Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „T.“ ieškinį atsakovei B. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2016-12-02 su Panevėžio apskrities Vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad 2018-05-27 policijos pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) . Panevėžio apylinkės teismo 2018-08-22 nutarimu Nr. A15.-777-389/2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas atsakovei priklausantis automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė 2018-10-19 siuntė atsakovei pranešimą ragindama sumokėti susidariusią skolą.

Ginčo dėl faktinių aplinkybių dėl automobilio nuvežimo, automobilio priklausomybės atsakovei ir saugojimo termino nėra, nes atsakovė su šiomis aplinkybėmis sutinka. Nagrinėjamojoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl skolos už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas dydžio bei dėl taikyto pasaugos įkainio dydžio pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį kyla (gali kilti) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam trečiajam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir Sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-690/2019). Tad, darytina išvada, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės UAB „T.“ ir Panevėžio apskrities VPK Sutartis yra sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, tačiau į šią Sutartį įstojus trečiam asmeniui (atsakovei), kuriam tenka pagal Sutartį nustatyta prievolė, teisinis santykis tarp pasaugos davėjo ir trečiojo asmens įgyja vartojimo sutarties elementų. CK 6.228-4 straipsnio 9 dalis nurodo, jog bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijais vertinti ex officio.

Sutarties 1 priedo „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo įkainiai“ 2 punkte numatyta, kad išlaidos už transporto priemonės saugojimą, kai už šias paslaugas turi susimokėti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sudaro 4,84 Eur už vieną parą ir 0,28 Eur už vieną parą, kai už saugojimą, kai teismo sprendimu transporto priemonė yra konfiskuojama, moka paslaugų gavėjas Panevėžio apskrities VPK. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad Panevėžio automobilių turguje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) paros automobilio saugojimo kaina nurodyta – 1,45 Eur, www.panbustas.lt internetinėje svetainėje nurodytos rinkliavos tarifai už automobilių stovėjimo laiką mokamose vietose automobiliams statyti Panevėžio mieste vienam mėnesiui nurodyta kaina 23 Eur/mėn. Kitų kainų Panevėžio mieste internetiniuose skelbimuose, kuriuose būtų nurodytos įmonių ar kitų asmenų transporto priemonių saugojimo paslaugos nenustatyta. Nors Panevėžio mieste nėra didelės pasiūlos teikiant transporto priemonių saugojimo paslaugas, tačiau teismas Panevėžio automobilių turguje teikiamą paslaugos įkainį vienai parai laiko vieną iš konkurencingų kainų galinčių atitikti tuo metu galiojančias transporto priemonių saugojimo kainas bei kuri galėtų būti konkurencinga kitoms tokioms ar panašioms paslaugoms. Nors atsakovė pateikė automobilių stovėjimo kainas Panevėžio mieste, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ši paslauga nėra susijusi su automobilio saugojimu, todėl teismas šiais atsakovės nurodytais įkainiais nesiremia. Atkreiptinas dėmesys ir į Sutartyje nurodytus saugojimo įkainius atskiriems subjektams, kurie skiriasi apie 17 kartų, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo mokėti už paslaugą 17 kartų didesnį įkainį už parą, negu sutarties šalis (Paslaugų gavėjas). Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, darytina išvada, jog ieškovės taikomas 4,84 Eur už vieną parą įkainis yra akivaizdžiai per didelis, neproporcingas ir ekonomiškai nepagrįstas. Pažymėtina, jog pasaugos kaina negali būti paslaugos teikimo sąnaudomis bei rinkos kaina nepateisinamo dydžio, nes tai reikštų dar vienos sankcijos asmeniui už tuos pačius veiksmus, dėl kurių taikomas priverstinis nuvežimas ir saugojimas, taikymą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau minėtą kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019), manytina, kad atsižvelgiant nors ir negausią saugojimo paslaugų pasiūlą Panevėžio mieste bei atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, bei Sutartyje numatytus saugojimo įkainius skirtingiems subjektams, teismas laiko protinga, sąžininga ir teisinga bei ekonomiškai pagrįsta 1 paros saugojimo kaina, kuri nagrinėjamu atveju būtų 2 Eur. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad toks atlyginimo už suteiktas paslaugos dydis atitiktų ginčo automobilio saugojimo metu buvusią tokių paslaugų rinkos situaciją.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma 522,72 Eur už transporto priemonės saugojimą, paskaičiuota už 108 saugojimo dienas, pripažintina akivaizdžiai per didele ir yra mažinama, taip pat vertindamas tai, kad sudarydama Sutartį ieškovė bei Panevėžio apskrities VPK neįsitikino atsakovei taikytinų kainų atitikimu rinkos kainai, teismas sprendžia, jog Sutartyje nustatyta kaina negali būti laikoma naudingomis ir būtinomis išlaidomis, kurios gali būti priteisiamos, todėl ieškovės prašoma priteisti suma mažintina, priteisiant iš atsakovės skolą už transporto priemonės saugojimą ir transporto priemonės priverstinį nuvežimą ieškovės aikštelėje nuo transporto priemonės nuvežimo dienos – 2018-05-27 iki 2018-09-11, t. y. už 108 dienas, skaičiuojant po 2 Eur už dieną (216 Eur) bei pridedant 84,70 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą, viso 300,70 Eur.

CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. 49,50 proc. (ieškinio suma 607,42 Eur, patenkinta ieškinio dalis 300,70 Eur), todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistina 7,43 Eur (15 x 49,50 proc.) žyminio mokesčio.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei 2019-04-24 sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2019 08-19 pažymą Nr. NTP-7-4577 sudaro 249,60 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 49,50 proc. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 126,05 Eur (249,60 x 50,50 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis ir 99 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje buvo patirta viso 7,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi valstybės naudai iš ieškovės priteistina 3,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra proporcingos atmestų reikalavimų daliai. Iš atsakovės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes atsakovė 2019-04-24 sprendimu 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,70 Eur (trijų šimtų eurų 70 euro ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7,43 Eur (septynių eurų 43 euro ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB “T.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) .

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , 126,05 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 05 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 3,82 Eur (trijų eurų 82 ct) pašto išlaidas į valstybei (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.