- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-18
- Bylos Nr.
- I-4733-821/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05418-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- Š. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. Š. (Š. Š.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau - Lukiškių TI-K), priteisti 29 108 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodo (b. l. 1-8), kad laikotarpiu nuo 2011-05-23 iki 2012-06-10 buvo laikomas Lukiškių TI-K. Laikymo sąlygos buvo nežmoniškos, antisanitarinės, žeminančios, kankinančios. Paaiškina, kad anksčiau kreiptis į teismą negalėjo, nes neturėjo pakankamai žinių ir informacijos apie savo teisių pažeidimus dėl prastų kalinimo sąlygų. Tai, kad gali kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo sužinojo tik būdamas Pravieniškių pataisos namuose, tokią informaciją skaitė spaudoje, apie ją papasakojo kiti kaliniai. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas prašo netaikyti trijų metų senaties termino, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Gyvenamųjų kamerų plotas mažas, dalį jo užima baldai, todėl trūko vietos judėti. Kameros neremontuotos, netvarkingos. Sanitarinių mazgų įrengimas netinkamas, naudodamasis tualetu buvo stebimas kitų asmenų, pareigūnų. Kamerose nuolat drėgna, nepakankamas apšvietimas, nėra ventiliacijos. Žiemos metu prastas šildymas. Kameroje nėra karšto vandens, todėl buvo priverstas asmeninius darbužius skalbti šaltame vandenyje. Išduodama patalynė nekokybiška, nešvari. Dušo patalpose nesilaikoma higienos reikalavimų. Trūko išduodamų higienos priemonių. Pasivaikščiojimo kiemeliai apgailėtini, trūksta veiklos laisvalaikio praleidimui, nėra įrengtų vietų rūkyti. Nuobaudos skiriamos neatsižvelgiant į tai, ar nusižengimas padarytas ar ne.
Nurodo, kad 2012-01-05 Lukiškių TI-K patalpose buvo kilęs gaisras. Nuo į kamerą besiskverbiančių dūmų pareiškėjas buvo praradęs sąmonę, jį gelbėtojai žiemą išnešė į lauką tik su apatiniais drabužiais, kiemelyje teko praleisti tris valandas, todėl sušalo. Po gaisro kameros, jose esantys baldai, daiktai buvo aprūkę juodais dūmais, tačiau administracija į kitas kameras neperkėlė, priemonių kamerai valyti neskyrė. Gesinant gaisro židinį buvo sugadintas pareiškėjo televizorius, administracija šios problemos nesprendė, praradimų nekompensavo. Dėl kilusio gaisro skaudėjo galvą, kosėjo, tinkama medicininė pagalba nebuvo suteikta, pasekmes jautė dar tris savaites, atsirado fobija uždaroms patalpoms.
Dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K patyrė nepatogumų, garbės ir orumo pažeminimą, dvasines ir fizines kančias, kitas neigiamas pasekmes. Patirtą neturinę žalą pareiškėjas įvertino 29 108 EUR.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K, atsiliepimu (b. l. 13-26) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trijų metų ieškinio senatį.
Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2011-05-23 iki 2012-06-15. Atsiliepime taip pat nurodė kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Atsiliepimas
Atsakovės atsakovas atsiliepime taip pat pateikė paaiškinimus apie kamerų patalpų įrengimą, remontą, švaros palaikymą, sanitarinio mazgo įrengimą, ventiliaciją, vėdinimą, higienos priemonių išdavimą, aprūpinimą patalyne, higienos priemonėmis, nurodė pasivaikščiojimo kiemelių plotus.
Paaiškina, kad gaisro kilimo dieną pareiškėjas buvo laikomas I –jo korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. 192. Nuteistieji ir suimtieji buvo instruktuoti kaip reikia elgtis ekstremalioje situacijoje. Instruktavus pareigūnus pradėta asmenų evakuacija iš gyvenamųjų kamerų į kiemelius. Evakuoti asmenys buvo skirstomi į tuos, kuriems reikalinga būtinoji medicinos pagalba ir tuos, kurių sveikatai žala nepadaryta, atitinkamai asmenis nukreipiant į kiemelį arba Laisvės atėmimo vietos ligoninę. Kiemeliuose likusiems asmenims buvo dalinamas geriamasis vanduo, pledai, kiti šilumą teikiantys apsiaustai. Evakuacija pradėta dar iki atvykstant priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams. Prieš grąžinant asmenis į jų gyvenamąsias kameras buvo kreiptasi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą dėl gyvenamosios aplinkos įvertinimo. Į kameras grąžinti asmenys buvo pakartotinai apžiūrėti medicinos darbuotojų. Atsakovės atstovas mano, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė tinkamai, ėmėsi aktyvių veiksmų gaiso židiniui lokalizuoti ir gesinti, asmenims evakuoti. Tai konstatuota ir kitose administracinėse bylose.
Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.
Šalys į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 84, 97). Pareiškėjas bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 98). Į teismo posėdį šalims neatvykus, 2016-02-29 nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b l. 100).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta (b. l. 14-15), kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2011-05-23 iki 2012-06-15. Pareiškėjas teigia, kad buvimo Lukiškių TI-K metu jis buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, kankinančiomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, atsižvelgdamas į tai, kad skundas teisme gautas tik 2015 m. lapkričio mėnesį, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui paštu išsiuntė tik 2015-11-12 (b. l. 9), taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-05-23 iki 2012-06-10 pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.
Uždelstą kreipimąsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia teisės aktų nežinojimu, informacijos, teisinių žinių stoka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad dėl pažeistų teisių nuolat jautė dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, diskomfortą, nepatogumus, pažeminimą, dvasines ir fizines kančias, todėl turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jaučiami nepriklausomai nuo kalinimą (suėmimo vykdymą) reglamentuojančių teisės aktų turinio, todėl įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka, nepateisina delsimo kreiptis į teismą. Į bylą pateiktos sveikatos istorijos duomenimis, pareiškėjas sveikas, sveikatos sutrikimai, dėl kurių pareiškėjas negalėtų suvokti galimų jo teisių pažeidimų ir dėl jų gynimo kreiptis į teismą per įstatyme numatytą terminą, nenustatyti (b. l. 69-81).
Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenurodė, jų nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2011-05-23 iki 2012-06-10 galimai padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo Š. Š. (Š. Š.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.