Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Neris“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į parengiamąjį teismo posėdį nei ieškovės, nei atsakovės atstovai neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė apdraudė N. K. turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017-06-30 apdraustas butas buvo užlietas dėl lietaus vandens pratekėjimo nuo namo stogo konstrukcijų. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra administruojamas atsakovės.

Remiantis CK 6.1015 str. 1 d. nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

Pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.

Atsakovė neigia, jog žala kilo dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo), jos kaip namą administruojančios įmonės netinkamai teiktų administravimo paslaugų prižiūrint namo konstrukcijas ir inžinerinius tinklus.

Atsakovė teigia, jog ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, atsakovė teigia jog šiuo atveju netaikytina CK 6.266 str. 1 d. nuostatos, numatančios griežtąją atsakomybę be kaltės, tačiau taikytinos bendrosios civilinę atsakomybę reguliuojančios CK 6.246-6.248 str. nuostatos. Pažymėtina jog atsakingu skolininku pagal CK 6.266 str. gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal šį straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis c. b. Nr.3K-3-123/2009).

Atsakovė teigia, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie jos neteisėtus veiksmus (neveikimą). Vadovaujantis 2001 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ 4.3. p. pastato administratorius privalo, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą. Remiantis aukščiau paminėtomis nuostatomis bei teismų formuojama praktika, pastebint, jog būtent namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos, konstatuotina, jog atsakovė, įgyvendindama namo savininkų teises ir pareigas, susijusias su nuosavybės teisių įgyvendinimu, turėjo organizuoti pastato priežiūros bei remonto darbus. Pažymėtina, kad atsakovė neatliko arba netinkamai atliko savo kaip namo administruojančios įmonės pareigas prižiūrėti namo konstrukcijų, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, t.y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Būtent namą administruojanti įmonė privalėjo savalaikiai nustatyti namo konstrukcijų būklę bei apie būtinybę remontuoti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus ir įvykus avarijai būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog savo pareigas atliko tinkamai, tačiau priešingai tokią pareigą neigė.

Atsakovė neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, ir šis neveikimas yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, t. y. atsakovė pažeidė pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji būtų pateikusi raštiškus prašymus pastato bendrasavininkams patenkti į jiems priklausiančias patalpas, jei patekimas į jų patalpas būtinas įvertinti pastato būklei ir įšvengti avarijos, užpylimo vandeniu.

Atsakovė atsiliepimę į ieškinį taip pat nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. Teigia, kad atsakovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Vertino žalos dydį neatsižvelgiant į buto nusidėvėjimą, įtraukė nėbūtinas išlaidas kaip papildomų medžiagų vertė 3 %; statybvietės išlaidos 9 %; ir netiesioginės išlaidos pridėtinės vertės mokestis 21%. Neįmanoma įsitikinti, jog ieškovės užsakymu, vienašališkai, nedalyvaujant atsakovei, surašytas aktas yra tinkamas rašytinis įrodymas realiai patirtai žalai nustatyti, negali būti laikomas neginčijamai patvirtinančiu žalos dydį. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Turto žalos įvertinimo akte nurodyta, jog aktas parengtas pagal UAB „SISTELA“ sąmatų sudarymo programos įkainius. Teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjui atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus patalpas. Nesant tokių duomenų, teismas vertina, jog yra pagrindas remtis ieškovės pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei 705,18 Eur dydžio žalą.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 16 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei ADB „ADB Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės UAB „Mano būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, 705,18 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 705,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.