Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-09-17 · Civilinė byla Nr. e2-2334-471/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
e2-2334-471/2020
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00131-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidmantas Rudaitis
Ieškovas
S. I.
Atsakovas
J. Z.
Civilinė byla Nr. e2-2334-471/2020Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00131-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos : 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,sekretoriaujant Raimondai Stulpinaitei,dalyvaujant ieškovui S. I.,ieškovo atstovui advokatui R. R.,atsakovei J. Z.,atsakovės atstovei advokatei V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. I. ieškinį atsakovei J. Z. dėl žalos ( nuostolių ) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. I. kreipėsi į teismą su 2020-01-23 ieškiniu ( 1-5 l. ), prašydamas priteisti iš atsakovės J. Z. 13640 EUR žalos ( nuostolių ) atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas.

Teismo posėdyje ieškovas S. I. paaiškino, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Namas buvo dviejų butų ( jie skirtingose namo pusėse, abu su palėpės dalimis ), medinis, apmūrytas plytomis. Gyveno vienas, nes jo buvusi sutuoktinė, su kuria išsituokė po gaisro, 2010 metais išsikraustė gyventi atskirai. Antrame bute gyveno atsakovė J. Z. su dukra. Įvykio dienos vakare gulėdamas lovoje išgirdo triukšmą ( sprogimą ) tarsi būtų sprogęs dujų balionas. Atsikėlęs išbėgo į lauką ir pamatė, kad atsakovės bute kilęs gaisras, patalpos degė atvira ugnimi, ji labai greitai plito. Dar norėjo grįžti į savo butą pasiimti dokumentų ir kitų svarbiausių daiktų, bet kažkas jo nebeįleido. Po kurio laiko atvažiavo gaisrininkai, bet užgesinti gaisro nespėjo – visas namas sudegė iki pamatų. Taip pat sudegė visas jo bute buvęs turtas – jo dokumentai ( pasas, vairuotojo pažymėjimas ), visi daiktai, remontui skirtos medžiagos, apie 2000 EUR grynųjų pinigų ir kt., jis „liko, kaip buvo apsirengęs“ ( cituojama ).

Visi gaisro metu sudegę jo daiktai yra nurodyti ieškinyje. Kadangi 2010 m. išsikraustydama sutuoktinė pasiėmė beveik visus vertingus daiktus, o jis tuo ( t. y. gaisro ) metu rengėsi tuoktis su dabartine žmona, per keleto metų laikotarpį iki gaisro buvo susipirkęs naujus ieškinyje nurodytus daiktus. Taip pat bute darė ieškinyje nurodytus remontus ( dalį jų jau buvo atlikęs, dalį dar tik ruošėsi ), todėl laikė supirktas medžiagas ir įrankius, kurie visi taip pat sudegė. Tuo metu rengėsi skyrybų su žmona procesui, todėl turėjo susirinkęs visų daiktų ir medžiagų įsigijimo dokumentus ( kvitus ), tačiau jie visi taip pat sudegė. Todėl teismui negali pateikti jokių įrodymų dėl ieškinyje nurodytų daiktų buvimo bute ir jų vertės.

Po gaisro laikinai apsigyveno tame pačiame kaime, (duomenys neskelbtini), kaimynui priklausančiame name. Vėliau susituokė su dabartine žmona ir apsigyveno pas ją. Nustatyta, kad gaisras kilo dėl atsakovės kaltės jos bute. Tačiau atsakovė jam iki šiol nėra siūliusi atlyginti žalą. Bylos nagrinėjimo metu jis sutiko ieškinį mažinti iki 8000 EUR, bet taip užbaigti bylą taikiai nesutiko atsakovė. Sudegusių 2000 EUR grynųjų pinigų į ieškinį „tiesiog neįtraukė ir viskas“ ( cituojama ). Patikslina, kad pinigus įtraukti pamiršo. Visam nurodytam turtui įsigyti lėšų turėjo, nes oficialiai nedirbo, tačiau gaudavo pajamų - dirbo kaimynams įvairius darbus su nuosavais traktoriais, turi apie 10 ha. miško ir pan. Prie namo prijungtoje lauko virtuvėje, kuri nesudegė, jokių jo daiktų ir medžiagų nebuvo. Prašo ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

Ieškovo S. I. atstovas advokatas nurodė, kad nustatyta, jog gaisras kilo atsakovės bute dėl jos kaltės, todėl ji privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą. Teismo posėdyje atsakovė faktiškai sutiko su ieškinyje nurodytų daiktų buvimu, nesutikimą su jų kainomis grindžia tik savo patirtimi ( t. y. jog ji dėl sunkios materialinės padėties būtų įsigijusi žymiai pigesnius daiktus ); taip pat dalinai sutiko su remonto atlikimo faktu. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė J. Z. 2020-04-15 atsiliepime ( 39-41 l. ) su ieškiniu sutiko dalinai 2670 EUR sumai.

Teismo posėdyje atsakovė J. Z. paaiškino, kad tuo metu bute gyveno ji su dviem nepilnamečiais sūnumis ir duktė su sugyventiniu bei dukra ( ieškovės anūke ). Gaisras kilo jai priklausančiame bute dėl dujų baliono, todėl kaltę pripažįsta. Gaisro metu buvo namuose ir matė, kad liepsnos kilo staiga, netrukus sprogo dujų balionas, todėl visi asmenys vos spėjo išbėgti į lauką, o visas namas su jame buvusiais daiktais sudegė iki pamatų. Liko tik ieškovo namo pusėje prie namo pristatyta lauko virtuvė. Po gaisro ji laikinai apsigyveno kitame name toje pačioje gatvėje, o vėliau iš savivaldybės gavo butą (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena dviese su nepilnamečiu ( 12 m. amžiaus sūnumi.

Ji su ieškovu nebendravo, jo bute lankėsi retais, paskutinį kartą trumpam buvo užsukusi pasisveikinti tik 2017 m. Naujųjų metų naktį, todėl tiksliai nežino, kiek ir kokių daiktų jis turėjo. Tačiau matė, jis daiktai buvo seni, „tarybinių laikų“ ( cituojama ), t. y. žymiai mažesnės, nei nurodoma ieškinyje, vertės. Taip pat žino, kad ieškovas buvo suremontavęs tik vonią, kitų patalpų remontui skirtas statybines medžiagas laikė verandoje. Ar jos sudegė, nežino, nes po gaisro buvo šoke ir vėliau tuo nesidomėjo. Tuo laikotarpiu ieškovas gyveno vienas, dažnai girtavo ir gaisro metu taip pat buvo girtas.

Ji turi tik 20 a. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su sudegusio buto griuvėsiais, tačiau sklypas už skolas yra areštuotas antstolės. Jokio kito turto neturi, paskutinį kartą dirbo „kažkada po 2000-ųjų“ ( cituojama ), pragyvena iš pašalpų. Po gaisro iki šiol su ieškovu dėl žalos atlyginimo susitarti nebandė. Patikslina, kad norėjo jam siūlyti perleisti minėtą žemės sklypą, tačiau sklypas yra areštuotas. Todėl bet kuriuo atveju ieškovui žalos atlyginti negalės ir jokių pasiūlymų dėl to neturi.

Namas buvo senas, rąstinis, apmūrytas plytomis, jo realios vertės nežino. Pripažįsta, kad gaisro metu buvo padaryta didelė žala; jos dydžio nežino, gal apie 20000 EUR.

Atsiliepimas

Atsakovės J. Z. atstovė advokatė nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovui gaisro metu padarytą žalą, tačiau ieškinyje nurodyta suma yra per didelė. Visų pirma, gaisro metu ieškovui priklausė tik ¼ dalis namo ( ir tokia pat dalis jo tuometinei sutuoktinei ). Be to, jo santuokos nutraukimo byloje nėra duomenų apie jokius būsto pagerinimo darbus, nepateikta jokių įrodymų dėl turto vertės. Todėl prašo vadovaujantis Lietuvos CK 1.5 str. mažinti priteistiną sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas, buvęs (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nuosavybės teise įregistruotas ieškovo S. I. ir atsakovės J. Z. vardu ( 6-10 l. ), S. I. jis priklauso pagal teismo 2017-09-05 sprendimą ( 9 l. ). (duomenys neskelbtini) PGT pažyma patvirtina, kad 2017-04-22 name kilo gaisras, kurio metu namas su jame buvusiais daiktais ( taip nurodoma ) sudegė. Spėjama, kad gaisro židinys buvo J. Z. priklausančioje namo dalyje ( 11 l. ). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gaisro metu namas su jame buvusiais daiktais ( jie nenurodyti ) sudegė. J. Z. pasikalbėjus nurodė, kad gaisras kilo sprogus dujų balionui. Įvertinus aplinkybes labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl dujų baliono sprogimo ( 30-31 l. ). Analogiškai gaisro aplinkybės nurodytos akte ( 32-33 l. ) ir J. Z. paaiškinime ( 34 l. ).

Santuoka tarp S. I. ir I. I. nutraukta Kelmės apylinkės teismo 2017-09-05 sprendimu ( 12-14 l. ). Jame užfiksuoti sutuoktinių paaiškinimai, kad I. I. iš bendrų namų išėjo maždaug prieš 5 ( jos teigimu ) ar 7 ( S. I. teigimu ) metus. Teismo patvirtintoje sutartyje sutuoktiniai nurodė, kad jiems priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017-04-22 gaisro metu viskas sudegė, sudegusios namo dalies rinkos vertė yra 0. Nutraukiant santuoką žemės sklypas su sudegusio namo dalimi ir kitais statiniais liko S. I. nuosavybėje. Jokių kitų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus 19/35 dalį 0,38 a. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su sudegusio namo ir ūkinių pastatų dalimis, kurie areštuoti antstolės, J. Z. neturi ( 58-61 l. ).

Pagal Lietuvos CK taisykles civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ( žalą ), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ( žalą – CK 245 str. 1 d. ). Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais ( 3 d. ). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ( CK 246 str. 1 d. ). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str. 1 d. ). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, ... privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo ( CK 6.263 str. 2 d. ). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ) ... Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai ( CK 6.249 str. 1 d. ). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu) , nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, t. y. kad nuostoliai gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu ( CK 247 str. ) tik esant skolininko kaltei, kuri preziumuojama ( CK 6.248 str. 1 d. ), jei jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ( CK 6.248 str. 3 d. ).

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina ( ir dėl to ginčo nėra – Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad 2017-04-22 atsakovei J. Z. priklausančiame bute dėl dujų baliono naudojimo ( galimai dėl netinkamo čiaupo užsukimo – 34 l., kt. ) kilo gaisras, kurio metu sudegė dvibutis namas su visu jame buvusiu turtu. Tai, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ( tinkamai naudotis dujų balionu ), ji pripažįsta ir jokių paneigiančių įrodymų nėra. Todėl ji privalo atlyginti dėl to ieškovui padarytus nuostolius, ieškinio reikalavimas yra pagrįstas.

Ieškinyje nurodoma, kad sudegusios ieškovui priklausančios namo dalies vertė buvo 4460 EUR, daiktų ( baldų, buitinės technikos ir kt. ) – 6180 EUR, taip pat iki gaisro atlikti patalpų remonto darbai už 3000 EUR, viso nuostoliai sudaro 13640 EUR. Ieškovas teigia, kad visi ieškinyje nurodyti daiktai bute buvo ir remontai atlikti; jų kainas nurodė realias ( pagal įsigijimo dokumentus, remontų – pagal išlaidas ), nes viską nusipirko ir remontavo betarpiškai prieš gaisrą. Atsakovė teigia, kad ieškovo daiktai buvo seni, mažos vertės, remontas padarytas tik vonioje, todėl ieškovo reikalaujama suma yra per didelė. Kilus ginčui, visų pirma konstatuojama, kad šalys yra itin suinteresuotos ginčo baigtimi, dėl ko jų paaiškinimai vertintini ( Lietuvos CPK 185 str. 1 d. ) kaip maždaug vienodos įrodomosios reikšmės ir savaime nepakankami juose nurodomų aplinkybių ( faktų ) pripažinimui įrodytomis. Jokių kitų jų pozicijas pagrindžiančių įrodymų ( išskyrus NTR duomenis ) abi šalys nepateikė ( Lietuvos CK 178 str. ).

NTR duomenys patvirtina, jog sudegusio namo vidutinė rinkos vertė buvo 8920 EUR ( 6 l. ), todėl ½ dalies vertė sudaro reikalaujamus 4460 EUR. Nors gaisro metu pusė namo ieškovui priklausė kartu su sutuoktine, 2017 m. nutraukiant santuoką teismo sprendimu ji atiteko ieškovo nuosavybėn ( teismo patvirtintos sutarties 3.1.2 p. – 14 l. ). Todėl ieškinio pateikimo teismui metu jis kaip turto savininkas ( buvusios sutuoktinės teisių perėmėjas ) reikalavimą pareiškė pagrįstai ir šis atsakovės atstovės argumentas ( jog jis turi teisę reikalauti tik ¼ dalies vertės atlyginimo ) vertinamas kritiškai; ieškinys šioje dalyje pripažįstamas pagrįstu ir tenkintinas.

Neginčytina ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ), kad ieškovui realiai gyvenant bute ir staiga kilus gaisrui, dėl kurio sudegė visas namas ir abiejų šalių turtas, reikalavimas likusioje dalyje ( dėl sudegusių daiktų vertės ir remonto darbų išlaidų atlyginimo ) yra pagrįstas. Tačiau, kaip minėta, dėl to šalys visiškai jokių įrodymų nepateikė, o jų paaiškinimai yra priešingi ir maždaug lygiavertės įrodomosios reikšmės. Jeigu šalys nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas ( Lietuvos CK 6.249 str. 1 d. ). Todėl visų pirma, vertinant šalių paaiškinimus ( jie ir juose nurodomas turtas detaliai neaptariami, nes nėra jokių kitų juos patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų ), konstatuojama, jog ieškinyje nurodytų daiktų ir remonto darbų kiekis bei piniginė išraiška, atsižvelgiant į ieškovo gyvenamąją vietovę, šeimos sudėtį, nurodomas pajamas, turimą kitą turtą ( jis nurodytas teismo sprendime ), iš esmės laikytini įprastiniais, nekeliančiais akivaizdžių abejonių ( nenurodyta itin brangaus turto, išvis jokių brangenybių ar pinigų, prabangos prekių ir pan. ), nors ir yra tam tikrų prieštaravimų. Pvz., nurodoma, jog visas turtas kažkodėl įgytas ir remontai atlikti prieš pat gaisrą; jog gyvendamas vienas asmuo įsigijo 4 lovas ir 2 sofas; pareikštas reikalavimas atlyginti už mažos ( net 50 EUR vertės ) daiktus, bet neprašoma atlyginti už sudegusius 2000 EUR grynųjų pinigų; ir kt. Atsakovės pozicijoje taip pat yra prieštaravimų – ji teigia visus daiktus buvus senus, tačiau pripažįsta ieškovo bute praktiškai nesilankiusi; daiktų kainas nurodžiusi pagal savo ( t. y. itin mažas ) pajamas ir jų sąlygotas galimybes perkant ( tokios kainos nurodytos jos atsiliepime – 39-41 l. ); pripažino bendrą gaisro metu padarytą žalą apie 20000 EUR ir pan. Todėl konstatuojama, kad gaisro metu ieškovui padarytų nuostolių suma gali siekti nurodytąją ieškinyje, tačiau tiksliai nustatyti jos dydžio neįmanoma. Tokioje situacijoje būtų galima priteisti ne mažesnę kaip 8920 EUR ( t. y. dvigubo dydžio nei namo dalies vertė – vienodai už pastatą ir kitą turtą bei remontų išlaidas ) ir 13640 EUR ( nurodytą ieškinyje ) sumą, kurių vidurkis yra 11280 EUR.

Tačiau teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia ( CK 6.282 str. 3 d. ). Pateikti tik įrodymai, jog atsakovė kitų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus žemės sklypą su sudegusio namo dalimi ir priklausiniais, kurie yra antstolės areštuoti už skolas, neturi ( 58-61 l. ). Kartu neginčijama, kad ji su nepilnamečiu sūnumi gyvena socialiniame būste, pragyvena tik iš pašalpų, jokio kito turto ir santaupų neturi. Atsižvelgtina, kad gaisras kilo dėl netyčinių veiksmų, jo metu sudegė ir pačios atsakovės vienintelis būstas su visu jame buvusiu turtu. Įvertinęs aukščiau aptartas ir kitas reikšmingas ( ieškovo pripažinimą siūlius atsakovei sudaryti taikos sutartį, atlyginant 8000 EUR sumą ) aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos CK 1.5 str. nuostatomis, teismas laiko tikslingu priteisti ieškovui iš atsakovės 6000 EUR sumą ( mažinant aukščiau nurodytą 11280 EUR sumą beveik per pusę dėl atsakovės turtinės padėties ir žalos padarymo aplinkybių ), ieškinys tenkintinas dalinai ( Lietuvos CK 6.263 str. ir 6.281 str. ).

Atsakovės nurodomas ieškovo girtumas įvykio metu neįrodytas. Be to, tai neturėtų jokios reikšmės nustatant žalos atlyginimo dydį ( CK 6.282 str. 1 d. ), nes pati atsakovė pripažino, jog gaisras kilo ir išsiplėtė taip staiga, kad ir ji nespėjo išgelbėti jokio turto.

Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( Lietuvos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. ), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nurodyto dydžio procesines palūkanas tenkintinas.

Nors ir dalinai tenkinant ieškinį ieškovui iš atsakovės priteisiamas visas žyminis mokestis – 307 EUR ( 18 l. ), nes reikalavimas yra pagrįstas, jo dydis mažinamas pagrinde dėl atsakovės turtinės padėties, ji itin ilgą laiką iki ieškinio pareiškimo ir net proceso eigoje nesiėmė jokių veiksmų žalai atlyginti ( t. y. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos elgesio – Lietuvos CPK 93 str. 4 d. ). Pagal Lietuvos CPK 98 str. 2 d. taisykles įvertinus bylos sudėtingumą, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, apimtį ir kitas reikšmingas aplinkybes ( teismo posėdžių skaičių, atstumą nuo advokato darbo vietos iki teismo rūmų, priešingos šalies atstovavimo išlaidų dydį – 62 l. - ir kt. ) teismas laiko, kad 600 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą ( 16-17 l. ) mažinti nėra pagrindo ( Lietuvos CPK 98 str. ); viso ieškovui iš atsakovės priteisiama 907 EUR bylinėjimosi išlaidų ( Lietuvos CPK 93 str. ). Dėl aukščiau nurodytų argumentų garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidų atitinkama dalis ( 62 l. ) valstybei iš ieškovo nepriteisiama ( Lietuvos CPK 99 str. ). Taip pat iš atsakovės, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų atleista ( 44-45 l. ), valstybei nepriteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( Lietuvos CPK 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) šešis tūkstančius eurų ( 6000 EUR ) nuostolių atlyginimo, penkių procentų ( 5 proc. ) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. sausio 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir devynis šimtus septynis eurus ( 907 EUR ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėjas Vidmantas Rudaitis