Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2024-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-446-1213/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-07-15
Bylos Nr.
e1-446-1213/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21849-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Vyšniauskienė
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-446-1213/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21849-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.22.9.2; 1.1.7.2.3; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 1.1.8.12 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 15 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorės Lolitos Marcinkutės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Šilalės apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant per 5 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs 2015 m. lapkričio 27 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. M. sukėlė fiziniam asmeniui skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, t. y.: 2024 m. birželio 9 d., apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė dukros sutuoktiniui E. A. į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. A. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. birželio 8 d. su artimaisiais išgėrė alaus, degtinės, brendžio. Po 12 val. nakties kvietė žmoną eiti miegoti. Žmona dar norėjo pabūti su kitomis moterimis. Dėl to jis labai supyko. Prisimena, kad jį bandė raminti žentas E.. Kai E. jam kažką pasakė, jis vieną kartą trenkė E. kumščiu į veidą. Po to jis išdaužė durų stiklą. Jį bandė kažkas nuraminti, sulaikyti. Buvo iškviesta policija.

3. Kaltinamojo J. M. kaltė be jo prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. Nukentėjusiojo E. A. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 9 d., apie 00.30 val., kartu su M. M. atvažiavo į uošvio J. M. namus, adresu (duomenys neskelbtini), nes prieš tai skambino M. seserys ir sakė, kad namuose neblaivus J. M. kelia triukšmą. Virtuvėje rado uošvienę L., L. ir A., bei neblaivų uošvį J.. J. kėlė triukšmą, trankė daiktus, kaip suprato, buvo išdaužęs durų stiklą. Jis uošviui pasakė, kad ramintųsi. Po šių žodžių J. M. jam tyčia vieną kartą trenkė kumščiu į veido sritį. Pajuto stiprų skausmą, praskėlė jam lūpą, bei beveik išmušė dantį. Po smūgio kiti namiškiai jį išvedė į lauką, kažkas paskambino jo žmonai, kuri iškvietė pareigūnus. Nurodė, kad kai jo uošvis išgeria, tai būna labai agresyvus, jo bijo visa šeima. Dėl sužalojimų jį apžiūrėjo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Taip pat nukentėjusysis E. A. papildomos apklausos metu paaiškino, kad dėl smūgio į veidą išklibusį dantį teko pašalinti. Dėl to jis patyrė turtinę žalą. Tačiau šioje byloje jokio civilinio ieškinio nereiškia. Taip pat nurodė, kad dėl to įvykio J. neatsiprašė.

3.2. Liudytojos A. M. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 8 d. ryte ji grįžo į tėvų namus. Dienos metu broliai su tėvu ir sesers vyru E. taisė traktorių, vakare išgėrė alaus. Apie 24 val. tėvas, būdamas neblaivus, sukonfliktavo su mama. Tėvas trenkė į durų stiklą, kuris įskilo. Paaiškino, kad ir sesuo L. bandė raminti tėvą, tačiau jis šaukdamas vaikščiojo po kambarius. Tada jos, žinodamos, kad tėvas, būdamas neblaivus, yra neprognozuojamas, paskambino broliui ir paprašė, kad jis grįžtų į namus. Netrukus į namus grįžo broliai ir sesers vyras E. A.. Tėvas parėjo į virtuvę ir pradėjo priekaištauti E., kad jam jis nieko nepadeda, kad yra pats blogiausias ir pan. Paaiškino, kad to žodinio konflikto metu, staiga tėvas vieną kartą kumščiu trenkė E. į veidą. Matė, kad iš karto po suduoto smūgio E. iš veido pradėjo bėgti kraujas. Po to, tėvas dar labiau supyko, stumdėsi, išsivijo ją į lauką. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, tėvas buvo pabėgęs iš namų.

3.3. Liudytojos L. M. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 8 d. ryte ji grįžo į tėvų namus. Dienos metu tėvas su broliais ir sesers vyru E. A. iki vakaro tvarkė traktorių. Jie baigė darbus kažkur apie 21.30 val. Paskui matė, kad jie kažką gėrė, galimai alų. Paskui tėvas liko vienas, nes broliai ir E. išvažiavo. Paaiškino, kad tėvas galimai vartojo stipresnius gėrimus ir jos vertinimu buvo labai girtas. Ruošdamasis miegoti tėvas sukonfliktavo su mama. Tada tėvas išėjo vienas ir, vos tik jis nuėjo, išgirdo stiklo dūžį. Nuėjo pasižiūrėti, ką jis padarė, ir pamatė, kad jis išdaužė durų stiklą. Nurodė, kad tada paskambino broliui ir pasakė, kad grįžtų į namus. Grįžus broliams ir E., žodinio konflikto su E. A. metu, tėvas staiga kumščiu vieną kartą trenkė E. į veidą. Iš karto po suduoto smūgio E. pradėjo bėgti kraujas iš burnos. Išsigandusi paskambino E. žmonai, kuri paskambino policijai. Tada tėvas iki atvažiavo policija iš namų pasišalino.

3.4. Liudytojos L. M. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 8 d. į svečius buvo atvykęs žentas E. A., jis padėjo taisyti traktorių. Kiek matė, jie gėrė alų. Žentas su sūnumis išvažiavo, o vyras liko namuose. Vakare, namuose, neblaivus J. M., būdamas supykęs, išdaužė durų stiklą. Tada dukra paskambino broliui, kad grįžtų namo, kad tėvas yra supykęs. Netrukus į namus grįžo sūnūs su žentu. Būnant virtuvėje, E. kažką pasakė J., bet ką tiksliai negali pasakyti. Tik girdėjo, kad E. pasakė J. "išsiaiškinam". J. iš karto trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą. Po smūgio E. A. trenkėsi galva į sieną. Matė, kad E. iš veido pradėjo bėgti kraujas. Paskui visi išbėgo į kiemą ir kažkas iš vaikų prasitarė, kad atvažiuoja policija. Tai išgirdęs, J. pabėgo iš namų. Į namus J. grįžo kitą dieną.

3.5. 2024 m. birželio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentele, iš kurių matyti, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo vieta - (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas, fiksuotas išdaužtas durų stiklas.

3.6. 2024 m. birželio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog L. M. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu.

3.7. 2024 m. birželio 19 d. daikto apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog vaizdo įrašas, kuriame girdisi riksmai, triukšmas, vyriški ir moteriški balsai, keiksmažodžiai, liepimas kviesti policiją ir matomas J. M., apžiūrėtas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

3.8. 2024 m. birželio 9 d. asmens apžiūros protokolu ir foto lentele, iš kurių matyti, kad ant E. A. veido matomi sužalojimai, t. y. iš lūpos išbėgęs ir sustingęs kraujas, prakirsta kairės pusės viršutinė lūpa bei klibantis dantis.

3.9. 2024 m. birželio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus Specialisto išvada Nr. G256/2024(10), iš kurios matyti, kad E. A. nustatytos, kraujosruvos ir muštinės žaizdos lūpose, kairio viršutinio žandikaulio antro kandžio lūžimas, dėl ko jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Veika yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

5. Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad J. M. sukėlė fiziniam asmeniui skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: 2024 m. birželio 9 d., apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė dukros sutuoktiniui E. A. į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. A. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

6. Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam siūlo skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 4 mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinai paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 4 mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

7. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, J. M. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Skirdamas J. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltinamojo asmenybę – vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas. Byloje nėra duomenų apie J. M. gydymąsi psichiatrijos ligoninėje, jis taip pat nėra įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą.

10. Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nuo bausmės pradžios įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir uždraudžiant 4 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

14. Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pagal 2024 m. birželio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateiktas kompaktinis diskas su 2024 m. birželio 9 d. vaizdo įrašu, saugomas ikiteisminio tyrimo medžiagoje, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nuo bausmės pradžios įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant 4 (keturis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nuo bausmės pradžios įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant 4 (keturis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pagal 2024 m. birželio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateiktą kompaktinį diską su 2024 m. birželio 9 d. vaizdo įrašu, saugomą ikiteisminio tyrimo medžiagoje, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti J. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

TeisėjaMonika Vyšniauskienė