Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-22 · Civilinė byla Nr. 2A-692-324/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
2A-692-324/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
V. K., E. K.
Civilinė byla Nr. 2A-692-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00909-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.9.12; 3.3.1.18.5; 3.4.5.16.1
Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir E. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir E. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai prašė nutraukti santuoką, įregistruotą Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 75, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukus santuoką pareiškėjai palikti santuokinę pavardę, pareiškėjui– jo pavardę, patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Nurodė, kad pareiškėjų šeima iširo dėl nesutarimų, skirtingai vertinamų šeimos ir gyvenimo vertybių, sutuoktinių teisių ir pareigų. Pareiškėjai šeimyninio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda jau apie metus laiko bei neturi noro taikytis ir vėl pradėti gyventi kartu šeimoje. Pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė vaikų gyvenamosios ir vaikų išlaikymo klausimus, tėvo bendravimo su vaikais tvarką, abu yra veiksnūs ir sveiki, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Dalintino registruoto nekilnojamojo ar kilojamojo turto neturi, turi turtinių prievolių kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. (teismo sprendime padarytas aiškus rašymo apsirikimas, neteisingai nurodyta sprendimo priėmimo data 2020 m. sausio 13 d.) sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Nutraukė V. K. ir E. K. (iki santuokos R.) santuoką, sudarytą Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 75, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjai paliko santuokinę pavardę – K., pareiškėjui jo turimą pavardę – K.; patvirtino pareiškėjų 2020 m. spalio 29 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

4. Teismas sprendė, kad yra visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, jie yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai ilgiau nei metus gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, todėl ji nutrauktina. Pareiškėjų sudaryta rašytinė sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl teismas ją patvirtino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu palikti nenagrinėtą. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad tiek santuokos nutraukimo proceso metu, tiek dabar pareiškėjai gyvena kartu ir vėl veda bendrą ūkį. Alytaus apylinkės teismui priėmus sprendimą dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo jie suprato, kad nori išsaugoti šeimos santykius ir šiuo metu jų valia dėl santuokos nutraukimo yra pasikeitusi. Pareiškėjai augina savo nepilnamečius vaikus, jų noras ir tikslas yra toliau tęsti santuokinį gyvenimą, rūpintis vienas kitu bei vykdyti santuokines pareigas. Prašymas dėl santuokos nutraukimo buvo pateiktas skubotai, tinkamai neįvertinus galimų pasekmių bei neišbandžius visų įmanomų galimybių šeimos išsaugojimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai Alytaus apylinkės teismui 2020 m. gruodžio 29 d. pateikė prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, pateikė teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo priežastimi nurodė aplinkybes, jog gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas požiūris į šeimos vertybes, santuokines pareigas, laikui bėgant išryškėjo skirtingi charakteriai bei skirtingi ateities planai. Nors pareiškėjai gyvena tuo pačiu adresu, tačiau jau kurį laiką jų nesieja jokie santuokiniai ryšiai, bendro ūkio neveda. Tolimesnio gyvenimo kartu nemato, nutraukti santuoką apsisprendė abu ir pagrindo tikėtis, kad susitaikys bei pradės gyventi kartu kaip šeima, nėra. Prašoma nenustatyti termino susitaikymui, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, sprendė, kad yra visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, jie yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai ilgiau nei metus gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl skundžiamu sprendimu pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką patenkino, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai 2021 m. vasario 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl priimto teismo sprendimo panaikinimo ir pareiškėjų taikos sutarties patvirtinimo. Teismas nurodė, kad CPK nenumato galimybės po šios kategorijos bylos išnagrinėjimo iš esmės atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą vėl toliau nagrinėti kitu pagrindu, šiuo atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo, kadangi apylinkės teismui nėra suteikta teisė pačiam panaikinti priimtą teismo sprendimą ir patvirtinti pateiktą taikos sutartį.

10. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo, jie suprato, jog nori išsaugoti šeimos santykius ir šiuo metu jų valia dėl santuokos nutraukimo yra pasikeitusi. Prašymas dėl santuokos nutraukimo buvo pateiktas skubotai, tinkamai neįvertinus galimų pasekmių bei neišbandžius visų įmanomų galimybių šeimos išsaugojimui. Apeliacinis skundas nėra grindžiamas jokiais teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo motyvais.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 3.1 straipsnis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises ir kt. CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 straipsnio 2 dalis). Būtent tokias aplinkybes, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena daugiau nei metai laiko, nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, savo bendrame prašyme teismui buvo nurodę abu pareiškėjai. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti pareiškėjų santuoką bei patvirtinti jų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

12. Pagal CK 3.5 straipsnio nuostatas, asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomai jomis naudojasi. Todėl, iš esmės pasikeitus sutuoktinių valiai dėl santuokos nutraukimo iki teismo sprendimo, kuriuo santuoka buvo nutraukta, įsiteisėjimo, jiems turi būti užtikrinta galimybė realizuoti savo teisę susitaikyti. Tokią sutuoktinių teisę numato CK 3.54 straipsnis, nustatantis, kad vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti net iki šešių mėnesių trukmės terminą sutuoktiniams susitaikyti, ir tai patvirtina, kad įstatymo leidėjas santuokos išsaugojimą laiko prioritetine vertybe. Apeliantams raštu patvirtinus, kad jie susitaikė ir nebenori nutraukti santuokos, apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, o pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliekamas nenagrinėtas (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, CK 3.54 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti. Pareiškėjų V. K. ir E. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo palikti nenagrinėtą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė