- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-05
- Bylos Nr.
- AS-492-577-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01073-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alfa property“
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alfa property“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alfa property“ skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas UAB „Alfa property“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą (b. l. 1–4), kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Panevėžio AVPK) 2011 m. kovo 7 d. rašte Nr. 50-9-S-915 ir Lietuvos kelių policijos tarnybos 2011 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 39-S-11 išdėstytus sprendimus, kuriais buvo atsisakyta pritarti (suderinti) kelio ženklų išdėstymo schemai dėl kelio ženklo Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ su nurodytu laiku – nuo 22.00 val. iki 7 val. – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Molainių g. 11, Panevėžyje, ir įpareigoti Lietuvos kelių policijos tarnybą leisti techninių reguliavimo priemonių įrengimą pagal UAB „Alfa property“ parengtą „Papildomų ženklų Nr. 540, 543 įrengimo automobilių stovėjimo aikštelėje planą M1:500“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (b. l. 32). Dėl šios nutarties pareiškėjas padavė atskirąjį skundą (b. l. 34). Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą ir su juo sutikdamas 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi 2011 m. gegužės 13 d. nutartį panaikino ir priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2011 m. balandžio 8 d. rašto Nr. 39-S-11 panaikinimo ir Lietuvos kelių policijos tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus bei atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Panevėžio AVPK 2011 m. kovo 7 d. raštą Nr. 50-9-S-915 kaip nenagrinėtiną teismų.
Teismas konstatavo, kad iš Panevėžio AVPK 2011 m. kovo 7 d. rašto Nr. 50-9-S-915 turinio matyti, kad jis yra informacinio pobūdžio, jame nėra jokio šios institucijos, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimo, raštas pats savaime nesukuria pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, todėl negali būti laikomas administraciniu aktu ar veiksmu, skundžiamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka.
II.
Pareiškėjas UAB „Alfa property“ padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti dalį pareiškėjo skundo ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui šios dalies skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad ginčijamas Panevėžio AVPK 2011 m. kovo 7 d. raštas Nr. 50-9-S-915 yra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas, kuris pažeidžia pareiškėjo teises, nes juo buvo atsisakyta suderinti pareiškėjo parengtą techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo planą – t. y. atsisakoma patenkinti pareiškėjo prašymą. Pažymi, kad tai, jog šis ginčijamas raštas yra nemotyvuotas, jame nenustatyta apskundimo tvarka, neatima iš pareiškėjo teisės jo apskųsti. Nurodo, kad tai, jog ginčijamas raštas yra administracinis sprendimas patvirtina ir teisės aktai, reglamentuojantys techninių eismo priemonių įrengimą. Paaiškina, kad į Panevėžio AVPK su prašymu kreipėsi vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 patvirtinto Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo reikalavimais. Gavęs neigiamą atsakymą, jį, vadovaujantis nurodytu aprašu, apskundė aukštesniajai instancijai – Lietuvos kelių policijos tarnybai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo Panevėžio AVPK 2011 m. kovo 7 d. rašto Nr. 50-9-S-915 nelaikyti administraciniu aktu ar veiksmu, nes jis yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisių bei pareigų.
Tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomi interesai iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Todėl pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejami su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi. Įvertinusi pareiškėjo skundo pobūdį, teisėjų kolegija tokios išvados nagrinėjamoje byloje daryti neturi teisinio pagrindo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 11 d. kreipėsi į Panevėžio AVPK su prašymu nustatyta tvarka suderinti kelio ženklų išdėstymo schemą (b. l. 16). Išnagrinėjęs šį prašymą Panevėžio AVPK 2011 m. kovo 7 d. raštu Nr. 50-9-S-915 atsakė į pareiškėjo skundą (b. l. 8). 2011 m. kovo 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininką, prašydamas išspręsti ginčą dėl kelio ženklų schemos suderinimo (b. l. 17–18). Išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą Lietuvos kelių policijos tarnyba 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 39-S-1101 nutarė pareiškėjo prašymo netenkinti (b. l. 6).
Panevėžio AVPK 2011 m. kovo 7 d. rašte Nr. 50-9-S-915 nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir informavo, jog panaši sudėtinga situacija dėl automobilių statymo yra susidariusi ir kitų prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse. Pažymėjo, kad Panevėžio mieste esančios aikštelės neatitinka dabartinių poreikių, kadangi nuolat daugėja transporto priemonių. Pasiūlė įrengti stulpelius, rakinamus užtvarus ar kitas technines eismo reguliavimo priemones, kurios apribotų patekimą į automobilių stovėjimo aikštelę prekybos centro nedarbo laiku. Paaiškino, kad Panevėžio AVPK eismą organizuoja stengdamasis riboti transporto priemonių stovėjimą pagrindinėse gatvėse, siekiant išvengti transporto priemonių spūsčių arba jeigu kyla grėsmė eismo saugumui. Pastebėtina, kad šiame akte nėra nurodytas aiškus viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl pareiškėjo prašymo – nėra konkrečiai nurodyta, ar pareiškėjo prašymas yra tenkinamas ar ne. Tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pagrindu tokio akto nepripažinti individualiu. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokiu atveju turi būti analizuojamas ginčijamo akto turinys. Iš nurodyto akto turinio matyti, kad jis priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2011 m. vasario 11 d. prašymą. Iš 2011 m. vasario 11 d. pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad juo pareiškėjas Panevėžio AVPK reiškia konkretų prašymą – suderinti nustatyta tvarka kelio ženklų išdėstymo schemą. Tuo tarpu iš Panevėžio AVPK 2011 m. kovo 7 d. rašto Nr. 50-9-S-915 akivaizdu, kad toks prašymas nėra tenkinamas, pareiškėjui siūloma atitinkama alternatyva. Be to, šio rašto priede, kelio ženklų schemoje, yra Panevėžio AVPK pareigūno padaryta žyma, kad nepritaria kelio ženklo Nr. 540 ir 543 įrengimui (b. l. 9). Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio AVPK 2011 m. kovo 7 d. raštas Nr. 50-9-S-915 atitinka individualaus administracinio akto sąvoką, todėl ginčo dėl tokio akto nagrinėjimas, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra priskirtas administracinio teismo kompetencijai.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas dėl Panevėžio AVPK rašto nenagrinėtinas teismuose, nepagrįstai skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Įvertinus tai, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo UAB „Alfa property“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011 m. kovo 7 d. rašto Nr. 50-9-S-915 panaikinimo ir perduoti šio reikalavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.