenoras prisipažinti, parodymų apie telefono dingimo aplinkybes prieštaringumas ir stipri psichologinė gynyba, apie kurią pažymėta psichologės pastabose, yra visiškai natūralus dalykas ir tai paaiškinama jau aptartomis aplinkybėmis. Tačiau tai, kad G. M. neprisipažino paėmęs svetimą telefoną, kolegijos nuomone, tikrai negali būti pagrindu abejoti kitais ir visų kitų apklausų metu G. M. duotais parodymais apie nuteistosios ir jo motinos bei tetos konfliktą ir apie nukentėjusiųjų sumušimo aplinkybes. Pažymėtina dar ir tai, kad kitų apklausų metu ir atliekant su mažamečiu G. M. kitus tyrimo veiksmus irgi dalyvavę Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, taip pat ir ta pati psichologė R. Stankevičienė, G. M. apklausų protokoluose neįrašė jokių pastabų. Visų kitų apklausų metu apie tai, ką kaltinime nurodytu laiku liudytojas G. M. matė savo namuose ir kaip suvokė tą situaciją, jis davė kad ir ne visai nuoseklius, bet pakankamai išsamius parodymus. Todėl teismas visiškai pagrįstai savo išvadas dėl V. T. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme grindė šio liudytojo parodymais. Be to, jo parodymus patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai. V. T., mušančią Z. S., matė ir liudytojas G. V.. Jis teisme parodė, kad įvykio dieną, apie 15-17 val., jam einant pro M. Ž. namą, G. M. pakvietė jį užeiti į namus, sakė, kad mušasi V. T. su Z. S.. Užėjęs jis matė prie stalo sėdinčią vieną M. Ž., ji buvo išgėrusi, kad būtų sumušta, nematė. Taip pat matė, kaip V. T., stovėdama prie Z. S. lovos, ją mušė, kumščiais trankė jai į veidą, veidas buvo kruvinas. Sudavė apie 3-4 smūgius, nors tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negali. Ant žemės šalia lovos, kurioje gulėjo Z. S., matė kraują. Jis nenorėjo kištis į girtų reikalus ir išėjo. Taip pat jis parodė, kad tą pačią dieną, į vakarą, pas jį buvo atėjęs G. M., iš kurio jis už 10 Lt nupirko mobilų telefoną, kurį vėliau paėmė policija. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V. buvo parodęs, kad įėjęs į virtuvę, matė sėdinčią M. Ž., kurios paakyje buvo mėlynė. Visas kitas aplinkybes jis nurodė taip pat kaip ir teisme. Perskaičius teisme šiuos parodymus (t. 1, b. l. 93-94), liudytojas jų nepaneigė. Nors paties nukentėjusiųjų M. Ž. ir Z. S. sumušimo aplinkybių ir nematė, tačiau apie kitas bylai reikšmingas aplinkybes parodė ir liudytojas L. S.. Teisme jis parodė, kad tvirtina savo visus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad įvykio dieną po darbų pas ūkininkus po 16 val. grįžo namo neblaivus ir rado virtuvėje sėdinčią girtą savo seserį M. Ž., jo buvusi žmona Z. S. gulėjo ant žemės šalia sofos. Tame pačiame kambaryje ant kitos sofos gulėjo ir V. T.. Jis su seserimi pakėlė Z. S. nuo žemės, kraujo nematė, nes buvo tamsu. V. T. jį puolė, trenkė jam, o tada jis jai sudavė taip pat, ir pasiėmęs G. M. nuėjo į malkinę miegoti. Ryte sesuo jam pasakė, kad Zina negyva. Pats nematė, kad V. T. suduotų kam smūgius, tik G. M. jam pasakojo, kad nuteistoji daužė tetą, t. y. Z. S., mušė ją šlepete, sakė, kad ji žmogžudė. Taip pat G. M. sakė, kad nuteistoji jį vaikėsi apie šulinį. Malkinėje jis dar išgėrė paslėptą pusę butelio degtinės ir užmigo. Iš šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matosi, kad tada jis kiek išsamiau buvo nurodęs visas tos dienos aplinkybes, ką matė grįžęs po darbo pas ūkininką ir ką jam pasakojo G. M.. Jis buvo parodęs, kad grįžęs po darbo prie namų paliko arklį ir trumpam buvo užsukęs į namus. Tada jis rado snūduriuojančią girtą M. Ž., kuri murmėjo „sumušė, sumušė, aš pabėgau“. Ant sesers veido matė kraujosruvas ir suprato, kad ją kažkas tikrai sumušė. Kambaryje skirtingose sofose gulėjo V. T. ir Z. S., bet jis skubėjo, kad nepabėgtų arklys, todėl artyn prie jų priėjęs nebuvo ir nematė, ar Z. S. buvo sužalota. G. M. kartu su juo varė arklį ir tada jam papasakojo, kaip V. T. mušė Z. S., sakė, kad jis pats nuteistajai įspyrė ir bėgo pagalbos į Krašto apsaugos tarnybą, bet nieko nerado, pagalbon buvo pasišaukęs ir G. V.. Sakė, kad nuteistoji Z. S. mušė todėl, kad nerado telefono. Jis pririšo arklį, pagirdė veršius ir po 1-1,5 val. grįžo namo. Kieme sutiko M. Ž., ši sakė, kad „Virga vėl pasiuto, Zina sumušta“, ant jos veido tada jau aiškiai matė sumušimo žymes. Atėjęs į kambarį, ant žemės rado su iki kelių numautomis kelnėmis ir kelnaitėmis gulinčią Z. S., ant jos veido buvo kraujosruvų ir kraujo. Po kambarį bėgiojo nuteistoji be kelnių ir vis kartojo, kur jos telefonas. Jis liepė nuteistajai apsirengti ir dingti iš namų, o su M. Ž. užmovė Z. S. kelnes ir paguldė ją į lovą. Kai ją kėlė į lovą, Z. S. nekalbėjo, nedejavo, kvėpavo ir gargaliavo taip, lyg būtų labai girta. V. T. pastūmė jį ir įsikibo jam į plaukus, tada jis jai sudavė ir ši nugriuvo. Buvo irgi labai girta. Po to, pasiėmęs G. M., nuėjo į malkinę, išgėrė atsineštą nebaigtą gerti butelį ir atsigulė miegoti. Apie 21.20 val. jį pažadino M. Ž. ir pasakė, „palydėjau Virgą, buvau pas Onutę, Zinai tikrai blogai“. Jis pamanė, kad ji paisto nesąmones, nes visos daug prisigėrė. Ryte kaimynai rado Z. S., negyvą gulinčią ant grindų.
Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad M. Ž. ir L. S. yra brolis ir sesuo, todėl jie ją apkalba, o liudytojas G. V. yra M. Ž. kaimynas, todėl ir jis ją apkalba, tačiau šiuos apeliantės argumentus kolegija atmeta. Vertinant liudytojo L. S. bei nukentėjusiosios M. Ž. parodymus, reikia pažymėti, kad jie šiek tiek prieštarauja vieni kitiems, ypač tai pasakytina apie nukentėjusiosios parodymus, apie tai, kad po V. T. jai suduotų smūgių ji iš karto pabėgo į tvartą ir ten prabuvo iki tol, kol sugrįžo L. S.. Nukentėjusiosios brolis liudytojas L. S. teisme parodė, kad grįžęs po darbų savo girtą seserį rado sėdinčią virtuvėje. G. M. pagalbon iškviestas liudytojas G. V. taip pat parodė, kad M. Ž. matė sėdinčią virtuvėje. Tačiau šie parodymų nesutapimai kaip tik parodo, kad nukentėjusioji M. Ž. ir liudytojas L. S. tikrai nesusitarė duoti vienodus ar specialiai nuteistąją apkaltinančius parodymus. Tokie parodymų nesutapimai gali būti paaiškinami tuo, kad pati nukentėjusioji M. Ž. buvo girta ir dėl to galėjo klaidingai nurodyti kai kurias aplinkybes. Be to, iš bylos matosi, kad ir liudytojas L. S. grįžo namo neblaivus. Tačiau dėl to, kad šių asmenų parodymų kai kurios detalės nesutampa, jų parodymus laikyti melagingais nėra pagrindo. Visų pirma, nukentėjusioji M. Ž. niekada nebuvo davusi tiesioginių V. T. apkaltinančių parodymų dėl Z. S. nužudymo, ji visada parodė, jog nematė, kaip V. T. mušė Z. S.. Tuo tarpu apie jos pačios sužalojimo aplinkybes ji davė nuoseklius ir vienodus parodymus. M. Ž. parodymus apie tai, kaip V. T. jai pačiai sudavė smūgius rankomis į veidą ir kojomis spardė jai į šlaunis, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1129/07(09). Joje nurodyta, kad M. Ž. yra nustatytos kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, kairio žasto, dešinio šono, abiejų šlaunų srityse, kraujosruva ir odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje. Šie kūno sužalojimai jai galėjo būti padaryti suduodant smūgius 2007 m. rugsėjo 5 d. Mažai tikėtina, kad konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti krentant ant grindų. Šie kūno sužalojimai sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši specialisto išvada ir pačios nukentėjusiosios M. Ž., o taip pat ir liudytojų L. S. bei G. V., tuoj po nusikaltimo įvykio mačiusių sužalotą nukentėjusiosios veidą, parodymai patvirtina, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis M. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė būtent V. T.. Kad M. Ž. neturėjo pagrindo nuteistąją melagingai apkaltinti, patvirtina net keletas aplinkybių. M. Ž. parodė, kad ne tik įvykio dieną gerdamos su nuteistąja jos nesiginčijo ir nesipyko, bet ir anksčiau gerai sutarė, nuteistoji pas ją užsukdavo pasikalbėti, parūkyti. Beje, tą patvirtino ir pati nuteistoji. Jau vien ta aplinkybė, kad V. T. įvykio dieną pagiringai M. Ž. 2 kartus davė pinigų vynui nupirkti, o po to dar ir pati pirko vyno ir vėl atėjo pas ją išgerti, rodo, kad jos tikrai gerai sutarė. Be to, teisme M. Ž. parodė, kad ant V. T. nepyksta dėl to, kad ją sumušė, ji byloje nepareiškė ir civilinio ieškinio. Liudytojo L. S. suinteresuotumas apkalbėti V. T. irgi nenustatytas. L. S. taip pat niekada neparodė matęs, kaip V. T. mušė Z. S. ar M. Ž., o V. T. jis apskritai matė tik porą kartų, jos beveik nepažinojo. Visos šios aplinkybės nuteistosios skundo argumentus apie M. Ž. ir L. S. suinteresuotumą V. T. melagingai apkaltinti, kolegijos nuomone, visiškai paneigia. Neigdama savo kaltę nuteistoji nurodo, kad M. Ž. ir Z. S. galėjo susimušti tarpusavyje, taip pat nurodo, kad ją pačią sumušė L. S.. Tačiau apeliantės paminėtos aplinkybės M. Ž., L. S., o taip pat ir mažamečio liudytojo G. M. suinteresuotumą melagingai apkaltinti pačią nuteistąją irgi nepatvirtina. Apie tai, kad M. Ž. ir Z. S. galėjo muštis tarpusavyje, pati nuteistoji tik spėlioja, pripažįsta, kad ji pati to nematė. Tuo tarpu liudytojas L. S. moterų tarpusavio konflikte nedalyvavo iš viso, dėl M. Ž. sumušimo ir Z. S. nužudymo jis nėra ir nebuvo įtariamas, apie tai net nespėlioja ir pati apeliantė, todėl bandyti kieno nors kaltę suversti nuteistajai šis liudytojas irgi negalėjo turėti jokio suinteresuotumo. Apeliacinio skundo argumentus apie M. Ž. bei L. S. suinteresuotumą duoti nuteistajai nepalankius parodymus kolegija atmeta dar ir todėl, kad jų, o taip pat M. Ž. mažamečio sūnaus G. M. parodymus patvirtina dar ir kitų liudytojų parodymai, taip pat teisme išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Liudytojui G. V. duoti melagingus nuteistąją apkaltinančius parodymus nebuvo jokio pagrindo. Tiek M. Ž., tiek ir pati nuteistoji jam yra pažįstamos tik kaip to paties kaimo gyventojos, nė su viena jo nesieja jokie giminystės ar draugystės ryšiai. Jis mažamečio G. M. buvo pakviestas į pagalbą, o ne užėjo pas M. Ž. kokiais nors kitais reikalais, ir jis parodė tik tai, ką matė, be kita ko, nurodydamas ir tai, kad abi, tiek nuteistoji, tiek nukentėjusioji M. Ž. buvo girtos. Vien ta aplinkybė, kad G. V. yra M. Ž. kaimynas, neleidžia daryti išvados apie šio liudytojo suinteresuotumą.
Liudytoja O. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena viename name su M. Ž., tik įėjimai į jų butus skirtingi. Tą dieną ji buvo namuose ir M. Ž. bute nuo pietų girdėjo triukšmą, suprato, kad pas ją yra svetimų, nes M. Ž. ir Z. S. balsus pažįsta. Girdėjo, kaip V. T. šaukė necenzūriniais žodžiais, ir sakė „užmušiu“. Jai turbūt kažkas dingo, nes ji šaukė „reikėjo prašyt, o ne vogti.“ Tada galėjo būti apie 14 valanda. Išėjusi į lauką G. M. klausė, kas nutiko, o šis atsakė, kad Virga triukšmauja. Matė, kaip nuteistoji vaikėsi G. M. po kiemą. Ji dar nuteistajai pasakė, ko ji svetimame kieme tvarką daro, į tai nuteistoji jai parodė špygą. Vėliau ji matė V. T. einančią į parduotuvę, kaip ji po striuke kažką nešėsi, buvo nugriuvusi. Matė ir kaip G. M. buvo atsivedęs G. V., o apie 17-18 val. matė parėjusį namo L. S.. Kadangi liudytoja O. L. ne viską prisiminė, teisme, vadovaujantis BPK 276 str., buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 75-76), kuriuos ji patvirtino. Tada ji buvo parodžiusi, jog jos paklaustas, kas vyksta jų namuose, G. M. atsakė, kad Virga muša mamą ir tetą Ziną, kad teta visa kruvina. Taip pat liudytoja matė, kaip G. M. į namus pasikvietė G. V., kuris ten pabuvo 15-20 minučių ir tuomet M. Ž. bute buvo tylu, jokių garsų nesigirdėjo. Gerai neprisimena, ar prieš ateinant G. V., ar jau po to ji girdėjo V. T. šaukiant necenzūriniais žodžiais, kad jei neturi pinigų, tai ji paskolintų, bet nereikia pačioms imti ir kelis kartus šaukdama pakartojo necenzūrinę frazę „k... užmušiu“. Tuos žodžius šaukė tikrai nuteistoji, nes jos balsą ji girdėjo ir lauke, kai ši rėkaudama vijosi G. M.. Tiksliai kuriuo metu tai vyko, ji negali pasakyti, bet tai buvo po pietų. Tai, kad V. T. girta po kiemą gainiojosi G. M., parodė ir liudytoja J. S., kuri kai kuriuos vaizdus netgi nufilmavo savo mobiliojo telefono filmavimo kamera. Teisme ji parodė, kad jos ir M. Ž. namai yra visiškai greta. Įvykio dieną per atdarą savo buto langą iš M. Ž. buto girdėjo sklindančius riksmus, ginčijosi M. Ž. su V. T.. Buvo priekaištai, kad V. T. vaiką paėmė, o M. Ž. Giedriaus nepaėmė. Paskui V. T. rėkė ant Giedriaus, kad paėmė telefoną, jį išsivijo į lauką. Giedrius sugrįždavo į namą, o nuteistoji jį vėl išvydavo. Taip vaikė du-tris kartus. Z. S. stovėjo tarpduryje, o Giedrius klausė Zinos, ar ją muša, Zina atsakė, kad taip. V. T. dar perklausė Zinos, ar ji ją muša, o Zina atsakė, kad taip. Tada V. T. pasakė „nu, dabar užmušiu“ ir nusivijo ją į kambarį. Z. S. nespėjo užsikabinti durų, viduje girdėjosi duslus garsas lyg kas galvą trankytų į grindis ar sieną. Išgirdęs trenksmus Giedrius irgi nubėgo į namus. Girdėjo, kaip G. M. rėkė, kad nemuštų jo tetos Z. S.. Ji buvo namuose ir per langą viską filmavo, įrašą perdavė policijai. Liudytoja teisme parodė, kad įvykio aplinkybes ji nurodo ir kiek pati prisimena, ir kiek žino iš kitų pasakojimų. Todėl, vadovaujantis BPK 276 str., teisme buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos liudytoja pilnai patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 111-112) ji davė iš esmės tokius pačius parodymus. Ji nurodė, kad pradėdavo filmuoti, kai tik V. T. išsivydavo G. M. į kiemą. Nuteistoji vaikėsi jį apie šulinį šaukdama „atiduok telefoną“, o Giedrius šaukė, kodėl ji muša jo tetą, nuteistoji sakė, kad nemuša. Vienu metu, kai nuteistoji ir G. M. buvo lauke, ji matė, kad prasivėrė M. Ž. buto durys, kas tarpduryje buvo, ji nematė, tačiau suprato, kad ten stovėjo M. Ž., nes nuteistoji, žiūrėdama į duris klausė „Zina, aš jus mušu?“, o Z. S. atsakė „muši mane“. Ji pažino Z. S. balsą, nes daugybę kartų su ja yra bendravusi. Tada V. T. nusivijo Z. S. į butą ir ji girdėjo, kaip V. T. rėkė „aš tavęs nemušiau, aš tave užmušiu“, o iš buto girdėjosi tokie garsai lyg kas trankytų žmogaus galvą į sieną ar grindis. Nors nuteistoji vardo nesakė, bet buvo aišku, kad ji muša Z. S.. Girdėjosi ir Giedriaus balsas, jis šaukė „baik mušti mano tetą“. Ji norėjo eiti pažiūrėti, bet namuose buvo viena ir labai bijojo, todėl, kas vyko bute, nematė. Iš byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 109) matosi, kad J. S. motina liudytoja Ž. S. tyrėjui pateikė telefoną, kuriuo duktė nufilmavo įvykio dieną matytus vaizdus, ta vaizdo medžiaga buvo nukopijuota ir perkelta į skaitmeninę informacijos laikmeną, o teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėta. Kaltinime nurodyto įvykio metu Girėnų kaimo parduotuvėje pardavėja dirbusios I. J. parodymai taip pat yra reikšmingi, nes papildo kitus jau išdėstytus ir aptartus nukentėjusiosios M. Ž., liudytojų J. S. bei O. L. parodymus ir taip patvirtina nuteistosios V. T. kaltę. Teisme apklausta ši liudytoja parodė, kad apie 8 val. ryto į parduotuvę buvo atėjusi V. T., pirko vaikui skanėstų, gal ir vyno, buvo blaivi. Po kiek laiko atėjusi M. Ž. 100 Lt banknotu sumokėjo už vyną, sakė, kad ją siuntė V. T.. Dar vėliau, apie 14 val., į parduotuvę vėl buvo atėjusi M. Ž. su sūnumi Giedriumi, pirko kažką vaikui – ledų ar kramtomąją gumą, sakė, kad pinigai ne jos. Sumušimo žymių ant jos kūno nebuvo. O prieš 15 val. buvo vėl atėjusi V. T., ji buvo susivėlusi, kaip po kokių imtynių, apsimovusi išvirkščias kelnes. Buvo išgėrusi ir nusiminusi, sakė, kad ją kažkas mušė, prievartavo, taip pat guodėsi dėl vaiko. Ji liepė nuteistajai susitvarkyti, sakė, kad vaiką jai atiduos, nes dabar ji uždirba. Tada nuteistoji pirko vyno ar alaus, buvo be rankinės, sumušimo žymių nebuvo. Dar kartą į parduotuvę V. T. buvo atėjusi apie 17 val., rodos, pirko vyno ir sakė, kad eis namo. Einant į jos namus, parduotuvė yra nepakeliui. Kitos dienos ryte V. T. buvo atėjusi su draugu, pirko mažą alaus butelį, buvo su mėlynėmis po akimis, sakė, kad draugas primušė, nes vakar visą dieną gėrė. Nuteistosios sugyventinis liudytojas Ž. K. teisme parodė, kad įvykio dienos vakare, prieš 22 val., V. T. grįžo namo kruvinais rūbais, su mėlyne paakyje, ji pasakė jam, kad buvo pas drauges, kad ją sumušė. Buvo labai susinervinusi, todėl jis jos daug neklausinėjo. Kažką sakė ir apie Z. S., kad nešė peleninę ir susimušė galvą ar nukrito ir prasiskėlė ją. Taip pat parodė, kad blaiva nuteistoji būna rami, o išgėrusi pradeda muštis, rietis.
Žemesnės instancijos teismas
Neigdama savo kaltę nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nieko nemušė, o tik ją pačią sumušė L. S.. Ji ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme kalta neprisipažino ir davė nuoseklius parodymus. Šie nuteistosios argumentai yra pagrįsti tik iš dalies. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji V. T. tikrai buvo sužalota. Jai padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada (t. 2, b. l. 42), kurioje nurodyta, kad V. T. buvo padarytos kraujosruvos abiejų akių vokuose bei nubrozdinimai kairio kelio ir kairės blauzdos srityse. Liudytojų G. M. ir L. S. parodymai kaip tik ir patvirtina, kad bent dalį šių sužalojimų nuteistoji galėjo patirti nuo L. S. jai suduotų smūgių, tuo tarpu sužalojimus kelyje ir blauzdoje ji galėjo pasidaryti ir griūdama, apie ką byloje parodė liudytojai. Tačiau šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistoji sužalojimus patyrė ne grumtynių su nukentėjusiosiomis M. Ž. ar Z. S. metu. Apeliantės versija, kad ji nukentėjusiosioms nesudavė nė vieno smūgio, jau buvo paneigta nukentėjusiosios M. Ž. bei liudytojų parodymais. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jos parodymai yra nuoseklūs ir kad ji niekada nepripažino kaltės, yra visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme ji kalta tikrai neprisipažino nei dėl M. Ž. sumušimo, nei dėl Z. S. nužudymo. Ji parodė, kad pas M. Ž. užeidavo pasikalbėti, parūkyti, su ja sutardavo, pažinojo ir Z. S.. 2007 m. rugsėjo 4 d. ryte ji iki autobuso išvykimo turėjo laiko ir nuėjo pas M. Ž. pasikalbėti. Davė M. Ž. pinigų, kad nupirktų vyno. Jos tą vyną išgėrė, po to M. Ž. parnešė dar butelį vyno ir alaus, kurio ji negėrė. Antrą butelį vyno jos išgėrė paskubomis, nes ji skubėjo į 11 val. išvykstantį autobusą, bet jis sugedo ir ji neišvažiavo. Tada ji nupirko dar butelį vyno, vaikui lauktuvių ir vėl nuėjo pas M. Ž. ir Z. S.. Trečią butelį vyno M. Ž. pakvietė gerti į virtuvę. Po to ji pro langą pamatę bendradarbį Nikolajų, išėjo su juo pasikalbėti ir vėl grįžo. Kieme sutiko G. M., paklausė jo, ko jis nori – saldainio ar ledų, o šis jos klausė, kodėl ji muša tetą. Kodėl jis jos to klausė, nežino. Eidama į kambarį parpuolė. Kai atėjo, M. Ž. ir Z. S. nebuvo sužalotos. Paskui vėl visos trys gėrė ir ji prie stalo užmigo. Nežino, kaip atsidūrė kambaryje, buvo nuoga, tik su liemenuku. Pamatė šviesiaplaukį vyrą, kuris ją užgulė. Ji sakė, kad „nereikia“. Pajuto smūgį, jį sudavė šviesiaplaukis vaikinas, kuris dirbo pas ūkininką. Jis norėjo ją išprievartauti. Atsibudo temstant, kambaryje nieko nebuvo, ji ieškojo savo rūbų ir tuo metu įėjęs L. S. puolė ją mušti, ji susirietė į kamuoliuką, o L. S. ją tampė, spardė, keikė, sakė, kad užmuš. Ji išgirdo trinktelėjimą ir tada ją nustojo mušti. Ji pamatė, kad prie sofos guli Z. S., kuri buvo kruvina, klausė Z. S., kas atsitiko, kelti jos nebandė, tik pakėlė jos galvą, panosėje matė kraują, mėlynių ar kitokių sužalojimų nematė. Z. S. buvo su drabužiais, tik bliuzelė buvo paraitota. Striukės kišenėje nerado savo telefono, liepė jiems atiduoti, nes norėjo iškviesti greitąją pagalbą. Ateidama pas M. Ž. ji turėjo mobilaus ryšio telefoną, jo jai niekas negrąžino. M. Ž. patikino, kad iškvies greitąją pagalbą ir palydėjo ją iki plento. Kitą dieną atėjo pasiimti savo daiktų ir sužinojo, kad Z. S. mirusi. Mano, kad tuo metu, kai miegojo, M. Ž. su Z. S. susimušė.
Iš šių išdėstytų nuteistosios V. T. parodymų matosi, kad nuoseklūs jie yra tik nurodant jos atvykimo pas M. Ž. į namus aplinkybes ir įvykius iki tol, kol jos pradėjo gerti trečią vyno butelį. Paskui ji jau daug ko neprisiminė, o kai kurias aplinkybes sąmoningai nurodė klaidingai. Liudytojų G. M. ir L. S. bei nukentėjusiosios M. Ž. parodymais nustatyta, kad ne tik nuteistoji, bet ir nukentėjusioji Z. S. buvo iki pusės nuogos, t. y. be kelnių ir kelnaičių. Tuo tarpu nuteistoji parodė, kad Z. S. buvo su rūbais, tik paraitota bliuzele. Taip pat labai abejotini ir prieštaringi V. T. parodymai ir apie tai, kad ją kažkas norėjo išprievartauti. Ji nurodė, kad tai padaryti norėjo šviesiaplaukis vaikinas, dirbantis pas tą patį ūkininką kaip ji pati, ir tą rytą jai atvežęs avansą. Šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamos, tačiau asmuo, bandęs su V. T. lytiškai santykiauti, taip ir nebuvo nustatytas. Byloje yra tyrėjos J. M. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 134), iš kurio matosi, kodėl tokio asmens, tariamai norėjusio išžaginti nuteistąją, nepavyko nustatyti. V. T. asmenį, ryte atvežusį jai pinigus ir tą pačią dieną M. Ž. namuose bandžiusį su ja atlikti lytinį aktą, ir nuteistosios sugyventinis Ž. K., matęs pinigus V. T. atvežusį vaikiną, apibūdino skirtingai. Be to, pati nuteistoji Ž. K. sakė, kad niekas jos nežagino, ji tai pamelavo, o vienintelio kaltinime nurodytu laiku į M. Ž. namus užėjusio svetimo vyro, liudytoju apklausto G. V., pati nuteistoji neatpažino. Visa tai leidžia padaryti išvadą, kad aplinkybes apie kėsinimąsi ją išžaginti nuteistoji arba specialiai išgalvojo, arba dėl didelio girtumo nurodė aplinkybes, kurios tiesiog neatitinka tikrovės. Nuteistoji, kitą dieną po įvykio atėjusi į parduotuvę, melavo ir pardavėjai, nurodydama, kad sužalojimai jos veide yra dėl to, kad vakar ji visą dieną gėrė, todėl ją sumušė sugyventinis. Nuteistosios apeliacinio skundo teiginys, kad ji niekada nepripažino savo kaltės, irgi neatitinka tikrovės. Kadangi nuteistosios teisme duoti parodymai prieštarauja jos anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisme buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 10-12, 20-21). Apklausta tuoj po įvykio 2007 m. rugsėjo 6 d., V. T. parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka iš dalies, kadangi dėl stipraus girtumo ji visų įvykio aplinkybių, t. y. ar ji sumušė Z. S., neprisimena. Tai galėjo padaryti ir ji, bet to nepamena. Parodė, kad jau išgėrus du butelius vyno, ji jautėsi stipriai apsvaigusi, o nebaigus gerti trečio vyno butelio, užmigo ir po to nieko neprisimena. Be kitų aplinkybių, kurias nuteistoji nurodė ir teisme, ji parodė, kad nubudusi kambaryje pasigedo savo pirktų daiktų ir telefono, kurio vagyste apkaltino M. Ž. 10 metų sūnų, vijosi jį iki lauko. Taip pat ji pripažino, kad buvo užsipuolusi ir Z. S., nes manė, kad ji paėmė jos telefoną, su ja ginčijosi, sakė, kad grąžintų jos daiktus. Nors kas vyko ginčo metu ir po to, ji nepamena, bet Z. S. ji galėjo sumušti. Ji parodė, jog prisimena, kaip ją mušė L. S., bet dėl ko mušė, ji negali pasakyti, nes irgi nepamena. Taip pat ji neprisimena, kad būtų mušusi M. Ž.. Iš dalies kalta ji prisipažino ir apklausta įtariamąja 2008 m. sausio 18 d. (t. 2, b. l. 20-21). Tada ji parodė, jog būdama neblaivi ir jei kas nors ją įžeidžia, ji tampa agresyvi, puola muštis net prieš vyrus. Mano, kad neradusi savo telefono ir kitų daiktų, pagal savo būdą ji galėjo pulti muštis. Šios apklausos metu ji parodė, kad patvirtina visus savo ankstesnius parodymus, papildymų neturi, nes nieko daugiau neprisimena. Perskaičius šiuos nuteistosios parodymus teisme, nuteistoji V. T. parodė, kad apklausos protokolus ji pasirašė neskaičiusi, nes buvo patikli ir manė, kad juose viskas gerai surašyta. Jos apklausų ikiteisminio tyrimo metu niekada nedalyvavo gynėjas. Atsakydama į papildomai teismo užduotus klausimus ji jau pripažino, kad G. M. galėjo vytis, kai reikalavo telefono. Kadangi ji iš tyrėjų patyrė didelį spaudimą, savimi buvo suabejojusi, bet dabar tvirtai žino, kad yra nekalta ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus neigia. Z. S., jos nuomone, galėjo sumušti kas nors iš ten buvusių asmenų dėl to, kad Z. S. galėjo neleisti imti jos daiktų. Prieš ją parodymus duodantys asmenys yra susimokę, nes jie yra visi savi. Su M. Ž. jos santykiai normalūs, bet ji gali ją apkalbėti, kad pati išvengtų atsakomybės. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais savo parodymais ji nesusipažino, bylos neskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausta nuteistoji V. T. taip pat neigė sudavusi smūgius tiek Z. S., tiek M. Ž.. Kas M. Ž. sumušė, o Z. S. nužudė, ji negalėjo pasakyti, nes ji savo akimis to nematė, tačiau mano, kad jos galėjo susimušti tarpusavyje. Žino, kad tarp nukentėjusiųjų būdavo ginčų ir kartais jos vaikščiodavo su mėlynėmis paakiuose. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą buvo perskaityti visi nuteistosios anksčiau ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 3-6, 10-12, 14-17, 20-21, 149-151, t. 4, b. l. 36-38, 54 ). Atsakydama į teismo klausimą, kodėl ji ikiteisminio tyrimo metu buvo davusi kitokius parodymus ir iš dalies pripažinusi kaltę, nuteistoji dėl kiekvienos apklausos aiškino skirtingai. Ji parodė, kad išgirdusi pasakojant, jog tai padarė ji, buvo labai suabejojusi, visą laiką stengėsi prisiminti, tačiau taip ir neprisiminė, kad būtų sudavusi bent vieną smūgį. Perskaičius ankstesnės apklausos protokolą (t. 2, b. l. 3-6), nuteistoji prisipažino davusi tokius parodymus ir patvirtino, kad jie užrašyti teisingai, tačiau tos apklausos metu ji buvo suabejojusi dėl savo veiksmų. Parodė, kad tos apklausos metu buvo pasakojama M. Ž., kad ji (nuteistoji) taip darė, todėl ji ir pagalvojo, kad galėjo taip padaryti. Šie nuteistosios paaiškinimai yra visiškai neįtikinantys ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Iš bylos matosi, kad M. Ž., kaip ir V. T., vadovaujantis BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytos tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 5 d., ir tą pačią dieną buvo apklaustos kaip liudytojos, tik pirmoji buvo apklausta V. T., jos apklausa pradėta 14.10 val. ir baigta 15.25 val. (t. 2, b. l. 3-6). Tik po to, 16 val., buvo pradėta M. Ž. apklausa ir tai buvo pirmieji jos parodymai šioje byloje (t. 1, b. l. 142-145). Be to, šias liudytojas apklausė skirtingi pareigūnai ir jų apklausos vyko netgi skirtingose patalpose. M. Ž. buvo apklausta Vilkaviškio rajono policijos komisariato patalpose tyrėjos I. Burbaitės, o V. T. – Vilkaviškio rajono prokuratūros patalpose prokuroro A. Žukausko. Todėl nei nuteistąją apklausiančiam prokurorui, nei pačiai V. T. niekaip negalėjo būti žinoma, kokius parodymus yra davusi M. Ž.. Dėl kitų teisme perskaitytų nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų V. T. aiškino, kad ji ne taip buvo nurodžiusi įvykio aplinkybes, kad teigė, jog neprisimena, ar sudavė kam smūgius, nesakė, kad buvo kilęs konfliktas ir ji nesutinka su tuo, kad neradusi telefono galėjo pulti muštis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji iš viso atsisakė patvirtinti arba paneigti savo prieštaringus parodymus apie tai, kad kažkoks vyriškis nukentėjusiųjų namuose norėjo ją išžaginti. Apeliantė nurodė, kad šių aplinkybių nekomentuos. Šiame teismo posėdyje perskaičius visus nuteistosios teisme duotus parodymus, nuteistoji dar kartą parodė, kad aplinkybių, kaip viskas vyko ir kas ką sužalojo, ji negali nurodyti ir šiandien, nes neprisimena, o kas vyko tuo metu, kai ji miegojo, taip pat negali pasakyti, nes nematė. Taip pat nuteistoji parodė, kad be priežasties ji nebūna agresyvi. Tačiau jeigu jai kas trenkia, tai ji atgal irgi trenkia, tokių atvejų būna. Kad V. T. girta būna agresyvi, kaip jau buvo nurodyta, teisme patvirtino ir jos sugyventinis liudytojas Ž. K..
Iš išdėstytų nuteistosios V. T. parodymų matosi, kad nors teisme ji visiškai neigė savo kaltę, ikiteisminio tyrimo metu ji net kelis kartus tvirtino, kad neprisimena, jog būtų ką mušusi, tačiau tokios galimybės, kad galėjo smurtauti prieš nukentėjusiąsias M. Ž. ir Z. S., ji neatmetė. Nuteistosios paaiškinimai teisme, kad ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo užrašyti neteisingai, kad nė vienos jos apklausos metu nedalyvavo advokatas, o ji nei skaitė savo apklausų protokolus, nei susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat yra nepagrįsti. Iš bylos matosi, kad tik vienos, 2007 m. rugsėjo 6 d. vykusios įtariamosios apklausos metu (t. 2, b. l. 10-12) nedalyvavo advokatas, tačiau tuo metu įtariamajai V. T. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, bet ji pati gynėjo atsisakė (t. 2, b. l. 7). Visų kitų įtariamosios apklausų metu advokatas dalyvavo ir tai patvirtina jo parašai po apklausų protokolais. Todėl teigti, kad nuteistosios parodymai buvo užrašyti neteisingai, pagrindo tikrai nėra. Taip pat iš bylos matosi, kad V. T. 2008 m. sausio 18 d. įteikus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą (t. 2, b. l. 84), nuteistoji susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nepageidavo, tačiau po 3 dienų ji pateikė prokurorui prašymą peržiūrėti filmuotą medžiagą, motyvuodama tuo, kad gal ji tuomet galėtų ką nors prisiminti. Prašyme (t. 2, b. l. 85) ji nurodė, kad Z. S. turėjo ją labai įskaudinti, įžeisti žodžiais, užgaulioti, viskas susidėjo į krūvą dėl visų daiktų dingimo. Tokiu būdu ji galėtų tapti agresyvi ir suduoti delnu. Šiame nuteistosios prašyme nurodytos aplinkybės faktiškai irgi patvirtina nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie kaltės pripažinimą iš dalies, t. y. kad dėl dingusių daiktų ji galėjo supykti ir pulti muštis. O tai, kad nuteistoji V. T., susipažinusi su filmuota medžiaga (t. 2, b. l. 87), jokių pastabų dėl jos nepareiškė, irgi rodo jos dalinį kaltės pripažinimą. Iš liudytojos J. S. telefono perkelta filmuota vaizdo medžiaga buvo peržiūrėta ir teisme (t. 3, b. l. 42), tačiau ir tada nei nuteistoji, nei jos gynėjas dėl šios medžiagos nepateikė jokių pastabų. Nuteistosios teisme iškeltos versijos, kad Z. S. galėjo būti sumušta kitų asmenų, nes nukentėjusioji galėjo neleisti imti jos daiktų, arba, kad abi nukentėjusiosios galėjo susimušti tarpusavyje, irgi yra nepagrįsta ir paneigta teisme išnagrinėtais įrodymais.
Apibendrinant visus nuteistosios V. T. duotus parodymus, įvertinant jų prieštaringumą ir nuteistosios keliamas versijas dėl nusikalstamų veikų padarymo, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo V. T. teisme duotais parodymais, nes jie neatitinka kitais teisme išnagrinėtais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių. Tuo tarpu nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad ji pagal savo būdą supykusi dėl dingusių daiktų galėjo pulti muštis, tačiau dėl girtumo to neprisimena, kaip tik atitinka kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Tai, kad V. T. sunkiai sužalojo Z. S. ir dėl to nukentėjusioji mirė, be liudytojų, o iš dalies ir jos pačios nuteistosios parodymų, patvirtina ir teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. EDM 127/09 (01), kurio išvadomis irgi grindžiamas nuosprendis.
Iš bylos matosi, kad siekiant nustatyti Z. S. mirties priežastį ir jos sužalojimo aplinkybes, buvo gauta viena teismo medicinos specialisto išvada ir atliktos dvi komisijinės teismo medicinos ekspertizės.
Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M290/07(09) buvo nurodyta, kad Z. S. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemą, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui. Šis sužalojimas, taip pat konstatuotos kraujosruvos dešiniame smilkininiame raumenyje bei galvos dešinės pusės minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimas ir kraujosruva nosyje, kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, dešiniame paakyje, dešiniame skruoste, kairės akies vokuose, smakro dešinėje pusėje ir kairiame dilbyje galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, kad ir 8 poveikiais. Mirtį sąlygojęs kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo atsirasti nuo poveikio į dešinę galvos pusę. Visi Z. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant lazda, tiek rankomis, tiek kojomis, taip pat galva atsitrenkiant į medinį slenkstį. Visi konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti aštuoniais poveikiais, išskirti, kokiu daiktu galėjo būti padaryti kiekvienas poveikis atskirai, nustatyti nėra galimybės. Konstatuota kraujosruva kairiame dilbyje galėjo būti padaryta nukentėjusiajai ginantis (t. 1, b. l. 37-38). Teismo paskirtos pirmosios komisijinės teismo medicinos ekspertizės, atliktos TMI Kauno skyriaus ekspertų, akto Nr. EKM 03/09(02) išvadose irgi buvo nurodyti tie patys Z. S. konstatuoti kūno sužalojimai, taip pat irgi buvo nurodyta, kad nukentėjusiosios mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, smegenų pabrinkimą ir suspaudimą. Išvadoje nurodyta, kad sužalojimai dešinėje galvos pusėje galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, kontaktuojant galvos dešiniajai pusei su kietu buku daiktu Z. S. nugriuvus. Sužalojimai kitose kūno vietose galėjo būti padaryti ne mažiau negu 3 trauminiais poveikiais, sprendžiant pagal sužalojimų pobūdį, jie buvo padaryti vienu metu. Tos pačios išvados kitame, 5-ame punkte, buvo nurodyta, kad sužalojimai dešinėje galvos pusėje galėjo būti padaryti Z. S. nugriuvus ir dešiniąja galvos puse atsimušus į kietą plokščią paviršių. Dėl šių sužalojimų galėjo įvykti kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlęs Z. S. mirtį (t. 3, b. l. 84-86). Teismui suabejojus šios ekspertizės išvadomis dėl jų neišsamumo ir prieštaringumo ir dėl to, kad jose nebuvo atsakyta į visus ekspertams užduotus klausimus, buvo paskirta dar viena, pakartotinė komisijinė teismo medicinos ekspertizė, kurią atliko TMI Vilniaus skyriaus ekspertų komisija. Šios ekspertizės akto Nr. EDM 127/09/01 išvadose nurodyta, kad Z. S. buvo nustatyta odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje su aplinkine poodine kraujosruva, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, apie kairią akį, dešinės pusės paakyje, skruoste, smakre, kraujosruva dešinio smilkinio minkštuose audiniuose, poodinė kraujosruva kairiajame dilbyje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti septyniais trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje buvo padaryta paveikus kaktos kairią pusę šlepetės kulno plokštuma. Masyvi kraujosruva galvos minkštuose audiniuose dešinio smilkinio srityje galėjo būti padaryta nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus galvos dešine puse į slenksčio plokštumą. Visi kiti sužalojimai yra paaiškinami smūgių sudavimu rankomis ar kojomis. Galvos sužalojimai (akto tiriamojoje dalyje pažymėti Nr. 2-6), kurie galėjo būti kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi, atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. Poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje (sužalojimas Nr. 1) ir poodinė kraujosruva kairiame dilbyje tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui. Z. S. mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo nulemti bet kuris vienas iš galvos sužalojimų (akto tiriamojoje byloje pažymėtų Nr. 2-6). Šie sužalojimai paaiškinami 5 trauminiais poveikiais. Tame tarpe labiausiai tikėtina, kad odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje su aplinkine su aplinkine poodine kraujosruva, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, apie kairią akį, dešinės pusės paakyje, skruoste, smakre (sužalojimai Nr. 2-5) buvo padaryti suduodant smūgius kumščiais, o kraujosruva dešinėje smilkininėje srityje (sužalojimas Nr. 6) buvo patirta nukentėjusiajai griuvus ir atsitrenkus į slenksčio plokštumą. Ekspertizės išvadose taip pat nurodyta, kad Z. S. konstatuoti sužalojimai, išskyrus dešinės smilkininės srities sumušimą, nėra būdingi griuvimui/griuvinėjimui ir atsitrenkimui į kietus bukus paviršius. Tikimybė, kad Z. S. galėjo susižaloti galvos dešinės pusės smilkininę sritį krisdama nuo lovos, mažai tikėtina (t. 3, b. l. 127-137).
Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad teismas rėmėsi specialistų išvadomis, kurios nekategoriškos, taip pat nurodo apie ekspertizės akto Nr. EDM 03/09 (02) išvadą, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu galėjo gautis vienu trauminiu poveikiu, be to, galėjo gautis nugriuvus ir atsitrenkus į kietą plokščią paviršių. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad byloje yra viena teismo medicinos specialisto išvada ir du komisijinių teismo medicinos ekspertizių aktai, jų išvados irgi jau buvo išdėstytos. Tarp šių išvadų yra prieštaravimų. Apeliantė savo skunde remiasi pirmosios teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EDM 03/09 (02) išvadomis, tačiau būtent šios išvados kaip tik ir kelia didžiausių abejonių, o prieštaravimų yra netgi tarp atskirų šios išvados punktų. Išvados 7-ame punkte, kuris minimas nuteistosios apeliaciniame skunde, iš tikrųjų nurodoma, kad sužalojimai Z. S. dešinėje galvos pusėje galėjo būti padaryti nugriuvus ir dešiniąja galvos puse atsimušus į kietą plokščią paviršių. Tačiau tos pačios išvados 2-ame punkte nurodoma, kad tie patys sužalojimai dešinėje galvos pusėje galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, kontaktuojant galvos dešiniajai pusei su kietu buku daiktu Z. S. nugriuvus. Tai reiškia, kad šiame išvados punkte nurodoma tik apie vieno trauminio poveikio galimybę, o faktiškai neatmetama ir galimybė didesnio trauminių poveikių skaičiaus. Šio ekspertizės akto išvadoje prieštaravimų yra ir daugiau, abejonių kelia išvadoje nurodomas ir bendras trauminių poveikių skaičius, nes jis aiškiai neatitinka kitais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių. Liudytojas G. M., kaip jau buvo nurodyta, parodė, kad matė, kaip V. T. Z. S. į galvą sudavė žymiai daugiau smūgių, mušė ją per galvą šlepetės kulnu. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad jame teismas išdėstė visas ir specialisto, ir abiejų ekspertizių išvadas, tačiau savo išvadas pirmiausia pagrindė ne apeliantės paminėtos pirmosios, o būtent antrosios, t. y. pakartotinės komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvadomis. Kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas. Pakartotinės ekspertizės išvados yra išsamios ir jose nėra jokių prieštaravimų, be to, šios išvados neprieštarauja ir dar ikiteisminio tyrimo metu pateiktai teismo medicinos specialisto išvadai. Be to, būtent šios pakartotinės ekspertizės išvados atitinka kitus teisme išnagrinėtus įrodymus, tarp jų ir liudytojo G. M. parodymus apie jo matytas Z. S. sumušimo aplinkybes. Pakartotinės ekspertizės išvados apeliantės versiją apie tai, kad Z. S. galėjo mirtinai susižaloti galvą tik pati nugriūdama ir atsitrenkdama galva į plokščią paviršių, visiškai paneigia. Pirmiausia, šios ekspertizės išvada iš esmės paneigia galimybę, kad susižaloti galvos dešinės pusės smilkininę sritį Z. S. galėjo krisdama nuo lovos. Nurodyta, kad kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuris buvo mirties priežastimi, galėjo nulemti bet kuris vienas iš penkių sužalojimų, kurie buvo padaryti ne vienu, o penkiais trauminiais poveikiais. Iš šių 5 sužalojimų net 4 buvo padaryti suduodant smūgius kumščiais, ir tik vienas (kraujosruva dešinėje smilkininėje srityje) buvo padarytas nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus į slenksčio plokštumą. Jau buvo paminėta, kad ši ekspertizės išvada patvirtino, jog tikėtina, kad viena iš kraujosruvų Z. S. kaktos kairėje pusėje buvo padaryta paveikus šią kaktos pusę šlepetės kulno plokštuma.
Būtent šios, pakartotinės ekspertizės akto išvados patvirtina liudytojų G. M. ir G. V. parodymus apie tai, kaip nuteistoji V. T. sudavė smūgius Z. S. į galvą kumščiais ir šlepetės kulnu. Ekspertizės išvada apie tai, kad negalima nustatyti, nuo kurio iš penkių išvadoje nurodytų sužalojimų įvyko Z. Z. mirtis, faktiškai reiškia, kad ji mirė nuo sužalojimų visumos. Tačiau net jei Z. S. mirtį sukėlė galvos sužalojimas, pasireiškęs kraujosruva dešinėje smilkininėje srityje, kuris galėjo gautis nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus į slenksčio plokštumą, tą sužalojimą Z. S. taip pat patyrė dėl nuteistosios veiksmų. Liudytojos J. S. parodymai apie tai, kaip nuteistoji nusivijo Z. S. į namus šaukdama, kad ją užmuš, o po to girdėjo garsus lyg kas daužytų galvą į sieną, patvirtina, kad tuo metu nuteistajai mušant Z. S., ši galėjo griūti ir atsitrenkti į plokščią slenksčio paviršių. Liudytojas G. M. parodė, kad matė, kaip nuteistoji mušė Z. S., gulinčią ant slenksčio.
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Z. S. būtų mušę dar kokie nors kiti asmenys, o kad visus jai nustatytus sužalojimus padarė būtent nuteistoji V. T., patvirtina tų pačių specialisto ir ekspertizių išvados apie tai, kad visi sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti tuo pačiu laiku. Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad visus Z. S. nustatytus kūno sužalojimus, suduodama jai smūgius, padarė nuteistoji V. T.. Tarp jos veikos ir šios veikos padarinių, t. y. nukentėjusiosios mirties, nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys.
Teisme išnagrinėtų ir jau aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad nukentėjusiajai M. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o Z. S. nužudė būtent nuteistoji V. T., be to, ji šias nusikalstamas veikas padarė nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytoje vietoje, nurodytu laiku, būdu ir kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis. Šioje nutartyje jau buvo aptarti bylos duomenys, patvirtinantys ir tai, kad V. T. girtaujant M. Ž. namuose šios nukentėjusiosios sūnus mažametis G. M. tikrai slapta paėmė nuteistosios mobilaus ryšio telefoną, kurį tą patį vakarą dar ir pardavė G. V.. Byloje nustatyta, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiųjų konfliktas kilo pirmiausia dėl šio telefono dingimo. Šios aplinkybės patvirtina ir teismo nustatytą V. T. nusikalstamų veikų padarymo motyvą, kuris irgi nurodytas nuosprendžio nustatomojoje dalyje.
Pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas teismas įvertino teisingai ir baudžiamuosius įstatymus pritaikė tinkamai. Vis dėlto iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas joje išdėstė prieštaringas išvadas dėl nuteistosios V. T. tyčios rūšies. Nuosprendyje teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinimais, nuosprendyje išdėstė netiesioginės tyčios sąvokos apibrėžimą, taip pat padarė išvadą apie tai, kad suduodama smūgius Z. S. V. T. suvokė, jog jos veiksmai gali sukelti nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą ar net mirtį. Dėl to teismas padarė išvadą, kad V. T. nužudymą padarė veikdama netiesiogine neapibrėžta tyčia. Toliau toje pačioje nuosprendžio dalyje teismas jau išdėstė ir neapibrėžtos tyčios sąvoką ir tai, kad esant šiai tyčios rūšiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius tos veikos padarinius. Nuosprendyje nurodyta, jog numatydama, kad gali nukentėjusiajai padaryti sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, tuo pat metu ji numatė ir nukentėjusiosios gyvybės atėmimo galimybę. Dar toliau teismas konstatavo, kad suduodama smūgius nukentėjusiajai į galvą V. T. suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali jai atimti gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tokiu būdu nusikalstama veika buvo padaryta veikiant netiesiogine ir neapibrėžta tyčia.
Iš šios nuosprendžio dalies matosi, kad spręsdamas klausimą dėl nuteistosios tyčios rūšies teismas netiesioginės ir neapibrėžtos tyčios rūšis nepagrįstai sutapatino. BK įvardijamos dvi tyčinės kaltės rūšys: tiesioginė ir netiesioginė, jų apibrėžimai pateikiami atitinkamai BK 15 str. 2 ir 3 dalyse. Tuo tarpu tiesioginė tyčia dar yra skirstoma į apibrėžtą ir neapibrėžtą, taigi neapibrėžta tyčia negali būti painiojama su netiesiogine, nes yra būtent tiesioginės tyčios atmaina. Apie tai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje paminėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46. Jame išaiškinta, kad nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai)numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tarp netiesioginės tyčios ir neapibrėžtos tyčios, kaip tiesioginės tyčios atmainos, yra vienas esminis skirtumas. Esant neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Tuo tarpu esant netiesioginei tyčiai asmuo padarinių nesiekia ir jis yra abejingas, atsiras tie padariniai ar neatsiras. Nuosprendyje padaręs išvadą, kad V. T. nužudymą padarė veikdama netiesiogine neapibrėžta tyčia, teismas faktiškai nustatė dvi skirtingas nuteistosios tyčios rūšis, todėl ši išvada yra prieštaringa. Kolegijos nuomone, dėl šio trūkumo keisti nuosprendį nėra pagrindo, o paminėtas teismo išvadų prieštaravimas šalintinas aptariant jį šioje nutartyje. Dėl nuosprendžio dalies, kuria išspręstas nuteistosios kaltės formos ir rūšies klausimas, apeliaciniai skundai nebuvo paduoti, tuo tarpu išnagrinėti įrodymai ir pačiame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neabejotinai patvirtina, kad nuteistoji V. T. abi nusikalstamas veikas padarė tyčia. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nors teismas ir nurodė, kad nuteistoji nužudymą padarė netiesiogine neapibrėžta tyčia, tokia teismo išvada iš tikrųjų neatitinka toje pačioje nuosprendžio dalyje dėstomų motyvų. Apie tyčios rūšį nuosprendyje dėstoma plačiai ir painiai, tačiau nors ir nurodęs, kad V. T. tyčia buvo netiesioginė ir neapibrėžta, pats teismas taip pat išdėstė aiškią išvadą, kad suduodama Z. S. smūgius į galvą, V. T. suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali jai atimti gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Iš to aišku, kad pats teismas padarė išvadą apie tai, kad nukentėjusioji buvo nužudyta veikiant būtent netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Pašalinant bet kokius nurodytos nuosprendžio dalies prieštaravimus, teisėjų kolegija dar kartą konstatuoja, kad nužudymas buvo padarytas būtent šios rūšies, t. y. netiesiogine tyčia.Taip pat pažymėtina, kad nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose esant ir neapibrėžtai, ir netiesioginei tyčiai, kaltininko veika yra kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Dėl nuteistosios padarytų sužalojimų nukentėjusioji Z. S. mirė, todėl V. T. nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d. Nuosprendyje ir šioje nutartyje aptartais įrodymais taip pat nustatyta, kad tyčia suduodama smūgius kitai nukentėjusiajai M. Ž., V. T. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors šios nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių nuosprendyje teismas neaptarė išsamiau, išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad sužalojimus M. Ž. nuteistoji padarė veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl ši veika irgi kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. BK 140 str. 3 d. nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Iš bylos matosi (t. 1, b. l. 3), kad prokuroro reikalavimas tęsti pradėtą ikiteisminį tyrimą ir dėl nukentėjusiajai M. Ž. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra, todėl teismas V. T. pagrįstai pripažino kalta ir jos nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d.
Skirdamas bausmes teismas BK 41, 54, 61 straipsnių ir kitų BK normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstyti bausmių V. T. paskyrimo motyvai. Teismas nenustatė jokių nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu pagrįstai nustatė jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas V. T. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pati nuteistoji pripažino, kad dėl girtumo ji neprisimena esminių bylos aplinkybių, t. y. ar sumušė nukentėjusiąsias. Todėl akivaizdu, kad V. T. neteisėti veiksmai buvo įtakoti būtent jos girtumo. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Buvo atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į tai, kad ji padarė vieną nesunkų, tačiau ir vieną labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, ir ši jos nusikalstama veika sukėlė neatstatomas pasekmes. Nužudžiusi žmogų nuteistoji padarė ypatingą žalą nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. Taip pat buvo atsižvelgta ir į nusikalstamų veikų padarymo stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus. Buvo įvertinta ir nuteistosios asmenybė. Iš bylos matosi, kad V. T. charakterizuojama neigiamai, jos šeima įtraukta į rizikos grupę, dėl nuolatinio girtavimo jos sūnus patalpintas į Kybartų globos namus, už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose bei vaiko globėjo pareigų nevykdymą nuteistoji bausta administracine tvarka. Praeityje yra teista, nors jos teistumas ir išnykęs, tačiau tai ją taip pat neigiamai charakterizuoja. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas pagrįstai pagal BK 140 str. 1 d. nuteistajai paskyrė būtent laisvės atėmimo bausmę, o paskirtoji 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti šio įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, negali būti laikoma per griežta. Tuo tarpu pagal BK 129 str. 1 d. nuteistajai paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už šio baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį. Vadovaujantis BK 63 str., bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu. Įvertinus visumą jau aptartų aplinkybių ir tai, kad nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių, o nustatyta tik viena sunkinanti aplinkybė, ir už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajai paskirtos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios V. T. apeliacinį skundą atmesti.